Klimato kaita jau kurį laiką nebėra sensacija. Gerą dešimtmetį pasaulis kalba apie jos stabdymą, o žmonės imasi įvairių iniciatyvų, kad mažintų vartojimo poveikį aplinkai. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto klimatologas prof. Egidijus Rimkus pasakoja, ką kiekvienas galime padaryti, kad baisiausias globalaus atšilimo scenarijus visgi neįvyktų.

Ekstremalūs orų reiškiniai – taip pat klimato kaitos padarinys

Nuo pat industrinės revoliucijos pradžios, kai žmonės pradėjo labai intensyviai teršti atmosferą, temperatūra Žemėje pakilo 1,1 laipsniu. Lietuvoje šis pokytis dar didesnis: per pastaruosius 60 metų metinė temperatūra čia pakilo maždaug 1,5 laipsnio.

Klimatologas pasakoja, kad tokie net ir šiais metais stebimi reiškiniai, kaip itin gausus snygis ir didelis šaltis žiemą bei sunkiai pakeliamas karštis vasarą taip pat yra klimato kaitos padariniai: „Jei esant 1 laipsnio pokyčiui jau turime ekstremalius karščius ne tik Baltijos regione, bet ir visame pasaulyje, tai jam dar labiau didėjant orų ekstremalumai bus dar dažniau pasitaikantis reiškinys. Pagal pesimistinį klimato kaitos scenarijų, jei žmonija nieko nesiims jai sustabdyti, oro temperatūra Žemėje dar šiame amžiuje pakiltų 5 laipsniais. Tokiu atveju įžengtume į labai neapibrėžtą teritoriją: net negalima būtų apibūdinti, kaip toks pasaulis atrodytų. Toks klimatas mums būtų visiškai nepažįstamas. Keistųsi ir atmosferos cirkuliacija, ir vandenynų srovės. Tie pokyčiai būtų lėti, tačiau jų pasekmės – sunkiai įsivaizduojamos.“

Vis dėlto, žmonės dažnai painioja orus ir klimatą: jei žiemą temperatūra nukrenta žemiau -10 °C, iš karto pasigirsta kalbos, esą kurgi tas klimato atšilimas.

„Orai ir klimatas yra du skirtingi dalykai: orai yra nulemti atmosferos cirkuliacijos, jie nuolat kinta. Klimatas yra orų visuma ir vertinamas pagal daugiamečius vidurkius. Jei jau keičiasi klimatas, reiškia, kad keisis ir kasdieniai mūsų orai. O kai greitai auga vidutinė temperatūra, galima tikėtis vis daugiau ekstremalių karščių. Antra vertus, stiprių šalčių tikimybė irgi išlieka“, – aiškina prof. E. Rimkus.

VU lektorė dr. Judita Liukaitytė-Kukienė bei LHMT Matavimų kokybės ir technikos skyriaus vedėjas Andrius Laurynaitis leidžia radiozondą, skirtą rinkti ir matuoti orų duomenis. Marilės Kosaitės nuotrauka

Svarbu ne tik susitarti pasauliniu mastu, bet ir įgyvendinti tikslus

Pasauliui vis labiau kreipiant dėmesį į klimato kaitos problemą ir galimus katastrofiškus padarinius, 2015 m. buvo pasirašytas Paryžiaus klimato kaitos susitarimas, kurį įgyvendinant globalios oro temperatūros augimą būtų bandoma sustabdyti ties 2 laipsnių riba. Pasak VU mokslininko, vis dėlto yra svarbu ir tai, kaip tikslai įgyvendinami.

„Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslai yra sveikintini. Europos Sąjunga taip pat yra apsibrėžusi savo Žaliąjį kursą, pagal kurį apie trečdalis ES biudžeto bus skiriama mažinti žmogaus poveikį aplinkai. Bet problema yra ta, kad šie tikslai ir priemonės stringa nacionaliniame lygmenyje. Politikai, pasirašę šiuos susitarimus, dažnai nesiima realių priemonių įgyvendinti jų tikslus savo šalyse arba šis įgyvendinimas buksuoja“, – dėsto prof. E. Rimkus.

Nors didžiausia teršėja šiuo metu yra Kinija, atsakinga už beveik 30 proc. pasaulio taršos, o Europos Sąjungoje nuo pat 2008-ųjų ekonominės krizės ji nukrito ir daugiau nebekilo, dėl šiltėjančio klimato nereikėtų kaltinti vien Azijos valstybių. „Mes patys naudojamės gausybe Kinijoje pagamintų daiktų, todėl tam tikra prasme mes savo taršą eksportuojame. Klimatas neturi sienų, todėl pirkdami Kinijoje netvariai pagamintas vartojimo prekes mes visi prisidedame prie jo pokyčių“, – teigia klimatologas.

Be to, svarbus ir visuomenės aktyvumas reikalaujant, kad valstybės įgyvendintų klimato tikslus. „Žmonėms reikėtų nebūti individualistais, burtis į nevyriausybines organizacijas, reikalauti, kad išsikelti tikslai būtų įgyvendinti. Tokio judėjimo pavyzdys – Gretos Thunberg vedamas judėjimas „Fridays For Future“, apskriejęs visą pasaulį ir milžiniškais protestais atkreipęs dėmesį į klimato kaitos problemas“, – sako prof. E. Rimkus.

Reikalingi tiek individualūs sprendimai, tiek specialistų indėlis

Pagrindiniai sektoriai, kuriuose susidaro didžiausia tarša, yra energetika, transportas ir žemės ūkis. Būtent juose žmonės turi labiausiai mažinti savo sukeliamą taršą, o priklausomai nuo sektoriaus yra skirtingi sprendimai ir galimos priemonės.

Anot prof. E. Rimkaus, žmonės dažnai painioja aplinkos ir klimato taršą: „Vien popieriniais maišeliais klimato kaitos nesustabdysime. Tai yra aplinkos taršos mažinimo priemonė. Tačiau tam, kad mažintume klimato taršą, būtina mažinti CO2 emisiją, ir čia plastikas mažai kuo dėtas. Kiekvienam reikėtų permąstyti savo asmeninius kasdienius pasirinkimus: į darbą vykti automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis; pietums valgyti mėsos patiekalus ar vis tik rinktis augalinius produktus. Ir nors visa tai sisteminio pokyčio nedaro, tačiau prisideda prie sąmoningumo ugdymo ir savo asmeninio ekologinio pėdsako mažinimo.“

Sisteminiams pokyčiams įgyvendinti reikalingas ne tik žmonių sąmoningumas, bet ir specialistų indėlis. Vis daugiau dėmesio skiriant klimato šiltėjimo stabdymui, mokslo pasaulyje taip pat gerėja klimato sistemos, jo procesų supratimas. Atsiranda vis pažangesnių technologijų, skirtų juos stebėti.

„Mokslininkai apie klimato kaitą kalba jau seniai. Tačiau būtent dabar vyksta tas lūžis, kada reikia specialistų, kurie padėtų verslui ir visuomenei prisitaikyti prie klimato kaitos iššūkių . Klimatologai tampa vis svarbesni didelėms įmonėms, siekiančioms pertvarkyti savo veiklą pagal Žaliąjį kursą, kad sumažintų savo šiltnamio dujų emisijas. Tas įmones jie konsultuoja tiek techniniais, tiek meteorologiniais klausimais. Specialistai užsiima netgi ekonomika – dirba tokiose įstaigose kaip bankai, nes ekonomika ir finansai per pramonę, žemės ūkį itin glaudžiai siejasi su klimato kaita. Be to, visi atsinaujinantys energetikos šaltiniai yra susiję su meteorologija ar hidrologija, tad šios mokslų sritys yra labai svarbios norint įvertinti ir efektyviai panaudoti atsinaujinančių energijos šaltinių išteklius“, – pasakoja mokslininkas.

Daugelio suvokimu, klimato ir orų specialistai vien sudarinėja orų prognozes, tačiau toks požiūris yra pasenęs. Jie dirba verslo įmonėse, transporto sektoriuje, draudimo kompanijose, valstybės įstaigose, prisideda užtikrinant tvarų miestų funkcionavimą. Prof. E. Rimkaus teigimu, labai svarbus ir gebėjimas pateikti teisingą informaciją apie orus ir klimatą bei jų pokyčius, mokėti analizuoti pirminius šaltinius ir teisingai komunikuoti klimato kaitą visuomenei. „Vis geriau įsisąmoninant, kad šie pokyčiai vyksta, ateina suvokimas, kad prie jų reikia prisitaikyti. Nuo klimato kaitos niekur nepabėgsime – reikia išmokti su ja gyventi ir ją suvaldyti tiek asmeniniame gyvenime, tiek globaliu mastu, ir čia specialistų vaidmuo tik didės.“