Ar turėčiau rinktis magistrantūros studijas iškart po bakalauro? Jei užduodate sau šį klausimą, tikėtina, kad esate kryžkelėje ir neapsisprandžiate, ar norite tęsti mokslus dabar, ar po pertraukos. Ne vienas esame girdėję ir raginimą tarp mokslų nedaryti pauzių, kad neužsimirštų naujai įgytos žinios ir studijuoti būtų lengviau. Pertrauką tarp bakalauro ir magistrantūros studijų padaręs Vilniaus universiteto (VU) alumnas Mantas Velykis sako, kad ji buvo naudinga.

„Turiu nuojautą, kad dažnai žmonės magistrantūros studijas pasirenka iš inercijos. Aš jau baigdamas savo bakalauro studijas dirbau tai, kas man patiko ir atitiko mano studijų sritį. Poreikis plėsti žinias atsirado vėliau. Manau, kad tokia pertrauka (o ji galėjo būti ir kiek trumpesnė) padėjo man labiau suformuoti savo paties pasaulėžiūrą, įvertinti, kokios disciplinos man artimos, kaip noriu jas savo darbe panaudoti“, – sako VU alumnas.

Buvęs CLINIC212 agentūrų grupės kūrybos vadovas M. Velykis VU Komunikacijos fakultete baigė informologijos bakalauro studijas. Antrą kartą į Komunikacijos fakultetą jis stojo po dešimties metų pertraukos ir pasirinko ryšių su visuomene programą. Kūrybininkas sako, kad apie šias studijas mintis kirbėjo jau kurį laiką.

„Jaučiu, kad ir mano profesinis kelias reikalauja vis daugiau šios srities žinių. Negana to, prasidėjus karantinui atsirado gerokai daugiau laisvo laiko, kurį norėjosi praleisti naudingai. Taip ir atsiradau magistrantūroje“, – teigia alumnas.

Pasak M. Velykio, paskutinius kelerius metus jis stebėjo, kaip ryšiai su visuomene tampa vis svarbesne darbo reklamos agentūroje dalimi, todėl šią studijų programą pasirinko iš praktinių sumetimų.

„Kad vėliau galėčiau darbe panaudoti šias žinias. O jei nerimtai – tai kur dar galėčiau mokytis. Man rodos, kad, kartą pasimokęs Komunikacijos fakultete, jo daugiau į nieką nekeisi“, – sako M. Velykis.

Komunikacijos fakultete įgytos žinios, jo teigimu, pravertė darbe – pirmiausia jos padėjo suprasti, kad į informaciją reikia žiūrėti kuo plačiau: „Fragmentacija ir nenuoseklumas – dalis šiuolaikinės komunikacijos problemų, o mūsų fakultete, man rodos, ugdomas požiūris, kaip plėsti savo akiratį, kaip matyti viską kitomis akimis.“

Paklaustas, ar aukštųjų mokyklų absolventams, įgijusiems magistro laipsnį, kur kas lengviau laimėti konkurencinę kovą, M. Velykis sako, kad vis dėlto darbai kalba garsiau nei diplomai.

„Taigi jei įgytas magistro laipsnis leido padaryti gerokai reikšmingesnius, prasmingesnius ir geriau matomus projektus – tuomet tikrai palengvina konkurencinę kovą. Tačiau jei mokomasi tik dėl diplomo – nemanau, kad verta tam apskritai skirti laiko“, – tikina kūrybininkas.

Privalumai įgyjant magistro laipsnį baigus bakalauro studijas

VU alumnė Dovilė Čiurilovičiūtė, Filosofijos fakultete baigusi sociologijos bakarauro studijas, nieko nelaukusi nusprendė tęsti tos pačios krypties studijas magistrantūroje. Šį sprendimą ji sako priėmusi labai anksti.

„Visuomet norėjau įgyti magistro laipsnį, nes maniau, kad vien bakalauro nepakanka. Magistrantūra suteikia šiek tiek daugiau tvirtumo ir pranašumo darbo rinkoje“, – sako alumnė.

D. Čiurilovičiūtė tęsti studijas iškart po bakalauro nusprendė todėl, kad „taip atrodė paprasčiau“: „Jau buvau įpratusi prie ritmo, dėstytojų, keletas draugų iš bakalauro studijų taip pat stojo, tad maniau, kad bus smagiau, jei bus pažįstamų veidų. Taip pat maniau, kad jei padarysiu pertrauką, bus labai sunku grįžti, tad geriau viską padaryti dabar ir ateityje bus ramu.“

„Levi Strauss & Co“ techninių projektų vadove dirbanti D. Čiurilovičiūtė sako, kad magistrantūroje įgytos žinios labai pravertė darbe, net jei tai ir buvo netiesioginis pritaikymas.

„Darbe tenka daug komunikuoti, rašyti apibendrinimus, išvadas. Suburti žmones kartu, analizuoti, užduoti klausimus, kad išsiaiškintume, ką ir kaip daryti. Logiškai įvertinti situacijas ir priimti sprendimus. Visa tai buvo didelė dalis įgytų sociologijos žinių ir manau, kad įgyti įgūdžiai tikrai praverčia kasdieniame darbe“, – tvirtina D. Čiurilovičiūtė.

Stoti į magistratūros studijas po bakalauro studijų ar po pertraukos – klausimas, į kurį kiekvienas turi atsakyti asmeniškai. Vis dėlto padėti rasti atsakymus gali VU dėstytojai mentoriai, kurie būsimiems magistrantams padeda pasirinkti profesinius siekius ir vertybes atitinkančias antrosios pakopos studijas, susiplanuoti ilgalaikius akademinius tikslus ir suprasti studijų programos logiką ir tikslą. Be to, studentus supažindina su pasirinkto padalinio vykdoma moksline veikla, pataria, kaip būtų galima į ją įsitraukti.

VU magistrantūros studijas pasirinkę studentai turi galimybę derinti darbą, asmeninį gyvenimą ir studijas. Dauguma VU magistrantūros studijų vykdomos vakarais arba sesijiniu tvarkaraščiu. Būsimieji magistrai gali išvažiuoti studijuoti į geriausiųjų šimtuke esančius pasaulio universitetus pagal dvišales ar „Erasmus+“ mainų programas. Be to, tiek valstybės, tiek savomis lėšomis studijų kainą mokantys VU studentai gali teikti prašymus įvairių rūšių stipendijoms gauti.

Visas magistrantūros studijų programas rasite čia.