Mokslininkai koronavirusą vadina labai sėkmingu virusu dėl kelių priežasčių: jis plinta oro lašiniu būdu ir jo inkubacinis periodas yra ilgas (iki dviejų savaičių). Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė, imunologė profesorė Aurelija Žvirblienė dar priduria, kad jis ypač lengvai patenka į mūsų ląsteles būtent dėl daug stipresnės negu kitų žinomų koronavirusų sąveikos su mūsų ląstelių receptoriais.

Tačiau naujasis koronavirusas, atrodo, nėra smarkiai mutuojantis, todėl mokslininkai tikisi, kad kuriama ir testuojama vakcina bus efektyvi. O kol kas jie stebi skirtingais būdais su virusu kovojančių šalių patirtis – jos parodys, kurios strategijos buvo efektyviausios.

Paveikti gali skirtingai

„Šis virusas, kaip ir daugelis patogenų, turi daugybę prisitaikymo mechanizmų ir būdų, kaip apgauti imuninę sistemą. Kaip virusas infekuos ir kaip stipriai pažeis žmogaus organizmą, priklauso nuo individualaus žmogaus organizmo – nuo to, kaip imuninei sistemai pavyks virusą atpažinti ir sunaikinti, ir nuo to, kokią dozę viruso žmogus yra gavęs“, – aiškina mokslininkė.

Su mažesnėmis viruso dozėmis imuninei sistemai paprastai pasiseka susitvarkyti lengviau ir virusas greitai pralaimi kovą, ypač jei žmogus jaunas, neserga kitomis ligomis. Tačiau jei imuninei sistemai nepavyksta įveikti viruso ankstyvajame infekcijos etape, jis patenka į plaučius, išsisėja visame organizme ir vėlyvesnis infekcijos etapas gali būti labai komplikuotas. „Virusas pažeidžia ne tik užkrėstas ląsteles (pvz., plaučių), bet ir pats imuninis atsakas į virusą gali būti neadekvatus – labai stiprus – ir sukelti tiek plaučių audinio, tiek viso organizmo pažeidimą bei sisteminę uždegiminę reakciją – citokinų audrą, kas reiškia labai labai sunkią būseną, panašią į sepsį“, – pasakoja profesorė.

Reikalingas kolektyvinis imunitetas

Vos viruso protrūkiui prasidėjus daugelį lydėjo viltys, kad pasibaigus šaltajam sezonui virusas pats pasitrauks. Tačiau mokslininkai tvirtina, kad į klausimą apie viruso sezoniškumą dar niekas negali tiksliai atsakyti, nes dar nėra žinoma, kaip atrodys sezono pabaiga. Kol kas virusas tiriamas ir pažįstamas vos daugiau nei tris mėnesius, todėl galima tik kelti prielaidas apie naujojo viruso sezoniškumą.

Panašu, kad dabar jau stebimas pandemijos mažėjimas Italijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje, tačiau mokslininkė sako, kad būtų neatsakinga tikėtis, jog šią pandemiją išgyvensime ir tuo visos problemos dėl šio viruso pasibaigs, todėl papildomai epidemijai ir jos bangoms vis tiek reikia ruoštis. Ekspertai kalba apie kitą bangą, kuri galbūt ištiks spalio–lapkričio mėnesį.

„Tokios virusų sukeltos pandemijos taip paprastai nesibaigia. Tam, kad ta infekcija baigtųsi, atsparių virusui turi būti 90–95 proc. žmonių ir, žinoma, taip neatsitiks prasirgus tik daliai žmonių – geriausiu atveju 2/3 žmonių. Visišką epidemijos suvaldymą galėtų lemti tik masinė vakcinacija“, – tikina imunologė.

Imuniteto stiprinimo recepto nėra

Visuomenėje sklinda kalbos, kad su virusu kovoti galėtų padėti imuniteto stiprinimas, bet, deja, mokslininkės teigimu, niekas nežino efektyvaus ir tikslaus imuniteto stiprinimo recepto.

„Yra daug apie tai kalbama, dalijama daug visokiausių patarimų – pradedant maistu ir baigiant maudynėmis žiemą eketėje. Ką mokslas tikrai gali pasakyti, tai kad bendras organizmo nusilpimas, pvz., maisto, miego stoka, nuolatinis stresas, išreguliuoja daugelį organizmo sistemų, taip pat ir imuninę. Todėl galima būtų pasakyti, ko maždaug nereikia daryti, kad imunitetas ir visos kitos kūno sistemos nenusilptų. Bet recepto, kaip sustiprinti imunitetą ir ypač prieš šitą koronavirusą, nėra ir būti negali“, – tvirtina prof. A. Žvirblienė.

Todėl vadinamasis „imuniteto stiprinimas“ mažai tepadės. Vienintelis moksliškai patvirtintas ir patikimas būdas kovoti su konkrečiu virusu yra vakcinos, kada mūsų imuninė sistema ištreniruojama atpažinti patogeną ir jį sudoroja.

Ilgiausias etapas – bandymai

Mokslininkės teigimu, SARS-CoV-2 vakcinoms sukurti naudojami įvairūs metodai – tiek šiuolaikiniai, tiek tradiciniai, kurie buvo žinomi ir taikomi kuriant vakcinas jau keletą dešimtmečių. Pavyzdžiui, naudojant gyvą, bet susilpnintą virusą (tokia yra tymų, kiaulytės vakcina), nužudant virusą cheminėmis medžiagomis ar karščiu (kaip gripo vakcina), naudojant atskirus viruso baltymus, kurie yra gauti pasitelkus genų inžinerijos technologijas, taip pat naudojant viruso DNR ar RNR.

Tačiau nereikia tikėtis, kad vakciną turėsime jau rudenį ir taip apsisaugosime nuo galimos kitos pandemijos bangos.

„Vakcinų kūrimas užtrunka labai ilgai. Tų visų konstrukcijų sukūrimas yra tik mažesnioji darbo dalis, nes paskui būsimoji vakcina turi būti išbandyta tiek su eksperimentiniais gyvūnais, tiek su žmonėmis“, – vakcinos kūrimo procesą aiškina profesorė.

Klinikiniai tyrimai užtrunka labai ilgai, nes jie vykdomi keliais etapais, su kiekvienu etapu didinant savanorių imtį, ir kiekvienas tų etapų trunka mažiausiai keletą mėnesių. Jų metu vertinamas vakcinos efektyvumas, imuninio atsako susiformavimas ir vakcinos sukeliamas šalutinis poveikis.

„18 mėnesių yra minimalus vakcinos kūrimo ir bandymų laikotarpis, jei ta sukurtoji kandidatė į vakciną būtų efektyvi, o tyrimai su žmonėmis parodytų, kad ji veiksminga ir neturi rimto šalutinio poveikio“, – tvirtina imunologė.

Pasak mokslininkės, šiuo metu jau yra pasiekta pirmoji iš klinikinių tyrimų fazių – išbandomos kelios vakcinos kandidatės suleidžiant jas keliolikai savanorių. Jei šis etapas bus sėkmingas, vakcinos kandidatės turės būti išbandomos su keliais šimtais ir keliais tūkstančiais savanorių. Todėl vakcinos tikrai dar reikės palaukti.

Viruso mutacijų nedaug

Prof. A. Žvirblienė pabrėžia, kad vakcina nėra tas produktas, kuris gali būti sukurtas ant mokslininko stalo ir nuo jo keliauti tiesiai plačiajai visuomenei. Tai sudėtingas procesas, kurio metu siekiama įvertinti, ar ta vakcina yra tikrai efektyvi ir saugi, nekelianti šalutinio poveikio. Jei kyla abejonių dėl jos saugumo, tai ji niekada neišvys dienos šviesos ir nebus naudojama masiniam skiepijimui.

Nemaža problema yra šiam virusui jautriausia grupė – pagyvenę ir seni žmonės, kurių imuninė sistema nelabai efektyviai veikia ir sunkiai sugeba atsakyti į naujus, nepažįstamus antigenus, todėl kyla dar kitas klausimas: ar gaminama vakcina bus efektyvi tai grupei žmonių, kurią labiausiai reikia apsaugoti? „Klausimų čia yra labai daug ir tik beviltiškas optimistas gali sakyti, kad mes greitai suvaldysime šitą pandemiją vakcinomis.“

Dažnai, kai kalbame apie virusus, keliami jų mutavimo klausimai. Būtent dėl dažnų gripo viruso mutacijų nuo jo skiepytis rekomenduojama kasmet. „Laimei, naujasis koronavirusas, atrodo, nėra smarkiai mutuojantis – vidutiniškai įvyksta 1–2 mutacijos per mėnesį. Tai reiškia, kad iš 30 tūkstančių nukleotidų, iš kurių sudarytas viruso genomas, per mėnesį pasikeičia tik vienas ar du. Todėl tikėtina, kad vakcina, jei ją pavyks sukurti, bus efektyvi.“

Svarbiau gyvybės

Mokslininkė pasaulio šalių epidemijos valdymo strategijas vadina milžiniško masto eksperimentais. Vienos šalys imasi kontrolinio eksperimento, kada yra griežtas karantinas, ribojamas socialinis gyvenimas. Tokios strategijos atneša didelę žalą ekonomikai. Kitos renkasi visuotinio persirgimo eksperimentus – leidžia virusui plisti ir tikisi, kad žmonės įgis atsparumą ir infekcija natūraliai sustos. Tokie eksperimentai gali kainuoti daugiau žmonių gyvybių.

Pastarasis modelis buvo pasirinktas Švedijos ir Didžiosios Britanijos. Įvairių šalių stebėjimas leis po tam tikro laiko pamatyti, kokius rezultatus davė vienas ar kitas pasirinktas modelis – kokie bus nuostoliai žmonių mirčių atžvilgiu.

„Aš manau, kad neabejotinai karantino variantas yra sėkmingesnis, nes mes patys matome efektą – išgelbėtas žmonių gyvybes. Taip mes nesukeliame sveikatos apsaugos sistemos kolapso, kurį matėme Ispanijoje ar Italijoje. Mano manymu, svarbiau išgelbėti gyvybes ir galbūt sukelti žalą ekonomikai, kuri turi savybę atsigauti“, – reziumuoja imunologė prof. A. Žvirblienė.

Laidose „VU ekspertai padeda suprasti“ Paulius Gritėnas kalbasi su Vilniaus universiteto mokslininkais, savo srities ekspertais, kurie padeda atsakyti į svarbiausius mūsų keistos ir netikėtos naujosios dabarties klausimus. Pokalbių tikslas – tiesiogiai supažindinti žiūrovus su mokslininkais ir jų darbu, padedančiu suvaldyti, perprasti ir permąstyti mus užklupusias krizes.