Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro bei Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkų darbą „Additive-manufacturing of 3D Glass-ceramics Down to Nanoscale Resolution“ išrinko išskirtiniu 2019 m. straipsniu ir įvertino prestižinis recenzuojamas aukšto citavimo rodiklio mokslo žurnalas „Nanoscale Horizons“, publikuojantis eksperimentinius ir teorinius darbus nanomokslų ir nanotechnologijų srityje.

Rengiant straipsnį, bendradarbiavo ne tik kelių VU fakultetų, bet ir skirtingų šalių universitetų mokslininkai: VU Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro mokslininkai dr. Darius Gailevičius, dr. Mangirdas Malinauskas, dr. Lina Mikoliūnaitė, Viktorija Podolskytė, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius dr. Simas Šakirzanovas ir Svinburno technologijos universiteto Australijoje profesorius dr. Saulius Juodkazis.

Viršuje iš kairės – dr. Darius Gailevičius, Viktorija Podolskytė, prof. dr. Simas Šakirzanovas. Apačioje iš kairės – dr. Lina Mikoliūnaitė, prof. dr. Saulius Juodkazis, dr. Mangirdas Malinauskas.

Mokslininkų laimėto apdovanojimo svarbą atspindi nuodugnus redaktorių komisijos darbas dar prieš išrenkant nugalėtojus: „Iškirtinės metų publikacijos apdovanojimas yra suteikiamas po nuodugnios redaktorių komisijos ir jų patarėjų publikuotų duomenų, citavimų ir perskaitymų, atsisiuntimų analizės. Tokio straipsnio autoriai apdovanojami specialiu sertifikatu, o jų publikacija išleidžiama dar kartą su trumpomis mokslininkų biografijomis ir nuotraukomis“, – teigia prof. S. Šakirzanovas, vienas iš apdovanojimą pelniusių mokslininkų.

Publikacijoje aprašyta keramikos 3D nanospaudinimo technologija. Jungiant kelias gamybos technologijas, mokslininkams pavyksta iš hibridinės organinės-neorganinės pradinės medžiagos, pasitelkiant lazerinę 3D spausdinimo technologiją, formuoti nanodydžių keraminius tūrinius gaminius.

„Šis virsmas pasiekiamas 3D formavimą jungiant su aukštos temperatūros kaitinimu (pirolize), kai naudotos hibridinės (kompozitinės) dervos cheminė sudėtis yra keičiama: iš mišrios (organinės-neorganinės) iki tik neorganinės. Išspausdintas 3D objektas yra veikiamas aukšta iki 1200 °C temperatūra ir šio proceso metu vyksta medžiagos struktūriniai pokyčiai. Šios technologijos rezultatas yra susitraukęs (iki maždaug 60 % savo pradinio dydžio) ir stabilus (nepraradęs savo pradinės formos) neorganinis keraminis darinys“, – pasakoja dr. M. Malinauskas.

Jungiant 3D formavimą su aukštos temperatūros kaitinimu (pirolize), gaminys iš organinės-neorganinės medžiagos virsta keraminiu

Šia technologija sukurtos nanostruktūros tampa atsparios aukštoms temperatūroms ir agresyviam fiziniam ar cheminiam poveikiui. Pasak straipsnio autorių, tokie privalumai leidžia kurti visiškai kitokios nei iki šiol sudėties, temperatūrai, radiacijai ir agresyviai aplinkai atsparias, labai patvarias funkcines mikromechanines 3D struktūras. Tokios struktūros gali būti naudojamos biomedicinoje, elektronikos ir kosmoso inžinerijoje, branduolinėje energetikoje.