Vilniaus universiteto ir daugelio kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai kalendorinę vasarą pasitinka džiaugsmo ar liūdesio, bemiegių naktų palinkus prie vadovėlio ar linksmybių kupina egzaminų sesija. Kai kuriems vos antroji, kai kuriems – paskutinė, kai kuriems vos ne pati svarbiausia – lemianti, ar teks taupyti pinigus vardan išsvajotojo išsilavinimo.
Šiemet pirmą kartą bus peržiūrimas valstybės finansavimas prieš dvejus metus į bakalauro studijas įstojusiems studentams. Dabartiniai antrakursiai, kurių bendras pirmų dviejų kursų svertinis vidurkis bus 20 proc. prastesnis už bendrakursių, praras studijų krepšelius. Atrodytų, viskas lyg ir girdėta jau tada, kai 2009 m. buvo priimtas Švietimo ir mokslo įstatymas. Tačiau gegužės pradžioje, likus vos mėnesiui iki egzaminų sesijos, Švietimo ir mokslo ministerijos paskelbtas studentų studijų rezultatų palyginimo tvarkos pakoregavimas ne vieną akademinės bendruomenės narį išmušė iš vėžių. Ministerijos sudarytame rekomendacijos papildyme minima, kad studento, turinčio bent vieną akademinę skolą, viso semestro vidurkis palyginimo metu prilyginamas nuliui, tačiau skaičiuojant bendrą kurso vidurkį nuliu bus įvertintas vien tik nepasisekęs dalykas. Tad pirmiausia turėtų būti atskirai apskaičiuojamas kiekvieno semestro vidurkis, o po to vedamas bendras dviejų studijų metų vidurkis.
Situacija peiktina, bet nebaisi
VU Studijų direkcijos Studijų planavimo ir koordinavimo skyriaus vedėjas Vytautas Laugalys nedramatizavo situacijos ir teigė, kad studentų, kuriuos neigiamai paveiks studijų rezultatų palyginimas, yra mažuma, nes rekomendacijų gali būti laikomasi iš dalies. Pasak jo, studijų krepšelius prarasti gresia tik tiems studentams, kurie labai prastai mokosi ar dėl įvairių priežasčių ketina baigti mokslus anksčiau laiko. Tačiau apskritai susidariusią situaciją reikėtų vertinti neigiamai, nes aukštosioms mokykloms buvo atsiųstos rekomendacijos, o ne nuostatos (metodiniai nurodymai) – tad joms sudaromos nevienodos sąlygos „rotuoti“ studentus ir gali nutikti taip, kad Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalis bus labai skirtingai taikoma skirtingose aukštosiose mokyklose.
Panašios nuomonės laikosi ir Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA). Jos prezidentas Arminas Varanauskas mano, kad nors ministerija išleisdama rekomendacijas ir pripažįsta, jog aukštojo mokslo reforma nėra be trūkumų, tačiau pasirinktas blogas laikas, kai studentai ir taip „pastatyti ant blakstienų“. Jis negailėjo kritikos ir patiems pakeitimams: „Rekomendacijos yra neadekvačios, nelogiškos: jei studentas iš kokio nors dalyko turi, pavyzdžiui, trejetą, tai tą dalyką galima prilyginti nuliui, bet ne visą semestrą. Jei iš visų dalykų turėjai dešimtukus, o vienas dalykas dėl kažkokių priežasčių nepasisekė, tai visus tuos dešimtukus tau prilygina nuliui.“ Vilniaus universitetas nėra tas universitetas, kuris turėtų bijoti, kad „kris“ šimtai studentų, tačiau nepasitenkinimo laiškų VU SA gauna daugybę. A. Varanauskas teigė, kad bus siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas studentui, nes rekomendacijos ir yra tik rekomendacijos, jos nėra privalomos, todėl bus laikomasi pozicijos jomis nesivadovauti. Be to, studentams dabar būtina sutelkti jėgas sėkmingam egzaminų sesijos išlaikymui ir nesiblaškyti.
Studentų pamąstymai apie finansavimo peržiūrėjimą
Kritikos žodžių negailėjo ir kalbinti studentai, nors apie pakeitimus jie yra girdėję labai mažai. Archeologiją studijuojanti antrakursė Kunigunda mano, kad dabartinė rotacijos sistema neefektyvi: „Yra studentų, kurių vidurkis – vos 5, bet jie nemoka už mokslą, o mano – 9, bet moku. Absurdiška. Pritarčiau, jei rotacija būtų kas metus.“ Be to, ji teigė, kad tik šiemet ji pradėjo jausti konkurenciją ir kad pakilo kurso vidurkis, o pirmame kurse dauguma kurso draugų buvo ypač atsipalaidavę.
Antrojoje (magistro) studijų pakopoje (joje besimokančiųjų rezultatai neperžiūrimi – red. past.) vertimo žodžiu mokslus kremtanti Eglė teigė, kad studentų skirstymas kas pusmetį yra geresnis būdas, nes kiekviena egzaminų sesija gali lemti mokėjimą ar nemokėjimą už mokslus. Be to, vis dar nėra išspręsta studentų motyvacijos problema: „Pažįstu daug žmonių, kurie yra labai ramūs, nes žino, koks turi būti jų vidurkis, kad jie nenukristų studentų eilėje per žemai. Tad nėra nei pastangų, nei konkurencijos.“
Kaip sekasi ruoštis sesijai
Viktorija (žurnalistikos I k.): „Sunkiausia prisiversti ruoštis sesijai. Dabar, kai toks gražus oras, labiau norisi pagulėti ant žolės, o ne sėdėti prie knygų. Iš tiesų, kai iki sesijos lieka nedaug laiko, beveik nebūnu pradėjusi mokytis, nors praverčiu šį bei tą. Tad būnu tipinė studentė, kuri mokosi prieš pat egzaminus. Ir tada pasistengiu.“
Karolis (ekonomikos IV k., archeologijos II k.): „Nemiegu naktimis, mokausi, skaitau knygas, konspektus, kartais ir draugų konspektus. O ruoštis egzaminams pradedu bent jau mėnesį iki egzaminų sesijos, nes dažniausiai susideda dvi sesijos iškart. Svarbiausia – laiko planavimas.“
Komentarų: 1
2011-06-27 13:34
JurgitaSusiduriu su ta pacia problema, kiekviena semestra stengiuosi islaikyti vidurki nemazesni, kaip 8. istojau mokytis su ta nauja referma, tad neturiu galimybiu pereit i VF vieta, nes grupes vidurkis mazas, o VF vietose yra net skolininku. :((