„Šioje monografijoje dekonstrukcija suvokiama dvejopai: pirmiausia, kaip teksto transformacija intrasemiotiniu ir intersemiotiniu lygmeniu, taip pat kaip kritinė prieiga, kai teksto interpretacija tampa įrankiu, nukreiptu prieš primestas ir įsišaknijusias sociokultūrines ir sociopolitines normas. Šiuo atveju abu semiotinio vertimo tipai veikia vienu metu ir yra traktuojami ne kaip pavieniai įprastos kodifikacijos veiksmai, o kaip dinamiški tarpkultūriniai įvykiai“, – teigia autorės doc. Jadvyga Krūminienė ir Indrė Višinskaitė (VU Kauno fakultetas).

Monografija „Nuo dekonstrukcijos prie disidentizmo: inter/intrasemiotinis vertimas Grigorijaus Kozincevo Šekspyro adaptacijose“, nagrinėjanti rusų kino režisieriaus Grigorijaus Kozincevo kino adaptacijas „Hamletas“ (1964) ir „Karalius Lyras“ (1971), sukurtas pagal Williamo Shakespeare’o tragedijas, atstovauja grožinės literatūros ir kino sąveikos tyrimams bei Lietuvos vertimo studijų kontekste ypač aktualiai audiovizualinio vertimo sričiai.

Pristatomas tyrimas vykdomas taikant dekonstrukcijos prieigą, retai pasirenkamą tiek audiovizualinio vertimo studijose, tiek W. Shakespeare’o dramų kūrybinėms perkūroms kita menine (šiuo atveju – kino) kalba analizuoti. Knygos autorės pasitelkia tarpdalykinę prieigą, jungiančią minėtas kino adaptacijos ir audiovizualinio vertimo sritis, taip pat literatūrinį vertimą ir sociopolitinę perspektyvą. Darbe aptariamos polisemiotiniam diskursui kurti naudojamos priemonės, kurių pagrindu literatūriniai W. Shakespeare’o dramų tekstai dekonstruojami intrasemiotinio ir intersemiotinio vertimo procesų metu, juos paverčiant estetinio pasipriešinimo prieš sovietinį režimą įrankiais. Autorių dėmesio centre – dinamiškos pirminio teksto transformacijos, veikiančios kaip pagrindinė dekonstrukcijos, orientuotos į disidentinę raišką, varomoji jėga.

Monografija išleista anglų kalba, santrauka pateikiama lietuvių kalba.

Monografiją rasite VU knygyne.