Dauguma šiuo metu atliekamų smegenų tyrimų yra neinvaziniai ir visiškai saugūs tiriamajam, naujausioje laidoje „VU ekspertai padeda suprasti“ sako dr. Evaldas Pipinis, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) asistentas. Mokslininko teigimu, placebas nėra smegenų apgavimas, o panaudojimas to, ką išmokome praeityje.
Pasak dr. E. Pipinio, vargiai galima rasti visiškai naują smegenų tyrimą. Esą mokslininkai naujus tyrimus konstruoja ant ankstesnių tyrimų ir rezultatų – savo arba kitų pasaulio mokslininkų – pagrindo.
„Sugalvojus visiškai naują tyrimą reikėtų žengti daug žingsnių. Reikėtų parodyti, kad jis yra saugus, ką naudosite, reikėtų parodyti, jog darote kažką prasmingo, kad būtų patvirtintas finansavimas. Kad parodytumėte, jog tai – prasminga, reikėtų remtis literatūra. Tyrimams su žmonėmis reikia leidimo“, – sako mokslininkas.
Dr. E. Pipinio teigimu, tiriant smegenis taikomi lengvesni ir sunkesni metodai.
„Lengvesniais laikomi psichologijos metodai, kai žmogui kažką pasakote, duodate atlikti užduotį, po to paklausiate, kaip jis ją atliko, ką tuo metu galvojo. Taikant tokius metodus nevyksta neurovaizdavimas, nenaudojama aparatūra. Jei norėsite naudoti techniką, reikės įrodyti, kad darysite kažką prasmingo“, – tikina jis.
Dr. E. Pipinis pasakoja, kad kartais į smegenų tyrimus atėję dalyviai neteisingai mano, jog mokslininkai galės pasakyti, ką asmuo galvoja. Dalyviai baiminasi, kad tyrimo metu skaudės, nors procedūros yra visiškai neinvazinės.
Mokslininkas dažnai atlieka elektroencefalografiją, kai ant tiriamojo galvos paviršiaus uždedama elektrodų kepurė: „Tai – pasyvūs elektrodai. Taip registruojami elektriniai laukai, kuriuos generuoja smegenys.“
„Epilepsijos atveju galima nustatyti, iš kur apytiksliai atsiranda šaltinis, kuris sukelia priepuolį. Šis metodas tiksliai to nenurodo, o ruošiantis operacijai reikia tikslumo. Tuomet gydymu užsiimantys specialistai gali daryti invaziją. Galima pragręžti kaukolę, uždėti elektrodų tinklelį ant smegenų ir tiksliai nustatyti, ką reikia pašalinti ar ką atjungti“, – pasakoja jis.
Anot VU GMC asistento, neinvaziniai metodai pasitelkiami neuropsichiatrinių sutrikimų atvejais, tokių procedūrų technika vystosi labai greitai.
„Duomenų kiekiai darosi vis didesni. Kita vertus, kompiuteriai tobulėja greičiau, nei didėja mūsų surinkti duomenų kiekiai, ir mes tuos duomenis galime apdoroti įvairiais būdais“, – teigia mokslininkas ir priduria, kad invazinio metodo poreikis neuropsichiatriniuose tyrimuose nėra labai didelis.
Placebas nėra smegenų apgavimas
Dr. E. Pipinis sako nemanąs, kad placebu apgauname smegenis. Atliekami įvairūs tyrimai siekiant išsiaiškinti, kaip veikia placebas, daugiausia jų yra susiję su skausmu.
„Jūsų organizmas jau turi suformuotą sistemą, kuri mažina skausmą. Jei išgersite tabletę, ši sistema aktyvuosis ir skausmas sumažės. Tyrimai rodo, kad žmogus turi ir atpildo sistemą, kuri aktyvuojasi, pavyzdžiui, suvalgius torto – išsiskiria dopaminas, jaučiate malonumą.
Panašu, kad placebas aktyvuoja ir šią sistemą. Išgėrus tabletę, kuri iš tikrųjų neturi jokios veikliosios medžiagos, jūsų smegenyse aktyvuojasi malonumo sistema, mažinanti skausmą. Tai nėra smegenų apgavimas, o žinojimas“, – teigia mokslininkas.
Anot dr. E. Pipinio, nuo gimimo esame programuojami ir patys save programuojame.
„Praeityje daug kartų susidūrę su galvos skausmu suvartojote tabletę, kuri buvo veiksminga, taip įgijote patirties. Todėl suvartoję taip pat atrodančią tabletę, kuri neturi veikliosios cheminės medžiagos, žinote, kad skausmas sumažės, nes jūs jau tą mokate. Tai – išmokimas ir panaudojimas to, ką jau žinote“, – aiškina VU GMC asistentas.
Mokslininko teigimu, žmogaus organizme jau yra veikliosios medžiagos ir sistemos, kurias tereikia aktyvuoti: „Placebas – ne tai, kad (tabletėje) nėra veikliosios medžiagos, o tai, kaip save užprogramuojate, kad, pavyzdžiui, ne pernelyg aštriai reaguotumėte į skausmą.“
Laidos „VU ekspertai padeda suprasti“ žiūrovai uždavė klausimą, kodėl riešutų valgymas padeda smegenims. Dr. E. Pipinis tikina, kad smegenyse yra tam tikri barjerai, todėl ne viskas, ką suvalgome, pasiekia smegenis.
„Smegenų barjerai praleidžia tik tai, ko reikia. Idėja, kad valgysite riešutus ir jūsų intelekto koeficientas padidės pora punktų, skamba šiek tiek juokingai. Tačiau jei esate nepavalgęs ir jums trūksta kažkokių medžiagų, pavalgius tikrai pagerės. Vis dėlto šiuo atveju kalbame apie deprivacijos panaikinimą“, – sako mokslininkas.
Rengiant naujausią laidų „VU ekspertai padeda suprasti“ ciklą, kuris yra transliuojamas naujienų portale LRT.lt, siekiama išsklaidyti visuomenėje įsišaknijusius mitus apie mokslą ir apie jį kalbėti paprastai, suprantamai. Kiekvienas žmogus, užduodamas klausimą specialiame polapyje, gali padiktuoti būsimų laidų temas.
Laidų ir straipsnių ciklas „VU ekspertai padeda suprasti“ pradėtas 2020-aisiais, Vilniaus universitetui reaguojant į pokyčius visuomenėje dėl koronaviruso pandemijos. VU ekspertai padėjo suprasti ir kitus visuomenei aktualius klausimus, suprantamai paaiškino, už ką buvo skirtos Nobelio premijos.
Komentarų nėra. Būk pirmas!