• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Europinis studijų kreditas – kas keičiasi?

ECTS projektai | 2011-06-09 16:15 | Komentarų: 0
Komentarai
Šiuo metu Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, pereina prie vieningos Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS).

Šis pavasaris ir vasaros pradžia – intensyviausias laikas nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto, padėsiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, dalyviams. Akademinės bendruomenės nariams kyla klausimai, kaip dirbsime ir kaip pasikeis studijų organizavimas nuo naujųjų mokslo metų, kai 2011 m. rugsėjo 1 d. pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą numatyta pradėti taikyti naująją kredito sampratą. Todėl projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ ekspertai, aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės atstovai, baigia rengti dokumentus, kurie turėtų tapti nacionalinės koncepcijos pagrindu.

Lietuva viena paskutinių Europoje pereina prie bendros ECTS. Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas ir siūlo keisti iki šiol turėtą kredito suvokimą. Instrumentus šiems tikslams įgyvendinti pasiūlys šis nacionalinis projektas, dar vadinamas akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimo sistemos kūrimo projektu.

Į šį projektą įsitraukė ir nemažas būrys Vilniaus universiteto ekspertų. Vienai dalykinių grupių – chemikams – vadovaujantis Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto prodekanas doc. Rimantas Raudonis kaip vieną vertingiausių dalykų šiame darbe nurodo tarptautinę aplinką, kuri daro įtaką ne tik projekte dirbantiems, bet ir jo rezultatais besinaudosiantiems. Ekspertas, kalbėdamas apie tarptautinę erdvę, pabrėžia, kad šis projektas neapsiriboja ECTS sistema. Jis propaguoja Tuning idėjas, kurių svarbiausia – visą laiką matyti studentą, jo poreikius, jo kelią į darbo rinką.

Vis dėlto šiame kelyje į darbo rinką nebūtinai dalykinės kompetencijos yra svarbiausias įsidarbinimo veiksnys. Dažnai būtent bendrosios kompetencijos lemia karjeros sėkmę. Ir šis dalykas tokiai į praktiką orientuotai grupei kaip chemikai buvo, jų žodžiais tariant, bene didžiausias atradimas.

Šiame 2,5 metų trukmės projekte ECTS metodikos pritaikomumas bus patikrintas aštuoniose studijų kryptyse. Skirtingų sričių ekspertai dalykinėse grupėse kuria prielaidas „susikalbėjimui“, nes dažnai aukštojo mokslo institucijų atstovai, nors ir atstovaudami tai pačiai studijų kryp2iai, turi skirtingą patirtį. Įvairių sričių specialistai baigia rengti krypčių kompetencijų plėtotės aprašus ir demonstracinius studijų programų aprašus, kurie leis atnaujinti studijų programas, taip pat padės užtikrinti studijų nuoseklumą tarp skirtingų aukštojo mokslo institucijose vykdomų programų.

Dalinkis:
  • tweet

Naujausi straipsniai

  • Jėzus ant žurnalų viršelių: VU KnF mokslininkių tyrimas paaiškina, kodėl šis simbolis vis dar veikia

    2025-12-26 - Komentarų: 0
  • 5 Kalėdų tradicijos iš klasikinės literatūros: universalūs modeliai, kuriuos perėmė televizija ir reklama

    2025-12-23 - Komentarų: 0
  • Vilniaus universitetas ieško grupių vadovų, norinčių įkurti tyrimų grupes Vilniaus–Utrechto pažangių ligų modeliavimo centre

    2025-12-23 - Komentarų: 0

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

      VU GMC mokslininkės dr. M. Tomkuvienės ir mokslo žurnalistės knygoje „Laiko biochemija“ – apie senėjimą be mitų

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt