Auganti įtampa tarp demokratinių ir autokratinių režimų ir švietimo sistemos būklė yra veiksniai, kurių raida turės lemiamos įtakos Lietuvos ateičiai artėjančiais dešimtmečiais. Taip sutarė 2022 m. kovą organizuotose žvalgomosiose scenarijų rengimo dirbtuvėse dalyvavę įvairių sričių ekspertai.

Valstybės pažangos strategijai „Lietuva 2050“ rengti skirtoje diskusijoje „Švietimas, mokslas ir technologijos: kaip sukursime ateičiai pasirengusią kūrėjų visuomenę“, kurioje dalyvavo ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, pasitelkiant valstybės raidai svarbias temas buvo aptarti galimi Lietuvos ateities scenarijai. Diskusija apie šalies švietimą ir technologijas – trečiasis teminių diskusijų ciklo renginys. Anksčiau ekspertai jau aptarė saugumo ir visuomenės temas.

Ministrė išskyrė diskusines sritis

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė diskusijoje atkreipė dėmesį į dabartinių įvykių poveikį švietimo ateičiai ir poreikį individualizuoti švietimą.

„Pandemijos metu įgijome įgūdžių, kurių galbūt nebūtume įgiję per ateinantį dešimtmetį. Ji pakeitė ir mūsų kasdienio gyvenimo principus ir parodė, kad pokyčiai gali įvykti žymiai greičiau, nei mes planavome“, – teigė J. Šiugždinienė.

Dar vienas iššūkis, pasak ministrės, yra klimato kaita, į kurią dar visai neseniai žiūrėta kaip į egzistencinę žmonijos problemą: „Tačiau diskusija apie švietimo, mokslo ir technologijų ateitį mus šiandien pasitinka kitokiame pasaulyje, kuriame vyksta brutalus karas. Karas, kuriame žūsta nekalti žmonės ir, priklausomai nuo pasaulio apsisprendimo, gali būti leista perrašyti valstybių bendro gyvenimo taisykles.“

J. Šiugždinienės teigimu, valstybių ir bendruomenių užduotis yra sukurti geriausią aplinką žmogui atsiskleisti, subręsti ir nebijoti pokyčių. Čia ministrė išskyrė kelias aptariamas kryptis. Viena iš jų – individualizacija.

„Mes esame labai skirtingi – mūsų mąstymas skirtingas, mūsų poreikiai skirtingi, mūsų galios yra skirtingos, todėl ir mokytis turime skirtingai“, – sako ministrė.

J. Šiugždinienės įsitikinimu, mokyklos misija yra ne vien išmokyti, bet ir padėti jauniems žmonėms atrasti savo kelią. Galiausiai ministrė apibendrino, kad reikia galvoti ne apie švietimo lygmenis ar institucijas, bet apie ekosistemas, kuriose žmogus gali įgyti visų jam reikalingų įgūdžių bet kuriuo jam patogiu laiku.

Geidžiamiausias scenarijus – konsoliduota demokratija ir švietimo proveržis

Pasak VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentės Nerijos Putinaitės, žvalgomųjų „Lietuva 2050“ dirbtuvių metu buvo daug diskutuojama apie augančią įtampą tarp demokratinių ir autokratinių režimų ir švietimo sistemos būklę – tai veiksniai, kurių raida turės lemiamos įtakos Lietuvos ateičiai artėjančiais dešimtmečiais.

„Ką mes galime padaryti, jeigu demokratija silpnės? Kaip mes galime sustiprinti ekonomines pozicijas?“ – kėlė klausimus VU docentė.

Kovo mėnesį vykusiose žvalgomosiose dirbtuvėse sutarta, kad švietimas yra centrinis dalykas. Numatyta, kad vienas iš sėkmingiausių scenarijų – Lietuvai nebekyla nacionalinio saugumo problemos ir galima koncentruotis į švietimą ir kitas reformas. „Šiandien galime kelti klausimą, kiek tai apskritai yra realu, kad nebekils nacionalinio saugumo problemos“, – sako doc. N. Putinaitė.

Dirbtuvių metu taip pat buvo išgrynintos švietimo įtampos. Pirmoji – švietimo ekonomizavimas ar plačiai suprantami gerai veikiančios valstybės poreikiai. „Reikėtų rasti balansą tarp ekonomizavimo, t. y. aukšto lygio specialistų rengimo, ir kaip švietimo sistema prisideda prie to, kad valstybė gerai veiktų, arba prie pasitikėjimo valstybe didinimo“, – sako docentė.

Su tuo yra susijęs ir kitas punktas – tai pusiausvyra tarp žinojimo kompetencijos ir asmenybinės kompetencijos. „Jau dabar asmenybinės kompetencijos yra svarbios, bet gali būti, kad ateityje jos bus dar svarbesnės. Todėl klausimas: į ką švietime turime kreiptį dėmesį, ar į žinojimą, ar į kitas kompetencijas?“ – svarsto doc. N. Putinaitė.

Taip pat buvo išskirti ir kiti klausimai, susiję su švietimo grėsmėmis: aukščiausio lygio kompetencijos ar lygus švietimo prieinamumas? Individualus mokymasis ar mokymasis formaliose įstaigose ir jų suderinamumas, švietimo metodų bei turinio atnaujinimas, neatsiliekant nuo pasaulio naujovių?

Tačiau, pasak doc. N. Putinaitės, geidžiamiausias scenarijus išlieka tas pats – konsoliduota demokratija ir švietimo proveržis. Šiame scenarijuje vyraujančios dilemos būtų išsprendžiamos: nebelieka nacionalinio saugumo grėsmių, atsigręžiama į švietimo stiprinimą, kokybiškas švietimas prieinamas visiems, auga nauja ambicinga ir įgalinta, aukščiausio lygio kompetencijomis pasižyminti karta. Savo ruožtu Lietuva tampa stiprios ir tvarios demokratijos ir ekonomikos šalimi ir patrauklia vieta gyventi visiems.

„Šis scenarijus numato labai paprastą ir kartu sudėtingą dalyką – kokybinį valstybinį pokytį. Tuomet kyla klausimas: kaip „užprogramuoti“ kokybinį visuomenės ir valstybės pokytį, net jei nemažės iššūkių nacionaliniam saugumui, demokratijai ir ekonomikai?“ – klausia docentė.

Visą teminę diskusiją galite peržiūrėti čia.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant inovatyvų ateities įžvalgų (ang. Foresight) metodą. Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.