Ketvirtadienį apdovanoti geriausių Lietuvoje apgintų disertacijų autoriai. Šiuos apdovanojimus prieš penkerius metus įsteigė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS). Iškilminga ceremonija tradiciškai vyko prezidentūroje – apdovanojimus disertacijų autoriams įteikė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Geriausiems – Prezidentės ir ministro sveikinimai

Kaip savo sveikinimo kalboje sakė D. Grybauskaitė, jai yra didelis malonumas ir džiaugsmas apdovanoti geriausius jaunuosius Lietuvos mokslininkus. „Džiaugiuosi matydama tiek daug išsilavinusių ir kūrybingų žmonių, susirinkusių šioje salėje Jūs pasirinkote labai sunkų ir sudėtingą, bet kartu labai įdomų ir Lietuvai bei mums visiems reikalingą kelią“, – sakė D. Grybauskaitė, kreipdamasi į geriausių disertacijų autorius. Ji pažymėjo, kad mokslo žinių visuomenės formavimas – tai pati šviesiausia Lietuvos vystymosi perspektyva. „Jaunus talentus privalome ugdyti, branginti ir išsaugoti, nes protų nutekėjimas – pati didžiausia netektis bet kuriai šaliai. Investicija į mokslą ir žmones – geriausia ir saugiausia investicija, nes tik ji užtikrina Lietuvos kultūrinės tapatybės ir verslo ateitį“, – sakė D. Grybauskaitė. Ji išreiškė viltį, kad šiandieniniai jaunųjų mokslininkų laimėjimai paskatins juos dar aktyviau dirbti ir tobulėti mokslo srityje.

Tiksliųjų mokslų kategorijos nugalėtojas – iš VU, humanitarinių mokslų – iš VDU

Tarp disertacijų autorių, šiais metais patekusių į finalinį LJMS geriausių disertacijų konkurso etapą, absoliuti dauguma – šeši jauni mokslo daktarai – buvo parengę savo darbus Vilniaus universitete. Gauti apdovanojimą už pačią geriausią disertaciją taip pat pretendavo po vieną jauną mokslo daktarą iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno technologijos universiteto.

Fizinių, technologijos ir biomedicinos sričių disertacijų kategorijoje buvo apdovanoti Vilniaus universiteto fizikai Gediminas Molis ir Donatas Narbutis, informatikė Indrė Žliobaitė, taip pat matematikė Jurgita Židanavičiūtė, parengusi disertaciją Vilniaus Gedimino technikos universitete. Kategorijos nugalėtoju tapo Vilniaus universiteto auklėtinis fizikas Janas Devensonas, kurio disertacija „Trumapabangiai InAs/AlSb kvantiniai kaskadiniai lazeriai“ buvo pripažinta geriausia. Šios kategorijos nugalėtojas džiaugėsi aukštu įvertinimu. „Visų pirma norėčiau padėkoti Vilniaus universitetui už suteiktą išsilavinimą, už žinias, kurios leido sėkmingai baigti doktorantūros studijas“, – sakė J. Devensonas. Jis, kaip ir ministras, paminėjo vieną iš besikuriančių integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų. „Tikiu, kad įgyvendintas Saulėtekio slėnio projektas leis Lietuvai moksle ir technologijose peršokti į kitą pakopą ir lyderiauti šiose srityse tarptautiniu mastu“, – vylėsi J. Devensonas.

Geriausių humanitarinių ir socialinių mokslų sričių disertacijų kategorijoje buvo apdovanoti Vilniaus universitete savo disertaciją parengusi filologė Eglė Žilinskaitė ir komunikacijos ir informacijos krypties disertacijos autorius Vytautas Michelkevičius. Kategorijos nugalėtoju tapo Vytauto Didžiojo universiteto auklėtinis, filologas Mindaugas Šinkūnas. Apdovanojimas jam skirtas už disertaciją „XVI–XVII a. Mažosios Lietuvos raštų akcentografija“. Nugalėtojas džiaugėsi, kad per visą konkurso istoriją tai buvo jau trečioji disertacija akcentologijos srityje, kuri buvo pripažinta geriausia. Galima priminti, kad praėjusiais metais geriausiu šioje srityje buvo pripažintas Vilniaus universiteto mokslininko Vytauto Rinkevičiaus darbas, skirtas prūsų kalbos kirčiavimo sistemai.

Jau antrus metus iš eilės buvo teikiamas ir Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės įsteigtas specialus apdovanojimas už geriausią disertaciją aplinkosaugos tematika. Jį šiemet gavo Kauno technologijos universiteto auklėtinė Daina Kliaugaitė už disertaciją „Veiksnių, sąlygojančių lengvaisiais naftos produktais užterštų nuotekų valymą naudojant biologiškai aktyvuotą sorbentą, tyrimas“.