Mieli kolegos ir kolegės, studentai ir studentės,

šią savaitę ne tik mūsų universitetas peržengs 441 metų slenkstį, bet ir prisieks mano kolega, išrinktasis rektorius prof. Rimvydas Petrauskas. Kartu baigsis ir mano rektoriškosios pareigos bei atsakomybės.

Viliuosi, kad po penkerių metų buvimo kartu su jumis (su vienais – ilgiau, su kitais – trumpiau) aš palieku universitetą kiek atsinaujinusį ir siūlantį daugiau galimybių kiekvienam jūsų, nei tąsyk ateidamas radau. Kaip ir dera universitete – kartu su jumis aš daug mokiausi ir kasdien turėjau daug mokytojų. Dėkoju visiems už šį laiką, kuris augino ir brandino.

Tiesą sakant, buvimas tokios išskirtinės organizacijos vadovu – ir garbė, ir privilegija, tačiau visų pirma tai yra didžiulė atsakomybė. Kartu su savo komanda turėjome viziją ir kryptį, kuria siūlėme eiti. Bet juk tikrasis universiteto veidas ir iki šios kadencijos buvo formuotas, ir toliau bus kuriamas, keičiamas kiekvieno jūsų – tų, kurie čia pasirenkate dirbti ir studijuoti, tų, kuriems ši organizacija svarbi. Nes jūs, mes visi esame Vilniaus universitetas, kuris stiprus tiek, kiek stipri mūsų bendruomenė.

Tad iš esmės universiteto gyvenime ir jo istorijoje – tik naujas lapas. Naujam rektoriui ir jo komandai linkiu, kad ši galimybė atversti naują lapą ir atsakomybė už jo turinį įkvėptų ir brandintų sėkmingas idėjas. O visa iki šiol buvusi istorija – kaip ir pritinka perimančiam istorikui – taptų pamokomis ir vertinga patirtimi.

Taigi universiteto istoriją palieku toliau kurti istorikui, o aš, kaip ir dera fizikui, grįžtu gilintis į gamtos paslaptis, tyrinėti naujas galimybes mums kilti į žvaigždes.

Visus sveikinu su artėjančiu 441-uoju gimtadieniu! Jį sutinkame neeilinėmis aplinkybėmis: nors ir be fizinio kontakto, universitetinio sambūrio ir studentiško sambrūzdžio, bet, neabejoju, su tvirtu bendruomenės jausmu ir tikėjimu ateitimi, kurią kartu kuriame. Likite sveiki ir branginkite tuos, kurie arti.

Jūsų –

prof. Artūras Žukauskas