Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2010 m. liepos 10 d. priimtoje rezoliucijoje 64/267 paskelbė ir oficialiai įteisino spalio 20-ąją Pasauline statistikos diena. Šiais metais ji buvo minima pirmą kartą. Lietuvos statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos statistikų sąjungos pageidavimu Vilniaus universiteto biblioteka parengė ir atidarė parodą, kuri buvo Pasaulinės statistikos dienos minėjimo programos dalis. Paroda Pasaulinei statistikos dienai buvo parengta iš VU bibliotekos fondų apžvelgiant Lietuvos statistikos raidą, parodant įvairius statistikos darbus.

Lietuvos statistikos pradžia – laikotarpis, kai buvo pradėtos pildyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų verslo ir turto anketos. Po Lietuvos ir Lenkijos valstybės 1795 m. padalijimo dalis Lietuvos atiteko Rusijai. 1834 m. Rusijos vidaus reikalų ministerija įsteigė Centralinį statistikos komitetą, kuris ir pradėjo rūpintis statistinių duomenų rinkimu. 1897 m. atliktas pirmasis ir vienintelis gyventojų surašymas pagal lyties, tikybos, verslo, amžiaus ir kt. požymius. Šį laiką atspindi eksponuota 1897 m. knyga „Naselenije imperii po perepisi 28 janvaria 1897 g. po uezdam“. Taip pat ir kiti statistikos leidiniai, pavyzdžiui, informacinės knygos „Pamjatnaja knižka Kovenskoj gubernii“ (1847–1914), „Pamjatnaja knižka Vilenskoj gubernii“ (1845–1915), „Pamjatnaja knižka Suvalkskoj gubernii“ (1872–1913), „Pamjatnaja knižka Grodnenskoj gubernii“ (1895–1905), kurias gubernijų statistikos komitetai leido kartą per metus rusų kalba. Šiuose metraščiuose buvo skelbiama statistiniai duomenys apie gubernijų administracinį suskirstymą, gyventojus, ekonomiką, prekybą, švietimą, įstaigų adresai, tarnautojų sąrašai, straipsniai istorijos, etnografijos, archeologijos, geografijos, kalbotyros klausimais.

VU bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma nemažai įvairių dokumentų, susijusių su statistikos duomenų rinkimu. Buvo rodoma 1811 m. lentelė, kurioje duodamas pagal palivarkus ir kaimus Joniškėlio dvaro (Upytės a.) valstiečių skaičius, Upytės apskrities karužaičio Igno Karpio testamentu paleistų iš baudžiavos ir atitekusių Raseinių a. žemės teismo raštininkui Eustachijui Karoliui Karpiui. Kitas rankraštinis dokumentas – „Žinios apie Šeduvos dekanato gyventojų mirtingumą 1875–1880 metais“ ir kt.

1919 m. Nepriklausomoje Lietuvoje buvo įsteigtas Bendrosios statistikos departamentas. 1921 m. pradėjo veikti Centralinis statistikos biuras. Stenduose eksponuota svarbesni statistikos leidiniai, kurie pristato Lietuvos statistiką. Tai „Statistinės žinios apie Lietuvą ligi karui 1914“ (1920), „Lietuvos statistika 1920–1930“ (1930), „Lietuvos statistikos metraštis 1924–1926“ (1927), „Statistikos biuletenis“ (1939). 1923 m. Lietuvoje atlikto pirmojo visuotinio gyventojų surašymo duomenys išleisti atskiru leidiniu lietuvių ir prancūzų kalbomis „Lietuvos gyventojai“ (1924).

Vilniaus krašte 1919–1939 m. statistinės medžiagos rinkimas buvo nelengvas dėl krašto sudėtingos istorinės padėties ir greičiausiai atliekamas pagal Lenkijos statistikos rengimo metodiką. Parodoje eksponuota įdomi 1929 m. mokymo medžiaga Vilniaus Stepono Batoro universiteto studentams, parengta pagal prof. M. Gutkovskio darbus ir paskaitų konspektus.

Vokietijos valdžioje buvusioje Lietuvos teritorijoje (pvz., Klaipėdos krašte) buvo atliekami tokie pat statistiniai tyrimai kaip ir Vokietijoje ar Rytprūsių provincijoje. Šį laikotarpį iliustruoja prof. V. Skalveito leidinys „Die Landwirtschaft in den litauischen Gouvernements: ihre Grundlagen und Leistungen“ (1918).

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuva neteko savarankiškos statistikos. Tų metų statistinius duomenis apie Lietuvos generalinę sritį atspindėjo reichskomisariato Rygoje leistas leidinys „Statistische Berichte für das Ostland.

Išvykę iš Lietuvos dėl jos politinės situacijos žmonės sekė įvykius tėvynėje, domėjosi jos ūkio padėtimi, nes tikėjo, jog Lietuvos ūkinio gyvenimo statistinė medžiaga bus reikalinga ir naudinga ne tik emigracijoje, bet ir sugrįžus į savo tėvynę. Žemės ūkio darbuotojų sąjunga 1948 m. Amerikoje išleido statistikos knygą „Lietuvos žemės ūkis ir statistika“, kuri ir buvo rodoma parodoje.

1940–1990 m. Lietuvos statistika buvo sovietinės statistikos sistemos dalis. Ji atspindėjo to meto socialinę ekonominę padėtį ir buvo orientuota į planinių ūkio užduočių vykdymo stebėjimą.

1990 m. įsteigtas Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, įgyvendinanti bendrą valstybės politiką statistikos metodologijos ir organizavimo srityse. Taikydamas statistinius metodologinius principus, Statistikos departamentas renka, apdoroja, analizuoja ir skelbia oficialiąją statistiką apie šalies ekonominius, socialinius, demografinius ir aplinkos pokyčius.

Statistikos departamentas leidžia labai daug ir įvairių leidinių, todėl rodoma buvo tik bendresnio pobūdžio, kaip „Lietuvos statistika XX amžiuje“, „Statistikos leidinių bibliografija“, „Lietuva skaičiais. 20 nepriklausomybės metų: 1990–2010“ ir kt. Šalia buvo eksponuojami ir Lietuvos statistikų sąjungos leidiniai.

VU biblioteka yra Jungtinių Tautų Organizacijos depozitinė biblioteka, sauganti JTO ir jos dukterinių organizacijų leidžiamus statistikos ir kitus dokumentus, stende buvo skirta vietos ir šiems leidiniams.

Atskiras stendas buvo skirtas Lietuvos mokslininkų matematinės statistikos darbams: J. Kubilius „Tikimybių teorija ir matematinė statistika“, J. Kruopis „Matematinė statistika“, S. A. Martišius, V. Kėdaitis „Statistika“, labai svarbi „Vilniaus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencijos medžiaga“. Vilniaus universiteto ir kiti Lietuvos mokslininkai nuo 1973 m. organizuoja garsias tarptautines Vilniaus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencijas. Du dešimtmečius jos atliko išskirtinį vaidmenį mokslo pasaulyje, buvo savita Rytų ir Vakarų mokslininkų susitikimo vieta. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, surengtos jau keturios konferencijos.

Parodos atidarymo metu buvo galima ne vien tik apžiūrėti statistinius leidinius stenduose. Atskirai buvo padėti statistikos leidiniai, kuriuos norintys galėjo vartyti ir paskaityti. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė VU bibliotekos Rankraščių skyriaus fonde saugoma senoji „Bibliotekos lankytojų registracijos knyga“, kurioje galima buvo sužinoti, kiek užregistruota skaitytojų, kiek ir ką jie skaitė prieš 100 metų.