Vilniaus universiteto Orientalistikos centre kovo 8–9 d. socialinės antropologijos temas gvildenantį seminarų ciklą vedė du jauni Aberdyno (Škotija) universiteto ir Sankt Peterburgo valstybinio kultūros ir menų universiteto dėstytojai. Kandidato laipsnius turintys (Lietuvoje šis mokslinis laipsnis prilygsta daktaro laipsniui) svečiai anglų kalba pasakojo apie šiaurės Baikalo gyventojų keliones ir gyvūnų bei žmonių pravardžių ypatybes.

Antradienio popietę dr. Vladimiras Davydovas aptarė šiaurinio Baikalo miestelio Chalodnajos (rus. Холодная) gyventojų trumpalaikius išsikėlimus ir keliones po artimas taigos teritorijas. Trečiadienio vakarą dr. Veronika Simonova supažindino su evenkų, vietinių Sibiro gyventojų tautelės, vartojamomis pravardėmis.

Idėja tęsti anropologijos seminarų ciklą, paskutinį sykį rengtą praėjusiame dešimtmetyje prof. Vyčio Čiubrinsko iniciatyva Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kilo antropologui dr. Donatui Brandišauskui. Studijuodamas Aberdyno universitete, D. Brandišauskas susipažino su V. Davydovu ir jo žmona V. Simonova, tyrinėjusiais Sibiro Baikalo srities tauteles. Kaip tinkamiausia vieta tokiems seminarams Vilniaus universitete pasirinktas Orientalistikos centras. „Nors Vilniaus universitete atskirų antropologijos studijų nėra, pagal Orientalistikos centro Azijos studijų programą dėstomi įvairių Azijos regionų antropologijos ir etnologijos dalykai“, – teigė OC studijų ir tarptautinių projektų administratorius doc. Valdas Jaskūnas. Seminarų temos „Temporarity and Scale of Northern Baikal Hunters Reindeer Herders and Fishers’ Movements“ ir „Mediating Names: Personification of Animals and Social Relations in the Taiga among Evenkis in the North Baikal, Siberia“ tiesiogiai susijusios su šiaurinės Azijos dalies tautelėmis.

Seminaro dalyviai turėjo galimybę išgirsti pasakojimą apie evenkų gyvenimo būdą ir tautinio identiteto atspindžius kasdieniuose žmonių pasikalbėjimuose ir plačiai vartojamose pravardėse. Sibiro tautelės jau ilgą laiką tyrinėjamos kaip atskiros, nuo Rusijos atsiejamos struktūros su savitais kalbos, papročių ir gyvenimo būdo ypatumais. Evenkams, gyvenantiems Chalodnajos miestelio teritorijoje, būdingi medžiotojų, žvejų, šiaurės elnių veisėjų socialiniai vaidmenys, besikeičiantys pagal metų laikus ir lemiantys ilgalaikes ar trumpalaikes keliones, pasakojimus apie išvykimus iš kaimelio teritorijos į taigą medžioklės tikslais. Sibiro miesteliuose, tokiuose kaip Chalodnaja, kur paprastai gyvena 350–500 gyventojų, flora ir ypač fauna atlieka svarbų vaidmenį. „Gyvūnai – dalis žmonių gyvenimo ir jų istorijų herojai“, – pasakojo dr. V. Davydovas. Škotijos universiteto dėstytojas svarbiausius su gyvenimo būdu susijus ypatumus išskaidė į tris dalis: geografinius pašnekesius, trumpalaikes ir ilgalaikes keliones, prasidedančias ir užsibaigiančias Chalodnajos kaimelyje. Pašnekesius dr. V. Davydovas apibūdino ne tik kaip Sibiro tautelės identiteto atspindį, bet ir kaip informacijos šaltinį, suteikiantį žinių apie aplinką ir jos pokyčius. Trumpalaikės kelionės šiandienos požiūriu nagrinėjamos kaip apimančios ne tik vieną dieną, nors tradicinis apibrėžimas įvardija jas kaip dienos arba nakties metu vykstančius išėjimus iš kaimelio teritorijos medžioklės arba žvejybos tikslais. Dėstytojas vizualiai pristatė kelionėms būdingus statinius – suręstas medžiotojų trobeles, vadinamas „zimavjo“, jurtas ir ilgalaikes keliones simbolizuojančias aukštas būdas „lobaz“. Pristatyti ir rankomis piešti stovyklų medžioklės sezonams žemėlapiai, būdingi tiek trumpalaikėms, tiek ilgalaikėms, apimančioms kelių savaičių ar mėnesių laikotarpį, kelionėms. Auditorijoje nuvilnijo šypsnių banga, pamačius būtiniausių daiktų, paliekamų būdelėse ar medžiotojo trobelėse, sąrašą, nes šių dienų medžiotojai ar šiaurės elnių augintojai laukimo valandas užpildo naudodamiesi DVD grotuvais ir žiūrėdami komedijas.

Dr. Veronika Simonova apžvelgė evenkų pravardžių, vartojamų gyvūnams ir žmonėms pavadinti, priežastis ir reikšmę. Pravardės – tai dar viena identiteto išraiška, atspindinti solidarizaciją, socialinį intymumą. Evenkai pravardes vadina „paganiala“ ir teikia joms didelę reikšmę. Sibiro tautelės atstovai pravardes gali paveldėti arba įgyti kelias. Kartais vieną „paganialą“ gauna visa šeima. Škotijos universiteto dėstytoja pateikė kelis pravardžių pavyzdžius – Motikas (pravardė kilo nuo aistros motociklams), Drandulietas (taip vadinamas dėl savadarbės transporto priemonės). Pravardės ne tik žmonių privilegija – jas evenkai suteikia ir laukiniams žvėrims, iš aukų tapusiems augintiniais. Prisijaukinti žvėrys nebeegzistuoja kaip medžioklės taikiniai – jie užima žmogaus draugo pozicijas. Evenkai švilpauja norėdami pasikviesti prijaukintus žvėris, pavyzdžiui,  burundukus. Dr. V. Simonova pažymėjo, kad Chalodnajos gyventojai naminių gyvūnų, kurių yra labai mažai, nevadina ypatingais vardais, net katė paprastai šaukiama tiesiog Kate. Evenkai gali gyvūnus pavadinti žmonių vardais, jei gyvūnai turi tiems žmonėms būdingų savybių, tuo tarpu europiečiai paprastai augintiniams nesuteikia žmonių vardų, nes tai gali įžeisti tikruosius vardų savininkus. Šiaurės elnių augintojai savo bandos individams taip pat gali duoti pažįstamų evenkų vardus, kadangi žmonių vardai yra virtę elnių vardų prototipais, nors daugiausia elnių turi visai ne žmonių vardus. Iškeistas elnias, Blogas krovinio nešikas, Smalsus elnias – gyvūnų savybes ar patekimo į bandą aplinkybes atspindintys vardai. „Vietiniai ne visiems šiaurės elniams suteikia vardus, vardai duodami tik jei gyvūnas atskleidžia savo ego“, – pasakojo dr. V. Simonova.

Škotijos universiteto dėstytojai atsakė ir į studentų  klausimus. Auditorijai rūpėjo moterų vaidmuo medžiotojų, žvejų ir elnių augintojų tautelėje, gyvūnų judėjimas taigos teritorijoje. Domėtasi  evenkų reakcija į atliekamus tyrinėjimus, jų kasdieniu gyvenimu ir vyraujančiais su Rusija susijusiais stereotipais. Kaip paaiškėjo, evenkas gali būti skirtingas žmogus kasdienėje miestelio rutinoje ir taigoje medžioklės metu, nors viskas priklauso nuo vietų ir situacijų.

Dr. D. Brandišauskas tikisi, kad socialinės antropologijos seminarų ciklas nenutrūks, vyks bent kartą per mėnesį, ir planuoja naujus seminarus jau kovo pabaigoje.