2022-ieji žymi reikšmingą Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių jubiliejų – sukanka šimtmetis, kai buvo užsimegzti abiejų šalių tarptautiniai santykiai. Šiam istoriniam įvykiui paminėti Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultetas kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją.

Konferencijoje „National and International Attempt of Rescue World War II Jewish Refugees in Lithuania (1939–1941): Efforts by Lithuania, Poland, Japan, America, and others“ bus pristatyti 1939–1941 m. įvykių tyrimai, gvildenami tų įvykių sąskambiai su šiandienos aktualijoms. Pranešimus skaitys mokslininkai iš Izraelio, Japonijos, JAV, Lenkijos, Lietuvos. Bus atveriamos įvairios Čijūnės Sugiharos istorijos interpretacijos, ieškoma jų sąlyčio taškų.

„Čijūnė Sugihara ir jo išduotos „vizos į gyvenimą“, išgelbėjusios daugybę žydų gyvybių, yra istorinio Japonijos ir Lietuvos ryšio simbolis. Labai svarbu perduoti jo palikimą iš kartos į kartą. Šiuo atžvilgiu norėčiau išreikšti savo dėkingumą ir pagarbą tiems, kurie prisidėjo prie šios nuostabios konferencijos organizavimo“, – sako konferencijos atidaryme dalyvausiantis Japonijos ambasadorius Lietuvoje Tetsu Ozaki.

Konferencijos svarba pažymėtina dviem aspektais, teigia Dainius Kamaitis, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento ambasadorius ypatingiems pavedimams.

„Pirma, reikalingumas diskutuoti apie praeitį, apie nacių ir sovietų okupacinių režimų nusikaltimų žmogiškumui padarinius Lietuvoje ir pasaulyje, siekiant ugdyti jaunąją kartą humanizmo, tolerancijos ir pagarbos bendražmogiškoms vertybėms bei nepakantumo antisemitizmui, ksenofobijai ir rasizmui dvasia.

Antra, siekis atskleisti tarptautinei visuomenei Antrojo pasaulinio karo istorijos kontekste mažai žinomą Lietuvos valstybės vaidmenį. Nepaisydama sudėtingos geopolitinės aplinkos, pasikėsinusios į Lietuvos suverenitetą, tuometinė Lietuvos vyriausybė pademonstravo pasiryžimą efektyviai spręsti humanitarinę krizę ir skatinti visuomenės toleranciją kitataučiams, suteikdama prieglobstį ir įvairiapusišką paramą daugiau kaip trisdešimčiai tūkstančių karo pabėgėlių“, – teigia D. Kamaitis.

Šiandien Lietuva ir Japonija bendradarbiauja kultūros, mokslo, studijų ir kitose srityse, o šiemet minime Lietuvos ir Japonijos dvišalių santykių 100-mečio jubiliejų. Kai kurie šios bendros istorijos momentai ir herojai paliko neišdildomą įspaudą ir visuotinėje istorijoje. Lietuvos Respublikos požiūris į karo pabėgėlius 1939 m. ir iki pat valstybingumo praradimo 1940 m. lietuvių jiems teikta reali pagalba galėjo tapti akstinu Japonijos diplomatui Č. Sugiharai išduoti tūkstančius tranzitinių vizų pabėgėliams. Šiandien Japonijoje Č. Sugihara laikoma populiariausia XX a. asmenybe.

Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimas ir toliau aktyvėja mokslo ir tyrimų, inovacijų, ypač gyvybės mokslų ir sveikatos apsaugos srityse. Ambasadorius ypatingiems pavedimams D. Kamaitis išskyrė net keletą pavyzdžių.

2017 m. buvo pasirašytas Bendradarbiavimo memorandumas tarp Sveikatos apsaugos ministerijos ir Japonijos medicininių tyrimų ir plėtros agentūros dėl jungtinių mokslinių projektų. Jis leido naudojant Japonijos genetinius duomenis diagnozuoti pacientus Lietuvoje, sergančius retomis ir nediagnozuojamomis ligomis.

Be to, pernai balandį pasirašytas ketinimų protokolas dėl jungtinių mokslinių tyrimų projektų įgyvendinimo. Juo remiantis, Lietuvos ir Japonijos mokslininkai pakviesti teikti jungtines paraiškas projektams fundamentinių tyrimų, apimančių retas ir nediagnozuotas ligas, įskaitant onkologinius susirgimus, srityje.

2016 m. Lietuvos mokslo taryba ir Japonijos mokslo populiarinimo draugija (Japan Society for the Promotion of Science) pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo finansuojant dvišalius mokslinius tyrimus, o dabar numatomas kosmoso tyrimų projektas, kuriame dalyvaus Lietuvos kosmoso sektoriaus atstovai ir Japonijos mokslinių tyrimų agentūra.

„Teltonika“ kartu su Japonijos kompanijomis „Toyota“ ir „Mitsubishi“ vykdo automobilių telematikos projektus, kurie padeda optimizuoti komercinių automobilių maršrutus, sumažinti taršą ir padidinti saugumą. Pasak ambasadoriaus, pažymėtina, kad lietuviški lazeriai jau daugiau negu 20 metų eksportuojami į Japoniją, kur jie daugiausia naudojami universitetuose, vykdant fundamentaliosios fizikos ir medžiagų mokslo tyrimus.

Konferencija vyks 2022 m. vasario 24 d. 10.00–17.00 val. Vilniaus universiteto Mažojoje auloje (Universiteto g. 3, Vilnius, 2 aukštas) anglų kalba. Konferencija taip pat bus transliuojama tiesiogiai.

Konferencijos tiesioginę transliaciją stebėkite čia.

Konferencijos programą rasite čia.

Konferenciją organizuoja VU Istorijos fakultetas. Renginio partneriai: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Japonijos ambasada Lietuvoje.

Daugiau informacijos rasite VU Istorijos fakulteto interneto svetainėje arba „Facebook” paskyroje.