Blizgantys ledynai Grenlandijos saloje ir minus 45 laipsnių šaltis – tokią ekspedicijos kryptį pasirinko lietuvių keliautojai. Nusprendę šiltą pavasarį išmainyti į arktinius šalčius lietuviai pasiryžo pėsčiomis, slidėmis ar naudodami jėgos aitvarus perkirsti didžiausios pasaulio salos ledynus.
Grenlandija, tūkstančių metų istorija, jūrų vėpliai ir baltieji lokiai, hipnotizuojanti gamtos tyla, ilgus amžius nesikeičiantis nuostabus gamtovaizdis suviliojo nuotykių ieškotojus ir šalčio išsiilgusius keliautojus.
Susižavėję ypatingo grožio vaizdais, Vilniaus universiteto žygeivių klubo trijų keliautojų komanda pasiryžo Lietuvos sporto istorijoje analogų neturinčiai ekspedicijai per didžiausią pasaulyje salą. Komanda išsikėlė sau tikslą – kirsti salą be jokios papildomos išorinės pagalbos. Algimantas Kuras, Nerijus Levickas ir Justas Gadeikis žygį į Grenlandiją pradėjo balandžio 19-ąją.
Daugiau nei 600 km maršrutą per ledynus nuo vakarinės pakrantės (Kangerlussuaq) iki rytinės pakrantės (Tassilaq) žygeiviai suplanavo įveikti vien savo jėgomis – pėsčiomis, slidėmis ir, jei sąlygos palankios – jėgos aitvarais, taip išnaudodami vėją.
Pirmą kartą jėgos aitvarus atšiauriomis sąlygomis keliautojai išbandė pernai pavasarį nepatirtų įspūdžių ieškodami retai lankomoje Špicbergeno saloje Arkties vandenyne. Tuomet penkių žygeivių komanda 350 kilometrų ekspediciją įveikė per 22 dienas.
Grenlandjoje žygeiviai sutiko minus 45 laipsnių šaltį, nors oficialiai saloje žiemos–pavasario metu temperatūra turėtų svyruoti nuo minus 5 iki minus 30 laipsnių Celsijaus žemiau nulio. Dėl žemos temperatūros labai svarbu tinkamai pasirūpinti maistu ir kokybiška apranga. Kelionės pradžioje kiekvienas iš žygeivių paskui save tempė poros rogių junginį, kurio bendras svoris – 83 kilogramai. Visa kelionės manta: maistas, įranga, kuras maisto ruošimui buvo gabenama savo jėgomis, todėl žygeiviai paskui save turėjo savo kūno masei lygiaverčio dydžio krovinį.
Grenlandijos ledo kepurė pateikė nemažą iššūkių. Keliaujant ja beveik nėra orientyrų, nes aplinkui dominuoja tik balta spalva ir ledynai, tad orientuojamasi buvo naudojant GPS. Taip pat nėra jokių užtvarų vėjams – žygeiviams teko keletą dienų patirti uraganinę vėjo jėgą. Ekspedicijos metu dalyviai bandė ekstremalioms sąlygoms pritaikytą Pentax foto aparatą, elektros energiją generavo nešiojami saulės elementai.
Kelionės metu lietuviai naudojo palydovinį ryšį, kuriuo buvo siunčiama informacija apie žygio eigą į socialiniame tinkle Facebook esančią ekspedicijos skiltį: https://www.facebook.com/poliarines.ekspedicijos
Gegužės 20–ąją keliautojai planuoja grįžti į Lietuvą.
Komentarų nėra. Būk pirmas!