Ilgalaikių orų prognozių patikimumas dar yra nepakankamas, todėl jomis vadovautis priimant kokius nors sprendimus (ekspedicijų organizavimo, verslo, atostogavimo ir pan.) nepatartina. Patikimos orų prognozės, kurių pasitvirtinimas siekia bent 90 proc., yra įmanomos tik 5–10 dienų. Ilgesnės trukmės – kelių savaičių ar sezoninės (1–6 mėn.) meteorologinės prognozės – mokslui dar neįkandamas riešutas. Įvairių šalių meteorologijos centruose kuriamos ilgalaikės prognozės yra tik eksperimentai ir moksliniai bandymai.

2011 m. Vokietijoje vykusiame VI tarptautiniame ekstremalių orų kongrese buvo priimtas netgi kreipimasis dėl ilgalaikių prognozių (šis dokumentas pavadintas Hamburgo deklaracija). Mėgėjų jas skelbti prašoma neklaidinti visuomenės, o visuomenės – tokiomis prognozėmis netikėti. „Tikslios“ prognozės kiekvienai savaitei ar net dienai kelis mėnesius į priekį meteorologijos mokslo požiūriu yra nepagrįstos ir kenkia visų rimtai dirbančių meteorologų reputacijai. Ilgalaikės artėjančio sezono prognozės yra vienas svarbiausių meteorologijos tikslų, tačiau kol kas įmanomos tik dideliems regionams (visam žemynui, vandenynui ir pan.). Negana to, šiuolaikinis mokslo lygis leidžia sudaryti tik tikimybinio pobūdžio prognozes, teigiama Hamburgo deklaracijoje.

Pavyzdžiui, JAV aplinkos prognozių centrai (NOAA/National Weather Service) prognozuoja, kad Lietuva birželį pateks į šiltą Šiaurės Europos sritį, kur vyraus 0,5–1°C aukštesnė už daugiametį vidurkį vidutinė mėnesio oro temperatūra, t. y. 15–16,5°C. Liepą ir rugpjūtį oro temperatūros nuokrypių nuo daugiamečio vidurkio JAV meteorologai Baltijos regione nenumato, todėl šių mėnesių vidurkiai turėtų būti apie 17°C. Kritulių vasaros mėnesiais prognozuojama 10–20 proc. mažiau už daugiametį vidurkį – po 55–65 mm per mėnesį. Šios prognozės nuolat atnaujinamos ir tikslinamos, todėl nereikėtų nustebti, jei po mėnesio bus paskelbti visai kitokie prognostiniai orų rodikliai.