2020 m. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) premija už geriausius aukštųjų mokyklų studentų mokslinius darbus skirta Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto meno vadybos magistrei Dovilei Peseckienei ir audiovizualinio vertimo magistrei Indrei Višinskaitei. VU absolventės ir jų darbų vadovės džiaugiasi tokiu įvertinimu ir paskatinimu darbus plėtoti toliau.

Temą pasirinkti paskatino dešimtmetis patirties

LMA mokslo premija D. Peseckienei skirta už mokslo darbą „Auditorijos plėtros strategija vizualaus meno institucijoje“ (darbo vadovė prof. Virginija Jurėnienė). Šiame darbe analizuota vizualaus meno auditorijų elgsena, poreikiai ir lūkesčiai. Magistrė nagrinėjo Lietuvos ir pasaulio kultūros sektoriaus dokumentus, atliko kiekybinį vartotojų tyrimą ir kalbino šalies vizualaus meno ekspertus. Surinkti duomenys padėjo sukurti auditorijos plėtros strategiją Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerijai.

Kauno fakulteto magistrantūros studijų programos „Meno vadyba“ absolventė darbo temą pasirinko neatsitiktinai – jau daugiau nei dešimt metų ji dirba menotyrininke ir kultūros vadybininke, tad žino, su kokiomis problemomis susiduria vizualaus meno institucijos Lietuvoje. D. Peseckienės teigimu, pats tyrimas kėlė tam tikrų iššūkių – jį buvo numatyta atlikti vasarą, todėl respondentus pasiekti buvo sunku.

D. Peseckienės sėkme džiaugiasi ir jos mokslinio darbo vadovė prof. V. Jurėnienė: „Tai labai motyvuota, linkusi į mokslą, smalsi, kritiška, reikli sau ir kitiems studentė. Siekiant aukščiausio įvertinimo, reikia suprasti, kad kelias į Olimpo kalną nėra greitas ir trumpas. Tai rezultatas kruopštaus ir nuoseklaus darbo, kuris susideda iš baigiamojo darbo įvertinimo universitete, pristatymo Lietuvos mokslų akademijos ekspertų taryboje ir dar vieno ekspertų vertinimo. Ekspertai vertina ne tik darbą, bet ir visus kitus pretendento padarytus darbus, t. y. konferencijų ir paskelbtų straipsnių kokybę, būsimų ateities planų realumą bei perspektyvas tęsti temą. Ir tik vėliau priimamas galutinis LMA ekspertų sprendimas.“

Įvertintas už originalumą

I. Višinskaitei premija įteikta už baigiamąjį darbą „Dekonstrukcija kaip pasipriešinimo sovietizacijai forma Grigorijaus Kozintsevo filme „Hamletas“ / Deconstruction as a Form of Soviet Dissent in Grigori Kozintsev’s Screen Version of William Shakespeare’s “Hamlet”: From Adaptation to Translation“ (darbo vadovė prof. Jadvyga Krūminienė). Magistrantūros studijų programos „Audiovizualinis vertimas“ absolventės mokslinis darbas įvertintas už originalumą ir tyrimo tarpdalykiškumą, už gebėjimą sujungti literatūrinio ir audiovizualinio vertimo, kino istorijos, filosofijos ir politikos mokslų sritis: akcentuota, kad tokios kompleksinės prieigos darbai retai vykdomi Lietuvoje, jie labiau būdingi JAV tyrėjams.

Šiame moksliniame darbe I. Višinskaitė nagrinėjo sovietmečio teatro ir kino režisieriaus G. Kozincevo kinematografinę W. Shakespeare’o dramos „Hamletas“ versiją.

„Pasitelkusi Jacques’o Derrida dekonstrukcijos prieigą, siekiau atskleisti, kokiu būdu, pritaikius literatūrinį vertimą kino adaptacijai, renesanso laikų pjesė paverčiama XX a. antisovietinio pasipriešinimo įrankiu ir kaip, pasitelkus subtitravimą kaip audiovizualinio vertimo modą, rezistencinis elementas neutralizuojamas cituojant originalų W. Shakespeare’o tekstą vietoje pranešimų, užkoduotų filmo dialogo eilutėse.

Tyrimą sudarė kelios dalys: nagrinėjau „Hamleto“ vertimą į rusų kalbą, atliktą rusų poeto Boriso Pasternako, šio literatūrinio vertimo adaptaciją į kino kalbą G. Kozincevo filme ir sovietinio filmo audiovizualinį vertimą į anglų kalbą tikslinei užsienio auditorijai“, – apie tyrimo eigą pasakoja darbo autorė. Absolventė teigia, kad savo darbu siekė parodyti, kaip vertimas gali daryti įtaką socialiniams ir politiniams procesams, ir taip jį aktualizuoti.

„Didžiausias iššūkis buvo J. Derrida filosofijos nagrinėjimas ir jos pritaikymas tyrimui. Dekonstrukcijos prieiga nagrinėjant audiovizualinį vertimą gali atrodyti netikėta, bet juk J. Derrida kalbėjo apie tekstus, o tekstas gali būti ir literatūrinė pjesė, ir filmas, kaip semiotinis vertimas į kitą meninę kalbą. Analizuojant medžiagą netikėčiausia buvo atrasti tai, kad dėl pakitusio konteksto vertimas yra laikytinas visiškai nauju tekstu“, – teigia LMA jaunųjų mokslininkų konkurso premijos laureatė I. Višinskaitė.

Prof. J. Krūminienė – šio jau antrojo LMA jaunųjų mokslininkų konkursą laimėjusio darbo vadovė. Anksčiau tokį apdovanojimą yra pelniusi Kauno fakulteto asist. dr., tuomet dar tik magistrė, Jurgita Astrauskienė.

„Indrę, kaip jaunąją mokslininkę, užsiauginau. Studijuojant pirmosios pakopos audiovizualinio vertimo programoje, jai teko rašyti du baigiamuosius darbus – iš anglų filologijos ir audiovizualinio vertimo. Pastarasis tyrimas išaugo į mokslinį straipsnį. Dviejų darbų rašymas atėmė daug jėgų, nusikėlė magistrantūros studijos. Labai apsidžiaugiau, kai Indrė apsisprendė jas tęsti, – taip atsirado galimybė premijuotam moksliniam darbui sukurti“, – prisimena prof. J. Krūminienė ir džiaugiasi studentės ryžtu.