Šiomis dienomis, kai į Seimą svarstyti teikiama naujoji Nacionalinio saugumo strategija, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė atvyko aptarti šio svarbaus dokumento į Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą ( VU TSPMI). Čia trečiadienį vyko diskusija „Kokios nacionalinės saugumo strategijos reikia Lietuvai: tarp naujų ir senų iššūkių“. Susitikime taip pat dalyvavo VU TSPMI docentas dr. Tomas Janeliūnas ir žurnalistas, gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis.
Akcentuojami nauji rizikos veiksniai
Ministrė pažymėjo, jog tai jau antroji tokio pobūdžio Lietuvos strategija. Pirmoji Nacionalinio saugumo strategija buvo priimta prieš devynerius metus, 2002 m. gegužės mėnesį, vėliau – 2005 m. – ji buvo koreguojama. R. Juknevičienė priminė, kad neseniai savo naują – jau septintąją – saugumo strategiją patvirtino ir NATO.
Strategijos sensta – tai buvo vienas iš visos diskusijos leitmotyvų. Jas sendina sparčiai besikeičiantis pasaulis, kuriame atsiranda naujos grėsmės ir nauji iššūkiai. Kaip prisipažino ministrė, naują strategiją pradėta rengti dar po 2008 m. rugpjūčio karinės Gruzijos ir Rusijos konfrontacijos, kuri ir paskatino iš naujo peržiūrėti šalies saugumo principus, tačiau visas procesas kiek užtruko.
Kalbėdama apie naujos strategijos tekstą R. Juknevičienė pabrėžė, jog tai yra labiau vientisas ir mažiau biurokratinis dokumentas, lyginant su dabar galiojančia strategija. „Iš esmės, mes paruošėme nacionalinio saugumo politikos nuostatų rinkinį,“ – sakė ji. Strategijoje atsižvelgta ne tik į tiesioginius karinius pavojus, bet ir į kitus reiškinius, sukeliančius grėsmę valstybės saugumui. Pavyzdžiui, tarp rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui naujoje strategijoje minimos informacinės ir kibernetinės atakos, žmogaus teisių ir fundamentinių laisvių pažeidimai, klimato kaita, korupcija ir t. t.
„Strategijos tikslas iš esmės lieka nepakitęs, tačiau akcentuojamas siekis ne tik išvengti rizikos veiksnių ir grėsmių, bet ir būtinybė pasirengti tinkamai į juos atsakyti. Numatomi trys uždaviniai, skirti Nacionalinio saugumo strategijos tikslui pasiekti. Šie uždaviniai yra orientuoti į išorės grėsmių prevenciją, vidaus pažeidžiamumo mažinimą, įtakos ir autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimą“, – sakė ministrė. R. Juknevičienė pažymėjo, kad strategijoje dar kartą užsiminama apie strateginę partnerystę su JAV, taip pat ypatingą santykių su Lenkija ir Šiaurės šalimis svarbą.
Strategija geresnė nei estų, bet prastesnė nei britų
Diskusijoje dalyvavę ekspertai strategiją ir gyrė, ir kritikavo. Pasak T. Janeliūno, naują strategiją galima apibūdinti kaip „gana neblogą“. „Palyginau ją su panašiais kitų šalių dokumentais. Labiausiai šiame palyginime man padėjo Estijos ir Didžiosios Britanijos nacionalinio saugumo strategijos. Mūsų nauja strategija yra geresnė negu estų, bet prastesnė negu britų. Didžiosios Britanijos strategija yra konkretesnė“, – pažymėjo T. Janeliūnas.
Nagrinėdamas naują saugumo strategiją VU TSPMI docentas įžvelgė ir tam tikrus struktūrinius trukumus. „Ar iš tiesų šis dokumentas turėtų būti vertinamas kaip strategija? Pats paprasčiausias strategijos principas yra toks: ji susideda iš tikslų, būdų ir priemonių, tikslams pasiekti. Paskutinės dalies, būtent priemonių, šioje strategijoje trūksta“, – pastebėjo T. Janeliūnas. Jis taip pat pažymėjo, jog naujoji strategija pasirodė jam „pernelyg mažai įpareigojanti“ – ji, T. Janeliūno teigimu, tiksliai neatsako į klausimą, kurios grėsmės šaliai yra labiausiai aktualios ir kokių priemonių joms neutralizuoti reikia imtis kuo greičiau?
Kaip vieną iš potencialių strategijos silpnybių T. Janeliūnas įvardijo ir jos numanomą neilgaamžiškumą. Pasak politologo, pateikiamoje strategijoje nėra bandymo nuspėti galimų naujų ateities iššūkių atsiradimo ir todėl šis dokumentas gali pasenti jau per artimiausius 3 – 5 metus, kaip ir nutiko su pirmąja, dabar galiojančia, strategija.
Kitas ekspertas – apžvalgininkas A. Matonis – iš esmės gyrė strategijos tekstą. Jis pažymėjo, jog nereikia pamiršti, kad ir pirmos, ir antros saugumo strategijos kūrimą sąlygojo politiniai ir geopolitiniai aspektai (pirmoje strategijoje buvo ypatingai akcentuojamas terorizmo pavojus, nes ruošdama šią strategiją Lietuva, kaip ir visas pasaulis, buvo veikiama prisiminimų apie 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykius JAV). A. Matonis džiaugina naujoje strategijoje paminėtos ir atspindėtos grėsmės informacinei ir kibernetinei šalies erdvei. „Mes nuo 2001 metų faktiškai gyvename informacinio karo sąlygomis. Galima buvo stebėti Rusijos propagandos suaktyvėjimą – ypač per Lietuvos prezidentinę krizę ar rusų naikintuvo katastrofą mūsų teritorijoje,“ – sakė A. Matonis. Tai, anot apžvalgininko, yra reali grėsmė, nes nebrandžia pilietine visuomene yra lengva manipuliuoti.
Žadėjo atsižvelgti
Ministrė įdėmiai išklausė strategijai skirtą kritiką. Ji pažadėjo, kad Krašto apsaugos ministerija atsižvelgs į politologų pastabas. R.Juknevičienė akcentavo, kad tai yra tik vienas iš daugelio dokumentų, reglamentuojančių šalies saugumą. Apibendrindama diskusiją, ministrė pažymėjo, kad šaliai saugumo klausimai yra aktualūs visą laiką. „Nacionalinis saugumas kaip kūno higiena – juo turime rūpintis kiekvieną dieną“, – konstatavo R. Juknevičienė.
Komentarų nėra. Būk pirmas!