Vilniaus universiteto biblioteka ir Chemijos fakultetas lapkričio mėnesį surengė žymaus mokslininko Theodoro Grotthusso 225-ųjų gimimo metinių minėjimą.

Theodoras Grotthussas (1785–1822) – žymiausias Lietuvos fizikas ir chemikas, pirmosios pasaulyje elektrolizės teorijos, kurią 1805 m. paskelbė mokslinėje studijoje „Mémoire sur la décomposition de l’eau et des corps, qu’elle tient en dissolution a l’aide de l’électricité galvanique“, kūrėjas, fotochemijos teorijos pradininkas. T. Grotthussas nustatė, kad medžiagos sugerta šviesa gali sukelti joje fotocheminę reakciją, sukūrė šviesos sąveikos su medžiaga ir spalvų atsiradimo teoriją, tyrė grandinines užsiliepsnojimo ir sprogimo reakcijas, meteoritus, Smardonės (Likėnų) mineralinius šaltinius ir atliko daugelį kitų darbų. Reikšmingi T. Grotthusso nuopelnai ir fizikai. Žinoma, kad T. Grotthusso estafetinės materialiųjų dalelių slinkties modelis labai sudomino M. Faraday‘ų. Pastarasis jį išplėtojo ir sukūrė jėgų lauko įvaizdį, tapusį pagrindine elektrodinamikos sąvoka. T. Grottthusso cheminio šviesos veikimo teoriją vėliau plėtojo J. Draperis ir A. Einsteinas.

Į renginį VU bibliotekos Baltojoje salėje susirinko gausus būrys žmonių, suprantančių T. Grotthusso mokslinio palikimo vertę. VUB generalinė direktorė I. Krivienė atidarė parodą „Mokslininkui Theodorui Grotthussui – 225“. Paroda parengta ne vien iš VU bibliotekos fondų – eksponuojami įvairūs senoviniai indai ir prietaisai iš VU Chemijos fakulteto muziejaus, Chemikų studentų mokslinės draugijos narės I. Lebedytės pieštas T. Grotthusso mechanizmas, T. Grotthusso portretas (A. Makūnaitės lino raižinys) iš T. Grotthusso fondo, medžiaga iš M. Čiurlienės, VU teatro režisieriaus L. Ciunio asmeninių archyvų. Minėtina, kad 1979 m. gruodžio 29 d. VU teatre įvyko Juozo Marcinkevičiaus 3 dalių dramos „Keistuolių akademija“ premjera, kurios pagrindinio herojaus Teodoro Grotovskio (akt. Juozas Kaminskas) prototipas yra T. Grotthussas.

Per parodos atidarymą buvo parodytas archeologo V. Urbanavičiaus 1972 m. sukurtas dokumentinis filmas apie T. Grotthussą. Kino filme pristatoma ne tik dokumentinė medžiaga, bet ir Voltos stulpo pagaminimo procesas ir elektrolizės reiškinys.

Prof. A. J. Krištopaičio nuomone, jeigu Nobelio premija būtų buvusi skiriama šimtmečiu anksčiau, tai T. Grotthussas būtų ją gavęs du kartus. Mokslininko, gamtos tyrinėtojo T. Grotthusso idėjos buvo ir yra aktualios, nagrinėjamos, plėtojamos, apie jas rašoma nuo XIX a. pradžios iki šių dienų.