Gegužės 12-oji – Tarptautinė slaugytojų diena, o Pasaulio sveikatos asamblėja šiuos, 2020-uosius, metus yra paskelbusi Tarptautiniais slaugytojų ir akušerių metais, tuo ypatingą dėmesį suteikdama specialistams, be kurių jau nebeįsivaizduojama sveikatos apsaugos sistema. Neseniai paviešintos pirmosios pasaulyje visuotinės slaugos ataskaitos „Slauga 2020“ duomenys išsamiai apžvelgiami Europos paliatyviosios priežiūros asociacijos (European Association for Palliative Care) publikacijose, o vienos iš publikacijų „Iššūkiai, ugdant naujos kartos slaugos lyderius“ („Building the Next Generation of Nursing Leaders“) autorius yra Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto dėstytojas, VšĮ Centro poliklinikos Slaugos ir paliatyviosios medicinos klinikos vadovas, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas Marius Čiurlionis.

Slaugytojos kasdien atiduoda dalelę savęs

„Slaugytojos visame pasaulyje sudaro didžiausią sveikatos priežiūros darbo jėgą. Kiekvieną dieną milijonai slaugių ateina į darbą tam, kad atiduotų dalelę savęs ir užtikrintų visapusišką pacientų priežiūrą, nepalikdamos vietos klaidoms. Slaugos sritis plečiasi, paslaugų suteikimas nuolat tobulėja, auga darbuotojų kvalifikacija. Dėl minėtų priežasčių šiems sveikatos priežiūros specialistams skiriama vis daugiau visuomenės dėmesio. Tema tampa ypač jautri, kai kalbama apie pacientų, sergančių sunkiomis ir nepagydomomis ligomis, slaugą“, – teigia M. Čiurlionis.

Tiek kasdienėmis, tiek ekstremaliomis gydymo sąlygomis slaugos specialistas yra arčiausiai paciento, ilgiausiai su juo bendrauja, dažnai užmezga asmeninį kontaktą, paguodžia ir įkvepia: „Jis tarsi varomoji sveikatos sistemos ašis, mediatorius, tarpininkaujantis tarp gydytojo, paciento ir artimųjų.“ Pasak M. Čiurlionio, dažnai slaugytojos su pacientu būna visą parą ir kartu su gydytojais priima reikšmingus sprendimus dėl ligonio sveikatos priežiūros, jos lydi asmenis nuo jų sveikatos būklės įvertinimo iki slaugos paslaugų planavimo ir jų įgyvendinimo bei slaugos rezultatų vertinimo.

VšĮ Centro poliklinikos Slaugos ir paliatyviosios medicinos klinikos vadovas, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas Marius Čiurlionis

Paliatyvioji slauga yra ypač jautri ir atsakinga sritis. Joje dirbantys specialistai taiko įvairius metodus teikdami sveikatos priežiūros paslaugas pacientams paskutiniame jų gyvenimo etape, todėl specialistų įdirbis ir patirtis – labai svarbūs. M. Čiurlionio nuomone, slaugos lyderystės samprata artimoje ateityje patirs fundamentalius pokyčius, o šiuolaikiniai slaugos specialistai turi pradėti kurti novatoriškas lyderystės programas.

„Reikia mokymo programų, padedančių lavinti slaugos įgūdžius, kurie padėtų plėsti paslaugų prieinamumą ir spręsti esamus bei būsimus slaugos ir paliatyviosios priežiūros iššūkius“, – teigia mokslininkas.

Lietuvoje šiuo metu slaugos paslaugas teikia daugiau nei 24 tūkst. slaugos specialistų, 22 tūkst. iš jų dirba sveikatos priežiūros sistemoje, kiti – socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo, krašto apsaugos bei vidaus reikalų sistemose. „Slaugos lyderiai šiandien – tai ne tik slaugos paslaugų organizatoriai, administratoriai ar vadovai. Kasdieniais didvyriais tampa slaugytojos, dirbančios hospisuose, slaugos skyriuose ar senelių namuose, teikiančios slaugos paslaugas paliatyviosios pagalbos departamentuose ar įstaigose. Būtent jos rodo begalinio aukojimosi, dieviškojo pašaukimo ir atsidavimo savo profesijai pavyzdžius“, – pabrėžia M. Čiurlionis.

Slaugytojos darbas reikalauja ypatingo pasiruošimo

VU Medicinos fakultete daug dėmesio skiriama slaugytojams rengti. Nuo 2019 m. Medicinos fakultete startavo naujos, kitose šalies mokymo įstaigose analogų neturinčios, modernios slaugos bakalauro ir magistrantūros studijų programos. Šiuo metu nuotoliniu būdu pirmuosius savo mokslo metus baigia keturios grupės bakalaurantų ir viena grupė išplėstinės praktikos slaugos magistrantų.Papildomosios slaugos studijos ir magistrantūros studijos skirtos tiems, kas planuoja plėtoti slaugos mokslą ir tapti ateities lyderiais slaugos praktikoje. Universitetinės studijos suteikia gilesnių žinių, platesnių kompetencijų ir įgūdžių.

Tarptautinė slaugytojų diena Tarptautinės Raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu minima anglų slaugytojos Florence Nightingale (1820–1910) gimimo dieną. Gailestingumo ir pasiaukojimo kenčiančiam žmogui simboliu tapusi moteris per Krymo karą Turkijoje organizavo sužeistųjų gydymą ir priežiūrą, o vėliau tapo pirmąją slaugių kursų rengėja Anglijoje. Jos mokymai paplito visame pasaulyje. F. Nightingale tikėjo, kad slauga – tai dieviškasis pašaukimas, mokslas ir menas.

Minėdamas Tarptautinę slaugytojų dieną, VU Medicinos fakultetas sveikina visus F. Nightingale sekėjus, kurie savo gyvenimą paskyrė slaugai. Šios garbingos profesijos atstoves ir atstovus, slaugos mokslininkus, dėstytojus, studentus ir visus slaugos ateičiai Lietuvoje ir pasaulyje neabejingus entuziastus kviečiame išsamiau susipažinti su M. Čiurlionio mintimis apie lyderystę slaugoje. Jo straipsnis „Building the Next Generation of Nursing Leaders“ yra publikuojamas Europos paliatyviosios priežiūros asociacijos interneto svetainėje.