Šių metų balandžio 12 dieną buvusiam VU Žurnalistikos katedros vedėjui docentui dr. Viktorui Liubomirui Žeimantui sukanka 80 metų. Šią gražią sukaktį jubiliatas pasitinka kūrybiniuose ieškojimuose, prie naujos knygos rankraščio.
V. L. Žeimantas gimė 1931 m. balandžio 12 d. Dzūkijoje, tuometinės Seinų apskrities (dabar Lazdijų rajono) Dumblių kaime. Augo Vilniuje ir mokėsi Vilniaus pirmojoje berniukų gimnazijoje.
Anksti pradėjo dirbti. Pirmas nuolatinis darbas – Mokslų akademijos centrinėje bibliotekoje. Čia dirbdamas baigė vidurinę mokyklą, pradėjo studijuoti Vilniaus universiteto Istorijos–filologijos fakultete bibliotekininkystę. Tačiau iš antrojo kurso buvo pašalintas, nes dėl darbo turėjo praleidinėti karinius užsiėmimus ir todėl „prasikalto“ tuomet dar Vilniaus universitete veikusiai karinei katedrai, kuri jautėsi, ypač studentų – vyrų atžvilgiu, net visagalė.
Po mokslų Maskvoje V. L. Žeimantas buvo paskirtas dirbti į tuometę „Komjaunimo tiesą“. 1967 m. V. L. Žeimantui buvo pasiūlyta Žurnalistikos katedros asistento darbas. Šioje katedroje jis išdirbo daugiau kaip dvidešimt metų. 1971 m. apgynė disertaciją, 1973 m. tapo docentu, 1975–1984 m. buvo Žurnalistikos katedros vedėjas. Dar kurį laiką antraeilėse pareigose dirbo ir VU Istorijos fakulteto prodekanu. 1979 metais jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio žurnalisto vardas.
Vėliau doc. dr. V. L. Žeimantą vėl paviliojo praktinė žurnalistika. 1987–92 m. jis buvo žurnalo „Lietuvos ūkis“ (iki 1991 – „Liaudies ūkis“) vyr. redaktoriumi. 1992 m., jau būdamas pensininkas, dirbo leidybos redakciniame centre „Lietuvos auto“. 1993 m. buvo pakviestas atkurti laikraštį „Geležinkelininkas“, kurio vyriausiuoju redaktoriumi išdirbo iki 1996 m., kol jau visiškai išėjo į užtarnautą pensiją.
L. V. Žeimantas, dirbdamas „Geležinkelininke“ susidomėjo geležinkeliais. Išleido kelias solidžias knygas, skirtas Lietuvos geležinkelių istorijai – „Lietuvos geležinkeliai. Nepriklausomo darbo dešimtmetis: 1991–2001“ (2001), „Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis“ (2003) ir „Liepojos–Romnų geležinkelis“ (2005).
Sukaktuvininkas savo jubiliejų pasitinka baigdamas dviejų tomų knygą „Nepriklausomos Lietuvos geležinkeliai 1919–1940“ ir visuose Lietuvos kampeliuose turėdamas daug mokinių, dabartinių žurnalistų.
Tekstas parengtas pagal Lietuvos žurnalistų sąjungos tinklapyje publikuotą dr. Jono Vėlyvio medžiagą.
Komentarų nėra. Būk pirmas!