Koronavirusui pamažu traukiantis iš Lietuvos, atšauktas ir tris mėnesius trukęs karantinas. Gyvenimui grįžtant į įprastas vėžes šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama įgyvendintų veiksmų vertinimui, diskutuojama, kurios priemonės pasiteisino ir kokią įgytą patirtį būtų galima pasitelkti, jei kiltų antroji pandemijos banga.

Dar vasario mėnesį koronavirusui pasiekus Lietuvą visuomenės ir valdžios institucijos atsigręžė į mokslo institucijas ir mokslininkus, kurių žinios ir įžvalgos leistų suvaldyti šią pandemiją ir grįžti į normalias gyvenimo vėžes suprantant, kad ant vienos kortos pastatoma visuomenės sveikata ir žmonių gyvybės, ant kitos – valstybių ekonomika ir darbo vietos.

„Pasaulis daugiau nei šimtmetį nebuvo susidūręs su tokio masto pandemija. Šiandien Lietuvoje koronavirusu užsikrėtusiųjų skaičius peržengė 1500, tačiau įvairūs modeliuoti scenarijai byloja, kad situacija galėjo būti kur kas blogesnė. Akademinės bendruomenės narių indėlis kovojant su koronavirusu itin reikšmingas. Dalydamiesi sutelktomis mokslininkų patirtimis, moksliniais tyrimais pagrįstomis žiniomis su Vyriausybe, verslo, viešojo sektoriaus institucijomis ir visuomene padėjome valstybei pasiruošti pandemijai, greitai ieškoti sprendimų kylančioms problemoms“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Siekiant užkirsti kelią infekcijos plitimui ir prisidėti prie jos suvaldymo, VU vadovybės iniciatyva suformuota ekspertinė VU mokslininkų grupė, sutelkianti įvairių mokslo sričių kompetencijas. Grupės atstovai dalyvavo Vyriausybės, jos institucijų, Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro veikloje, teikė rekomendacijas dėl viruso valdymo būdų ir priemonių, atliko viruso plitimo Lietuvoje trumpalaikį ir ilgalaikį prognostinį modeliavimą, dalijosi aktualia informacija su visuomene Vyriausybės organizuojamose spaudos konferencijose bei žiniasklaidoje.

Be to, suprantant, kad visuomenės nerimą ir baimę kursto menkas informuotumas, susiduriama su dideliu koordinuotos dezinformacijos srautu, bendradarbiaujant su visuomeniniu Lietuvos transliuotoju LRT pradėtas informacinių laidų ir straipsnių ciklas „VU ekspertai padeda suprasti“. Šiose laidose ir straipsniuose mokslininkai aiškiai ir suprantamai dėstė apie pandemijos suvaldymo priemones, jų reikalingumą. Kalbinti pašnekovai dalijosi įžvalgomis apie galimus visuomenės gyvenimo scenarijus po pandemijos ir juos analizavo, aiškino apie naujausius vakcinų tyrimų duomenis ir jų naudą, paneigė mokslu nepagrįstus mitus ir tikslingai kurstytas baimes. VU komunikacija pandemijos metu įvertinta ir konkurse „PR Impact Awards 2020“ kaip viena iš trijų geriausių viešajame sektoriuje.

Atliko per 8 tūkst. COVID-19 tyrimų

Balandžio mėnesį VU Gyvybės mokslų centro mokslinė laboratorija nuo sprendimo priėmimo vos per 12 dienų buvo performuota į diagnostinę laboratoriją. Siekiant prie pandemijos suvaldymo prisidėti ne tik žiniomis bei informacijos teikimu, bet ir realiais praktiniais darbais, šioje laboratorijoje ištirta daugiau nei 8 tūkst. COVID-19 mėginių. Be to, centro mokslininkai per trumpą laiką atliko seroepidemiologinių testų validavimo darbus, o tai suteikė galimybę planuoti šalies populiacijos tyrimus, kurie svarbūs vertinant ir prognozuojant epidemiologinę situaciją. Turimos žinios, kompetencijos ir įgyta patirtis leido inicijuoti ir tobulinti mokslu grįstų inovatyvių diagnostinių sprendimų kūrimą, įsitraukti į tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą.

VU bendruomenės nariai savanoriai – mokslininkai ir studentai – neatlygintinai dirbo ir kitose šalies diagnostinėse laboratorijose, kuriose buvo tiriami COVID-19 ėminių mėginiai – VU ligoninėje Santaros klinikose, Nacionaliniame vėžio institute, Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre, mobiliuosiuose patikros punktuose ir kitur.

Siekdamas apsaugoti pirmose fronto linijose dirbančius VU rezidentus, pasitelktus kovai su pandemija VU ligoninėje Santaros klinikose ir kitose gydymo įstaigose, VU fondas surengė lėšų rinkimo kampaniją apsaugos priemonėms (respiratoriams, apsauginiams kostiumams, veido skydams, apsauginiams akiniams) įsigyti. Tik startavus kampanijai buvo tikimasi surinkti 10 tūkst. eurų, tačiau lūkesčiai buvo viršyti net tris kartus – surinkta 30,8 tūkst. eurų, už kuriuos nupirkta 4500 respiratorių, 650 apsauginių kostiumų, 350 apsauginių veido skydų, 100 apsauginių akinių. Be to, sulaukus tikslinės paramos VU Žalgirio klinikai nupirkta apsaugos priemonių dezinfekcijai skirta įranga.