Visuomenė keičiasi, todėl vis iš naujo permąstoma švietimo sistema. Disciplininis mokymasis, egzaminai, rezultatai – tai pagrindiniai švietimo sistemos įrankiai. Tačiau ar nereiktų pažvelgti į mokymosi procesą kiek kitaip – jauną žmogų formuoti kaip laisvą, savarankišką, gebančią pasirinkti asmenybę, atliepti skirtingus mokinių poreikius ir priimti skirtingus mokinių gebėjimus? Mokytojo vaidmuo šiame procese tampa itin reikšmingas – apie tai kalba Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FSF) mokslininkai prof. Kristupas Sabolius, Sandra Kairė ir VU vaikystės pedagogikos bakalauro studijų programą studijuojanti būsima pedagogė Martyna Vilutytė.

Laisvos asmenybės ugdymas įgauna didelę reikšmę

Šių laikų švietimo sistema yra orientuota į testus bei egzaminus ir mokiniai vertinami pagal tai, kokius rezultatus jie pasiekia. Tai, pasak prof. K. Saboliaus, yra problema, nes taip siekiama suvienodinti visus, nepaliekant erdvės unikalumui, kūrybingumui ir kritiniam mąstymui. Kartu su kolega Tomu Ramanausku įkūręs „Kūrybingumo mokyklą“ jis siekia pažvelgti į mokymo ir mokymosi procesą kitu kampu.

„Mums svarbiausias laisvos asmenybės ugdymas, tokios, kuri būtų plastiška, sugebėtų keistis ir turėtų kūrybingą požiūrį į patį profesijos pasirinkimą, į pačią profesijos sampratą. Todėl mūsų tikslas ir idėja – sugebėjimas parodyti, kad kalbant ir apie disciplininį mokymą, kuris turi labai aiškią struktūrą, apibrėžtus ugdymo planus, yra tam tikra plotmė, kuri leistų tą pačią medžiagą, tą patį kursą suvokti tarpsritiškai, kūrybiškai ir galbūt su daug didesniu polėkiu ją pateikti. Kažkodėl ugdant moksleivius testų pagrindu susidaro įspūdis, kad tai daryti galima tik labai neįdomiai, sausai, formulių ir faktų pagrindu“, – sako filosofas.

VU FSF ugdymo mokslų ekspertė S. Kairė mano, kad neretai patys mokiniai sufleruoja mokytojui, kas jiems svarbu ir aktualu. Anot mokslininkės, reiktų neignoruoti šio aspekto ir atliepti jauno žmogaus poreikius, integruoti tai į kasdienį mokymosi procesą: „Mokiniai vis daugiau rodo, kas jiems svarbu, apie ką jie nori kalbėti, kokios temos jiems rūpi. Ir kiekvienam žmogui reikia palydėjimo ir pastiprinimo. Tad reikia juos išgirsti ir tai, kas jiems svarbu, įtraukti į jų mokymosi procesą.“

Sandra Kairė

Svarbus mokinio gebėjimų ir poreikių analizavimas

Ne mažiau svarbus mokytojo vaidmuo yra ir darbas su skirtingomis asmenybėmis, kiekvieno mokinio gebėjimų ir poreikių atspindėjimas. Nors šiais laikais mokymosi procesas yra paremtas suvienodinimu ir skirtumų panaikinimu, kaip tik čia ir iškyla mokytojo figūra.

„Kinijoje jau yra programa, skirta atsižvelgti į nelygumus bei skirtumus tarp moksleivių ir pabandyti sumažinti išsilavinimo nelygumus. Stiprioji šios sistemos ypatybė – žinių patikrinimas pagal tam tikrus parametrus. Dirbtinis intelektas kantresnis kiekvieno žmogaus asmeninės pažangos atžvilgiu. Tyrimai rodo, kad taip labai pagerėja vidurkis“, – pasakoja prof. K. Sabolius.

VU studentė M. Vilutytė atkreipia dėmesį, kad nuomonių, koks turėtų būti mokytojas, yra įvairių. Jis dalijasi pagrindiniu vaidmeniu klasėje kartu su savo mokiniais, o jo funkcija yra perduoti žinias. Tačiau neretai kyla klausimas, kaip tos žinios perduodamos. Studentės teigimu, pirmieji studijų metai VU padėjo kiek aiškiau suformuoti savąjį mokytojo vaizdinį.

„Tai pedagogas, kuris kuria, mokosi ir atranda kartu su savo mokiniais, jis yra pagalbininkas vaikams pasiekti savo tikslus, o ne kontrolierius, baudžiantis už neteisingus ar kitaip suformuluotus atsakymus. Bent man šiuolaikinis mokytojas yra tarsi kūrėjas, kuris pasitelkdamas savo žinias bei patirtį tapo ateities paveikslus. Džiaugiuosi, kad ir studijose puoselėjama būsimo pedagogo vizija yra moderni ir įvairialypė. Šiuolaikiniam ugdymui reikia ir šiuolaikiškų mokytojų, kurie griautų kai kuriuos nebeveikiančius standartus ir įsisenėjusias stigmas apie mokytojo profesiją ir jo ryšį su mokiniais“, – sako M. Vilutytė.

Martyna Vilutytė

Tarpusavio skirtumai – kitoks būdas mokytis

Anot VU mokslininkų, siekiant panaikinti skirtumus tarp mokinių, prarandama kita perspektyva, sugebėjimas mokytis iš kito. Pasak S. Kairės, kultūriniai, religiniai ar kalbiniai skirtumai tarp mokinių gali turėti pridėtinės vertės, padeda permąstyti daugybę aspektų, pavyzdžiui, reflektuoti apie save ir apie kitą, atsiriboti nuo primestų kultūrinių ar socialinių nuostatų, pamatyti savo paties unikalumą.

Prof. K. Sabolius taip pat teigia, kad žinių įgijimas susijęs ir su kito pajautimu, priėmimu: „Atsižvelgimas moko perspektyvų keitimo ir kitokio paties mokymosi proceso. Sugebėjimas priimti didina klausos diapazoną.“

S. Kairė atkreipia dėmesį, kad dirbant su skirtumais labai svarbus yra palydėjimo procesas: „Ar šalia tavęs esantis kitas asmuo yra tavo mokymosi partneris, ar jis tampa ir tavo mokymosi resursu? Ar mokaisi tiesiog su kitu, ar per kitą? Ugdytojo veiksmai čia yra be galo svarbūs. Tai yra labai subtilus procesas, susijęs su vertybiniais, nuostatų aspektais. Tam reikia labai daug laiko, pirmiausia pačiam mokytojui – pamatyti ir pažinti mokinių grupėje egzistuojančią įvairovę, o vėliau jau mąstyti, kaip šią įvairovę padaryti resursu. Kitaip tariant, ieškoti būdų, kad susidūrimas su kitu klasėje taptų realia mokymosi patirtimi. Taigi ugdytojas turėtų vadovautis patirtinio mokymosi prieiga ir matyti save kaip vieną iš kertinių asmenų, kuriančių būtent ugdančio susidūrimo su kitais patirtis. Jis turi palydėti vykstantį procesą, jis turi skatinti refleksiją ir nebijoti, kad bus įtampos ir konfliktų“, – sako mokslininkė.

Anot S. Kairės, mokytojas turėtų sau užduoti klausimą, koks jo santykis su kultūra, kaip jis suvokia skirtingumą ir įvairovę, kaip mato savo klasę: „Pirminis etapas prieš procesą klasėje – tai paties mokytojo savirefleksija ir jautrumas, atidumas visam tam, kas vyksta. Ir čia be galo svarbu neneigti to, kad turime išankstinių nuostatų ir stereotipinio mąstymo. Visi mes vienaip ar kitaip jų turime. Tai yra dalis mūsų egzistavimo visuomenėje, tai procesas, kuris padeda lengviau prisitaikyti prie naujos situacijos. Stereotipai gali būti keičiami, svarbiausia tapti budriam ir jų neignoruoti bei neblokuoti.“