Koronaviruso pandemija – vis dar aktualus ir nuolat analizuojamas reiškinys, kurį įvairių sričių mokslininkai ir specialistai aptarinės dar ilgai. Visuotinis karantinas paveikė ne tik ekonomiką ar sveikatos sistemą, bet ir kiekvieno asmeninį gyvenimą. Išsamios šio poveikio analizės ėmėsi Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto studentai. Jie atliko tyrimą „Šeiminiai ryšiai ir intymūs gyvenimai“.

Sociologijos bakalauro studentai Morta Vanagaitė, Inidė Jasnauskaitė, Daiva Pavilonytė, Matas Čičelis ir Guoda Gudelytė, vadovaujami prof. Irenos Juozeliūnienės, atliko atvejų tyrimus. Siekdami įvaldyti vizualųjį koncentrinių apskritimų taikymo metodą, individualiam tyrimo projektui studentai pasirinko ne studijų dalykui įprastas partnerio paieškos, skyrybų ar išsiskyrimo, draugystės temas, o studentų studijų ir darbinės veiklos prioritetų ir jų derinimo kaitos karantino laikotarpiu temą, studentų asmeninių bendruomenių struktūros ir bendravimo su reikšmingais asmenimis aspektus, pandemijos padiktuotų sąlygų įtaką asmens reikšmingumo sampratai.

Karantino poveikis studijų ir darbinės veiklos derinimui

Karantino laikotarpiu poveikis rutininėms veikloms paaiškėjo tiriant studentų asmeninių bendruomenių dydį (varijavo nuo 6 iki 27 asmenų) ir jų struktūrą. Išryškėjo šeiminiais, giminystės, draugystės ryšiais grįstos mišriosios bendruomenės. Į reikšmingų asmenų sąrašą buvo įtraukiami ir bendradarbiai, ir kartu studijuojantys asmenys, jiems suteikiant mažesnį reikšmingumą. Tyrimo metu paaiškėjo, kad karantino laikotarpio keliami reikalavimai studijų procesui ir darbinei veiklai išprovokavo asmeninėms bendruomenėms priskiriamų asmenų reikšmingumo pokyčius ir pakoregavo požiūrį į dviejų veiklos sričių – studijų ir darbo – derinimą.

Tyrimo dalyviai nurodė „rutinos krizės“ apraiškas, kurias lemdavo pokyčiai darbinėje veikloje, pavyzdžiui, būtinybė išeiti atostogų, prastovos. Jie paminėjo su pokyčiais darbe susijusį stresą, nesaugumo jausmą, kurie sukeldavo norą sumažinti darbinės veiklos apimtis arba, atvirkščiai, skirti mažiau dėmesio studijoms, tik formaliai atsiskaityti už privalomas užduotis. Veiklos prioritetų pokytį tyrimo dalyviai tiesiogiai siejo su darbu kaip pajamų šaltiniu. Kai darbas buvo vertinamas tik kaip laikinas pajamų šaltinis, karantino laikotarpiu padidėdavo studijų reikšmingumas, o kai darbinė veikla ir einamos pareigos buvo vertinamos kaip svari investicija į ateities karjerą, nukentėdavo studijos.

Bendravimo strategijos karantino laikotarpiu

Tyrimo metu išryškėjo „išsaugojimo“ ir „modifikacijų“ strategijos, kurias fakulteto studentai taiko pasikeitus įprastinėms studijų ir darbo derinimo sąlygoms. Vieni tyrimo dalyviai, norėdami spręsti nuotolinio mokymosi ir nuotolinio darbo klausimus, stengdavosi „išsaugoti“ jau susiklosčiusią veiklų pusiausvyrą, veiklas pritaikydami prie nuotolinio darbo specifikos ir naujų komunikacijos priemonių. Pavyzdžiui, nepaisydami izoliavimosi reikalavimų ir draudimų burtis bendroms veikloms, studentai ir toliau susitikinėdavo įprastiniu būdu, perkeldavo įprastas filmų peržiūras kino teatruose į namų aplinką.
Kiti tyrimo dalyviai pasirinkdavo „modifikacijų“ strategiją ir stengdavo sukurti naujus, garantijų neteikiančius, bet pokyčių laikotarpiu praverčiančius bendravimo kanalus. Šiuo atveju visas gyvenimas – studijos, darbas, vartojimas, laisvalaikis buvo keliami į virtualią erdvę, visi fiziniai kontaktai buvo apribojami. Būtina pasakyti, kad tyrimo dalyviai nurodė, jog abi strategijos turi privalumų ir trūkumų, be to, vienai strategijai nepasiteisinus, buvo panaudojama kita.

Iššūkis universitetiniam bendruomeniškumui

Atliktas tyrimas atskleidė asmeninio bendravimo gyvai svarbą kuriant ir palaikant gyvybingą studentų bendruomenę. Susitikimai, diskusijos, dalijimasis informacija arba tiesiog bendras laikas kartu formuoja bendrumo jausmą ir įtvirtina studijuojančių draugų reikšmingumą asmeninėse bendruomenėse, kurio nepakeičia virtualus bendravimas vaizdo susitikimų metu. Fizinių kontaktų apribojimas sumažina universitetinių ryšių svarbą ir reorganizuoja reikšmingų asmenų tinklus, į kuriuos įtraukiami asmenys iš kitų institucijų ir interesų grupių.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad karantino laikotarpiu sumažėjo universitetinių draugų, su kuriais yra palaikomas artimesnis ryšys. Pavyzdžiui, tyrimo dalyvis nurodė, kad bendravimas su „kursiokais“ pavirto bendravimu su 2–3 artimesniais bendrakursiais. Dalyvaujantys tyrime pastebėdavo, kad tais atvejais, kai bendrakursiai nebuvo artimi draugai, „gyvenime kaip asmenys jie nėra ypač svarbūs“.

Pasikeičia ir bendravimo su kursiokais turinys – dominuoja pasikeitimas informacija, pasitikslinimas, pasitarimas dėl studijų, kartais ieškoma emocinio pritarimo. Bendravimo dažnio ir bendravimo turinio pokyčiai pakeičia pačią universitetinės bendruomenės esmę, bendruomeniškumo ryšiai pamažu redukuojami į asmeninių draugysčių ryšius ir patvirtina draugystės ryšių kaip „paslėptojo solidarumo“ reikšmės augimą individualizuotoje virtualizuotoje šiuolaikinėje visuomenėje.

Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad COVID-19 pandemijai valdyti paskelbtos karantino sąlygos iš esmės pakeičia įprastas studijų ir darbo derinimo rutinas. Nauji iššūkiai mokymuisi ir užduočių atsiskaitymams, nesaugumas dėl pozicijos darbe dar labiau pagilina Z. Baumano (2007) aptartą socialinės erdvės kaitos, nenuspėjamumo ir žmonių ryšių trapumo situaciją, kurioje studijuojantys geba išlikti tik transformuodami įprastas praktikas.