Biologija – viena iš greičiausiai besivystančių mokslo sričių pasaulyje. Jei dar prieš šimtą metų šis mokslas daugumai žmonių asocijavosi su drugelių gaudymu ar augalų rinkimu, tai dabar biologija – siejama su genomo iššifravimu, genų inžinerija, šiuolaikinės medicinos technologijomis. Per trumpą laiką biologijos mokslas iš aprašomojo virto į eksperimentinį mokslą, naudojantį daugybę šiuolaikinių metodų, paremtų matematikos, fizikos ir chemijos žiniomis. Kūrėsi ir vystėsi naujos biologijos mokslo šakos, tokios kaip genetika, mikrobiologija, molekulinė biologija, bioinformatika, biotechnologija ir kitos.

Vilniaus universitetas – vienintelis Lietuvoje, kurio studijų programos apima beveik visą šiuolaikinės biologijos krypčių spektrą. Universitete vyksta biologijos, molekulinės biologijos, genetikos, bioinformatikos, ekologijos ir aplinkotyros, biofizikos ir biochemijos bakalauro studijos, o taip pat botanikos, zoologijos, ekologijos, aplinkotyros, biochemijos, biofizikos, neurobiologijos, molekulinės biologijos, mikrobiologijos, genetikos, medicinos biologijos bei medicinos genetikos magistro studijos. Toks platus studijų programų pasirinkimas leidžia būsimiesiems specialistams dar pakankamai anksti pradėti gilintis į savo mėgstamą biologijos sritį, studijuoti tuos dalykus, kurie tiesiogiai yra susiję su būsima profesija.

Jau seniai pastebėta, kad geriausios mokslo idėjos gimsta įvairių disciplinų sandūroje. Tas pats galioja ir biologijai. Todėl kartais – svarbu studijuoti ne tik dalykus, tiesiogiai susijusius su būsima specialybe, bet ir turėti galimybę išklausyti kai kuriuos kitus gretimų sričių kursus.

Vilniaus universitetas, suprasdamas šią būtinybę, nuo šių metų sudaro tokias galimybes savo studentams. Neseniai patvirtinti genetikos, molekulinės biologijos, bioinformatikos ir biofizikos studijų programų pakeitimai, kurie numato, kad šias specialybes bus galima studijuoti tiek pagal pagrindinę, tiek pagal gretutinę studijų kryptis. Tai reiškia, kad studentai 75 proc. savo studijų laiko skirs pagrindinės specialybės studijoms, o 25 proc. studijų laiko – gretutinės specialybės studijoms. Pavyzdžiui, kaip pagrindinę specialybę bus galima studijuoti molekulinę biologiją, o kaip gretutinę – genetiką. Abi šios specialybės bus pažymėtos bakalauro diplome. Tokia sistema sudaro unikalią galimybę patiems studentams susidėlioti savo studijas pagal tas studijų kryptis, kurios jiems yra įdomiausios. Kadangi Vilniaus universitetas siūlo plačiausią Lietuvoje biologijos studijų programų pasirinkimą, tai galimų kombinacijų skaičius taip pat yra pats didžiausias. Galima studijuoti genetiką ir bioinformatiką, bioinformatiką ir molekulinę biologiją, molekulinę biologiją ir biofiziką, biofiziką ir genetiką ir panašiai.

Kita naujiena – kaip gretutinių studijų kryptį bus galima pasirinkti anglų kalbą. Tokia galimybė turėtų sudominti tuos, kurie ateityje norėtų dirbti tarptautinėse kompanijose, tęsti studijas užsienyje ar tiesiog šalia biologijos studijų pagilinti savo anglų kalbos žinias. Numatoma, kad tokių studijų atveju ir dalis pagrindinių studijų (molekulinės biologijos, genetikos) dalykų bus dėstomi anglų kalba.