Vilniaus knygų mugė kasmet sutraukia daug knygų mėgėjų. Savo leidinius šioje mugėje tradiciškai pristato ir Vilniaus universitetas. Šiemet mugės lankytojai VU išleistas knygas ir periodinius leidinius galėjo įsigyti dviejose vietose – prie VU stendo (bendrasis Lietuvos akademinių leidinių asociacijos stendas) ir prie VU leidyklos stendo. Kaip teigė abiejų stendų darbuotojai, universiteto leidiniai buvo gana paklausūs, dažno pirkėjo neatbaidė net palyginti aukštos kai kurių VU išleistų knygų kainos.

Stenduose – naujausios knygos

Pasak VU Mokslo skyriaus vedėjos dr. Marijos Sniečkutės, Vilniaus universitetas kiekvienoje knygų mugėje stengiasi pristatyti pačius naujausius leidinius. Šiemet Lietuvos akademinių leidinių asociacijos stende buvo pristatomos knygos, išleistos Vilniaus universitete nuo 2009 m. iki 2011 m. pradžios. M. Sniečkutės teigimu, iš viso VU stenduose skaitytojams buvo pateiktas pusšimtis skirtingų mokslo krypčių knygų, jie galėjo susipažinti su daugiau nei dvidešimties pavadinimų skirtingų periodinių mokslo darbų leidinių.

Nors dauguma Vilniaus universiteto leidžiamų knygų yra gana specifinės, jos atranda savo skaitytoją. Jaučiamas susidomėjimas ir VU periodiniais leidiniais, kurių skaičius šiemet, prie Vilniaus universiteto prisijungus keturiems moksliniams institutams, išaugo.

Mugėje demonstruotos ir bandomosios elektroninės trijų 2009–2010 m. išleistų knygų versijos: naujausioji Vilniaus universiteto istorija „Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto istorijos bruožai“, prof. Domo Kauno vadovėlis „Knygotyra“ ir autorių kolektyvo sukurtas botanikos vadovėlis „Botanikos praktikos darbai. Archegoniniai ir žiediniai augalai“.

Vyko VU knygų pristatymai

Knygų mugėje VU išleistos knygos buvo ne tik parduodamos, bet ir pristatomos. Pirmą mugės dieną pristatytos VU Kauno humanitarinio fakulteto mokslininkų knygos – Remigijaus Čiegio ir Rimanto Pareigio „Darnių miestų ekonomika“ bei Edverdo Vaclovo Bartkaus „Smulkaus ir vidutinio verslo vadyba“. Antrą dieną karaliavo filologai – buvo pristatyta Viktorijos Daujotytės-Pakerienės knyga „Patirties žodynas: populiarioji literatūros fenomenologija“ ir Birutės Jasiūnaitės „Šventieji ir nelabieji frazeologijoje ir liaudies kultūroje“. Trečiąją mugės dieną pristatyta profesorės Vilijos Targamadzės knyga „Alternatyviosios mokyklos naratyvo kontūro brėžtis“. Ketvirtą mugės dieną pristatyta Meilutės Ramonienės redaguota kolektyvinė monografija „Miestai ir kalbos“ ir Lyčių studijų centro direktorės prof. Dalios Leinartės knygos „Prijaukinta kasdienybė: 1945–1970 metai (biografiniai Lietuvos moterų interviu)“ vertimas į anglų kalbą. Ši knyga išleista užsienio leidykloje.

Vilniaus universiteto vardas knygų mugėje skambėjo ir platesniame kontekste. Nemažai VU mokslininkų dalyvavo kitų leidyklų knygų pristatymuose ir organizuotose diskusijose. Tarp knygų mugėje skambėjusių vardų galima paminėti Alfredo Bumblausko, Bonifaco Stundžios, Kęstučio Nastopkos, Algirdo Jakubčionio ir daugelio kitų Vilniaus universiteto mokslininkų vardus.

Mugėje – VU bibliotekos renginiai

Mugėje aktyviai dalyvavo ir Vilniaus universiteto biblioteka (VUB). VUB Komunikacijos ir informacijos skyriaus duomenimis, bibliotekos renginiai buvo labai populiarūs tarp mugės lankytojų.

Kaip teigia šio skyriaus darbuotojai, VU bibliotekos akcija „Mano ateities biblioteka“ sutraukė į vieną iš mugės konferencijų salių gausybę (apie 300) žiūrovų. Simbolinis raktas nuo naujojo Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro (MKIC) kvietė Vilniaus knygų mugės lankytojus pažvelgti į ateitį ir susimąstyti, kokia gi turėtų būti „Mano ateities biblioteka“? 25 minučių trukmės filme apie būsimą Nacionalinį atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą prisimenama MKIC atsiradimo istorija, supažindinama su architektūriniais sprendimais, paslaugomis ir pastato reikšme ne tik akademinei bendruomenei, bet ir visai šaliai. Po filmo premjeros Vilniaus universiteto bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė padėkojo į salę susirinkusiems žiūrovams ir apdovanojo tris laiminguosius, kuriems simbolinis raktas ne tik parodė kelią į būsimą moderniausią biblioteką Baltijos šalyse, bet ir atnešė specialių prizų.

VU bibliotekos Restauravimo skyrius dalijosi su mugės lankytojais patirtimi apie knygų „gydymą“. Stende „Knygų gydykla“ restauratoriai pasakojo, kodėl reikia „gydyti“ knygas, ir rodė, kaip tai yra daroma. Parodoje „Knyga, sveik“ buvo eksponuojamos restauruotos vaikiškos knygos, nuotraukose vaizduojami visi restauravimo etapai, restauravimo įrankiai, knygos viršelio gimimas ir daug kitų įdomių dalykų.

VU bibliotekos restauratorių stendas sulaukė labai didelio ne tik vaikų ir jų tėvelių susidomėjimo. Pirmą parodos dieną stendą aplankė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Prezidentas Valdas Adamkus, Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius.

VU bibliotekos knygrišiai eksponavo savo autorinius darbus Vilniaus knygrišių gildijos stende.

Dar viena galimybė priminti apie universitetą

Naujojo Vilniaus universiteto padalinio – Leidybos direkcijos vadovas Jonas Vėgėlė irgi darbavosi knygų mugėje. Į VU dirbti jis atėjo iš privačios leidyklos. Pasak J. Vėgėlės, leidybos versle jis nuo 1991 m., o darbą Vilniaus universitete vertina kaip naują profesinį iššūkį. „Manau, kad sugebėsime išspręsti visas VU leidyklos problemas, tačiau pirmiausia pats norėčiau į tas problemas įsigilinti“, – pabrėžė J. Vėgėlė, kalbėdamas apie savo darbo tikslus.

Pasak Leidybos direkcijos vadovo, nors knygų mugėje daug dėmesio skiriama leidinių pardavimui, pagrindinis tikslas yra kiek kitoks. „Knygų mugė – tai gera galimybė pristatyti universiteto leidinius, supažindinti visuomenę su mūsų leidžiamomis knygomis, o kartu visuomenei pristatyti ir patį universitetą“, – mano J. Vėgėlė.