Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje gegužės 18 d. plačiajai visuomenei buvo pristatyta paroda „Ab urbe condita…“ (Nuo miesto įkūrimo…). Joje rodomi XV–XVIII a. Europos, Azijos, Afrikos, Centrinės Amerikos miestų vaizdai ir planai (iš viso 51 pasaulio miestovaizdis) iš Vilniaus universiteto bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomų dokumentų.
Jau per atidarymą paaiškėjo, kad parodos tema ir eksponatai sukels didelį labai plataus sluoksnio žmonių susidomėjimą. Architektams turėtų patikti tikslios miestų-žvaigždžių ar kitų senovės miestų geometrinės formos; istorikai galėtų atrasti įdomių faktų miestų aprašuose ir spręsti apie tų laikų gyvenseną bei papročius pagal eksponatų pakraščiuose vaizduojamus lauko darbus, buities scenas ar gyventojų aprangos detales. Kariškiams, be abejo, turėtų būti įdomūs miestų-tvirtovių gynybiniai įtvirtinimai, mūšių planai; dailininkams – šių be galo gražių grafikos kūrinių puošimo detalės, ranka spalvintų vaizdų spalvų deriniai; chemikams – taip gerai iki mūsų laikų išsilaikiusių dažų cheminė sudėtis; geografams būtų labai svarbu iš arti pamatyti kartografijos grandų – Georgo Brauno, Sebastiano Münsterio, Johanno Baptisto Homanno, Joanneso Blaeu, Vincenzo Coronelli ir kt. garsių kartografų kūrinius, na, o eiliniam turistui tikriausiai įdomūs turėtų būti faktai kad ir apie granitinę 396 tonas sveriančią 25 m aukščio Pompėjaus koloną, esančią Aleksandrijoje, arba apie 50 m pločio gynybinę senovės Bagdado sieną.
Parodoje eksponuojami senovės miestų vaizdai suteikia ir nemažai teorinės informacijos apie XV–XVIII a. egzistavusius miestų vaizdavimo būdus ir tradicijas. Štai parodos pradžioje puikuojasi Vilniaus, Kauno ir Biržų miestų vaizdai (tik gaila, kad LDK laikotarpio Lietuvos miestų ikonografijos Vilniaus universiteto bibliotekoje nėra labai daug). Toliau rasime senųjų arba antikinių miestų – Atėnų, Kairo, Konstantinopolio, Delfų ir kt. – vaizdų. Atskirai sudėti ir XVI–XVIII a. rečiau, dažniausiai tik kelionių aprašymuose, randami tuo metu „egzotiškų“ kraštų miestų vaizdai – Maskvos, Saratovo ir Astrachanės, Šibeniko, Bagdado, Nagasakio, Meksiko ir kt. Ne taip dažnai tenka matyti ir miestų požemių, ypač XVII a. (!), planus, kurie parodoje sudėti skyrelyje „Požeminiai miestai“ – tai kelis ar net keliolika kilometrų besitęsiančių požeminių Kijevo ir Romos katakombų, galerijų ir tunelių tinklo planai su pažymėtomis po žeme esančiomis bažnyčiomis, kriptomis ir celėmis.
Norint supažindinti parodos lankytojus su miestų vaizdavimo būdais, eksponuojami miestų vaizdai iš paukščio skrydžio (Budapeštas, Venecija, Valeta, Londonas, Piza ir kt.), profiliniai miestų vaizdai (Stokholmas, Gdanskas, Gardinas, Bordo ir kt.) ir miestų planai (Milanas, Paryžius). Fortifikaciniai miestų vaizdai, arba įtvirtinimų planai (Pekinas, Jeruzalė, Ryga, Karaliaučius), suteikia progą mums ne tik pasigrožėti puikiomis, geometriškai tiksliomis senųjų miestų formomis (pvz., miestai-žvaigždės Palmanova ir Burbūras), priverčia stebėtis aplink senuosius miestus esančių gynybinių įtvirtinimų gausa, bet ir sudaro galimybę palyginti Europos ir Azijos miestų gynybinių įtvirtinimų ypatumus, be to, tai įdomus tyrinėjimų šaltinis, atskleidžiantis Europos ir pasaulio miestų, gyvenviečių, pilių ir tvirtovių augimo, plėtros ir jų gynybinių įtvirtinimų raidą. Miestai karinių kampanijų ir mūšių planuose senųjų autorių akimis matomi ne kaip žmonių gyvenamos teritorijos su rūmais, bažnyčiomis, parkais, gyvenamaisiais namais, o tik kaip kartais net kelias įtvirtinimų linijas turintys, smarkiai apšaudomi, apsupti ir užėmimui pasmerkti kariniai objektai (Klaipėda, Viena, Budapeštas, Praha ir kt.).
Pasižvalgyti po senovinį pasaulį, pakeliauti po XV–XVIII a. miestus, pasigrožėti puikiomis senųjų miestų formomis ir aukštu jų vaizdų kūrėjų meistriškumu, pamėginti atrasti panašumų su dabartiniais pasaulio miestais bus galima Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje iki 2011 m. spalio vidurio.
Komentarų nėra. Būk pirmas!