Telšių Karolinos Praniauskaitės viešosios bibliotekos filiale Kaunatavos kaimo bendruomenė iškilmingai perdavė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto (VU MF) Medicinos istorijos muziejui jų saugotą, spėjama, XIX a. eksponatą, bylojantį apie šios vietovės praeitį ir tų laikų medicinos pasiekimus.

„Kaunatavos kaimas žinomas nuo XVII a., jo pavadinimas kilęs nuo čia gyvenusių dvarininkų Kaunackių (Kownacki). Tai garsi išsilavinusių dvarininkų giminė, jie pastatė ir pirmąją bažnyčią. Manoma, kad su šia gimine yra susiję Petras Cvirka ir Antanas Venclova. Šalia bažnyčios yra ir dvarininkų kripta, kur viename iš karstų šalia moters palaikų rastas senovinis dantų protezas. Jis Kaunatavos bendruomenės pirmininko Remigijaus Gailio ir Telšių Žemaičių kultūros draugijos pavieto pirmininko Andriaus Dacio, aktyvaus žemaičių kultūros puoselėtojo, buvo perduotas saugoti į VU MF Medicinos istorijos muziejų“, – pasakoja Kaunatavos filialo bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Vilija Jocienė.

VU MF dekanas prof. Algirdas Utkus dėkoja Kaunatavos bendruomenei už reikšmingą dovaną ir nuoširdų bendravimą: „Džiaugiamės naujai užgimusia draugyste su Telšių rajono Kaunatavos kaimo bendruomene ir dėkojame už gražią iniciatyvą bei vertingą dovaną, perduotą VU MF muziejui.“

Žinoma, kad lenkų bajorai Kaunackiai yra kilę nuo pasienio su prūsais Vizo žemių. Pavardė kilo nuo jų tėvoninio dvaro Kownaty. Žemaitijoje nuo XVII a. pab. Pranciškus ir Vincentas Kaunackiai, kaip Žemaičių seniūnijos bajorų atstovai, dalyvavo renkant karaliumi Augustą II. Anupras Kaunackis – Žemaičių taurininkas, Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo deputatas 1735 m.

Pranciškus Kaunackis – Šiaulių žemės teismo teisėjas 1775–1793 m., valdė Upynos dvarą 1790 m., buvo Kaunatavos dvaro paveldėtojas, vėliau išrinktas Šiaulių apskrities bajorų maršalka. Jo sūnus Eligijus taip pat buvo Šiaulių apskrities bajorų maršalka.

Manoma, kad Merkelis Račkauskas, parašęs knygą „20 metų Žemaitijos užkampyje“, buvo Kaunackų vaikaitis. Knygoje – jo močiutės K. Kaunackaitės Račkauskienės nuotrauka, labai įtaigūs aprašymai apie tai, kaip ji meldėsi prie kriptos. M. Račkausko žentai – Petras Cvirka ir Antanas Venclova. Kaunatavos kriptoje ilsisi šeši Kaunackų dvaro palikuonys ir paskutinio dvarininko Eligijaus Kaunecko mažamečiai vaikai.

Tikimasi, kad prie tolesnių šios šeimos tyrinėjimų prisidės ir VU istorikai, o dar nepatvirtintą ar neatskleistą informaciją apie šios šeimos indėlį bus galima pagrįsti dokumentais. Naują eksponatą, dovanotą VU, išvysti galima M. K. Čiurlionio gatvėje, VU MF Medicinos istorijos muziejuje.

Viename iš karstų šalia moters palaikų rastas senovinis dantų protezas.