2021 m. „Arqus“ Žiemos mokykla yra unikalios edukacinės kelionės – 2021 m. „Arqus“ bendradarbiavimo programos – pradžia. Joje dalyvaujantys daugiau nei 65 „Arqus“ universitetų studentai, taikydami iššūkiais grįstus metodus, analizuos ir aptars Europos vaidmenį sprendžiant klimato krizę. Dalyviai bendradarbiaus su studentais ir ekspertais iš visos Europos, ieškodami būdų įveikti sudėtingus mūsų laikų iššūkius ir prisidėti prie Europos universitetų aljanso „Arqus“ pastangų.

Klimato kaitos problematika ir mokslo vaidmuo

Kaip teigia Jakobas Grandinas, vienas iš Žiemos mokyklos organizatorių, „Arqus“ 7-osios veiklos krypties „Aktyvių Europos piliečių ugdymas“ vadovas iš Bergeno universiteto Klimato ir energijos transformacijos centro, klimato kaita, su ja susijusios rizikos ir mokslo vaidmuo yra itin svarbios temos.

„Klimato krizė yra pasaulinis iššūkis, tačiau labai svarbus ir mūsų, piliečių, elgesys vietos bendruomenėse. Tai yra 2021 m. „Arqus“ Žiemos mokyklos tema“, – sako jis.

Organizatorių teigimu, klimato kaitos problemos turi būti aktualios kuo didesnei auditorijai. „Programoje dalyvauja daugiau nei dvidešimt įvairių dalykų dėstytojų. Paskaitos bus skaitomos suprantamai, kad jas suvoktų įvairaus išsilavinimo žmonės“, – pabrėžia vienas iš renginio organizatorių Scottas Bremeris iš Mokslo ir humanitarinių studijų centro.

Siekiama tarpdisciplininio bendradarbiavimo

Renginio dalyviai gilinsis į Europos vaidmenį sprendžiant klimato krizę, svarstydami įvairius ateities scenarijus ir kovos su klimato kaita būdus. Paskaitas skaitys kompetentingi Europos lektoriai.

S. Bremeris tvirtina, kad tarpdisciplininis požiūris Žiemos mokyklą padarys įdomesnę: „Skirtingos disciplinos klimato kaitą vertina skirtingu moksliniu požiūriu. Turime susiburti ir diskutuoti norėdami rasti ilgalaikius sprendimus.“

Jis pabrėžia, kad svarbu suburti mokslininkus iš skirtingų šalių, patiriančių skirtingą klimato kaitos poveikį. „Dalyviams iš Granados klimato krizė yra susijusi su karščio bangomis, o dalyviams iš Bergeno aktualesnė nuošliaužų problema. Šios situacijos labai skirtingos. Tačiau susibūrę drauge, kaip europiečiai, ir diskutuodami galime atrasti ir bendrumų tarp šių situacijų. Pavyzdžiui, tiek Bergenas, tiek Granada turi atsižvelgti į klimato kaitą planuodami miestus ir glaudžiai bendradarbiauti su mokslininkų bendruomenėmis bei politikos formuotojais“, – sako jis.

Bergeno universiteto švietimo prorektorius Oddrunas Samdalas pabrėžia, kad būtent šiuos klausimus teks spręsti Žiemos mokyklos dalyviams: „Šio renginio metu mes studentų klausime, ką reiškia būti Europos piliečiu ir kokią įtaką šiam pilietiškumui turi socialiniai pokyčiai, pradedant pandemijomis ir baigiant pasauliniais klimato pokyčiais ar įvairialypės visuomenės kūrimu. Taikant tokį iššūkiais grįstą metodą ugdomi kritiškai mąstantys ir aktyvūs Europos piliečiai.“

Žiemos mokykla, turėjusi vykti Bergene, dėl COVID-19 sukeltos pandemijos vyksta nuotoliniu būdu. Kiekvieną dieną Žiemos mokykla prasideda nuo atviros plenarinės paskaitos, kuri trunka nuo 9 iki 11 val.

Daugiau informacijos ir visa programa pateikta čia.