Kovo 3 d. VU bibliotekos Baltojoje salėje pristatyta knyga „Alma Mater, 1979: Lietuvos pogrindžio leidinys“. Tai tekstų iš 1979 m. leisto pogrindinio leidinio „Alma Mater“ rinktinė.

1979 m., minint Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejų, buvo išleisti keturi „Alma Mater“ numeriai po 100 puslapių – simboliškai po vieną numerį kiekvienam Vilniaus universiteto šimtmečiui. Ir tik praėjus daugiau nei 30 metų šie pogrindyje plitę tekstai Lietuvoje perspausdinti vienoje knygoje.

„Alma Mater“ aprėpė tiek kultūrinius, tiek ekonominius ir politinius to meto šalies aspektus. Sunkiomis sovietinės okupacijos sąlygomis bendraminčių padedamas leidinį leido disidentas Povilas Pečeliūnas, aktyviai prisidėjęs prie šalies kryptingo judėjimo Sąjūdžio, o vėliau ir Nepriklausomybės link. Kaip teigė leidėjo sūnėnas Seimo narys Saulius Pečeliūnas, tai buvo pirmasis toks savilaidinis lietuviškas almanachas, kuriame atspindima tautos kultūra; tai rinktiniai tekstai, aktualūs ir šiandien.

„Iki šiol net ir besidomintiems XX a. lietuviška spauda buvo nelengva rasti šį leidinį bibliotekose. Nuo šiol jis bus universitetų, regionų ir nacionalinėse bibliotekose, prieinamas plačiajai visuomenei“, – apie knygos „Alma Mater“ svarbą šiandien teigė leidinio įžanginio žodžio autorius dr. Egidijus Jaseliūnas. Per pristatymą dr. E. Jaseliūnas pažymėjo, kad būtent aštuntasis XX a. dešimtmetis buvo periodinės savilaidos kulminacija. Savilaida – unikalus pogrindinės spaudos reiškinys, kai egzistuojant didžiuliam necenzūruotos informacijos badui skaitytojas tapdavo leidėju, t. y. savo iniciatyva rengdavo naujus jį pasiekusio leidinio tiražus. Šis reiškinys būdingas postalininiam laikotarpiui Rytų ir Vakarų Europos šalyse: Sovietų Sąjungoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Rytų Vokietijoje. Dr. E. Jaseliūno teigimu, „Alma Mater“ yra puikus to pavyzdys. Svarbus leidinio aspektas, anot E. Jaseliūno, buvo jo kontaktas su Lietuvos išeivija Vakaruose. Pavyzdžiui, „Alma Mater“ išspausdino sveikinimą jaunimo kongresui, šis savo ruožtu išleido rezoliuciją su padėka – taip vyko dialogas net ir per „geležinę uždangą“. Leidinys buvo verčiamas į anglų, ispanų kalbas, platinamas Vakaruose. Be to, „Alma Mater“ turėjo virtualųjį tiražą: leidiniui patekus į Vakarus, jo turinys būdavo transliuojamas radijo bangomis į Lietuvą. Leidinyje buvo spausdinami tiek grožiniai kūriniai, publicistika, tiek dokumentai, faktinė informacija be jokių komentarų.