Tęsiamos Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ teminės diskusijos, kuriose pasitelkiant konkrečias valstybės raidai svarbas temas gvildenami galimi Lietuvos ateities scenarijai. Šių scenarijų kontūrus įvairių sričių ekspertai, mokslo, verslo, kultūros, visuomenės atstovai apibrėžė ateities scenarijų rengimo dirbtuvėse, kurias kovo mėnesį surengė Vilniaus universitetas (VU) ir Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA). Kiekviename iš šių scenarijų atsispindi ir šešios tolesnei valstybės raidai per artimiausius kelis dešimtmečius svarbios teminės dimensijos, kurias toliau analizuoja konkrečios temos ekspertai.
Diskusijoje ekspertai svarstys, koks Lietuvos klimatas bus ateityje, kokias galimybes ir grėsmes atveria prognozuojami klimato kaitos pokyčiai, aptars kitus klausimus.
Pasak STRATA politikos analitikės ir šios diskusijos koordinatorės Guodos Cibaitės, prastėjanti dirvožemio kokybė, kylantis vandenyno lygis ir rūgštėjimas, dažnėjantys ekstremalūs gamtiniai reiškiniai ir stichinės nelaimės, bioįvairovės ir ekosistemų nykimas ir naikinimas, ozono kiekio stratosferoje mažėjimas, vandens trūkumas, klimato migracija, augantis sparčiai eikvojamų naudingųjų iškasenų poreikis, oro ir vandens tarša, plastiko tarša – tai tik keletas aplinkos problemų, darančių tiesioginį ir netiesioginį poveikį Lietuvai ir jos ateičiai.
„Žemės pereikvojimo diena, žyminti ribą, nuo kada pradedame naudoti planetos mums skirtus išteklius ateities kartų sąskaita, kasmet išaušta vis anksčiau“, – atkreipia dėmesį G. Cibaitė.
Anot politikos analitikės, naujausias Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimas rodo, kad, siekiant įgyvendinti bent mažiau ambicingus Paryžiaus susitarimo punktus ir pažaboti temperatūros kilimą iki mažiau nei 2 °C, reikalingi sprendimai, liečiantys beveik visus šiuolaikinio gyvenimo aspektus.
„Tolesnė aplinkos raida priklausys ne vien nuo išmetamųjų teršalų mažinimo ir technologinių sprendimų, bet ir nuo mūsų pasirinkimų – kaip gyventi, kokį santykį su gamta plėtoti, kokias bendruomenes kurti, ko tikėtis iš politikos ir kokią ją formuoti. Atėjo metas paklausti, kaip Lietuvai nustoti gyventi ateities kartų ir kitų gyvybės formų Žemėje sąskaita, kaip prisitaikysime prie gilėjančios klimato krizės, kokios Lietuvos ir jos aplinkos norime 2050-aisiais ir kokius esminius pokyčius turime įgyvendinti“, – sako politikos analitikė.
Diskusijoje pranešimą skaitys VU profesorius Egidijus Rimkus. Ekspertų diskusijoje dalyvaus „Vilnius Tech“ Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė Vaida Šerevičienė, VU Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Ričardas Skorupskas, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyr. mokslo darbuotoja dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė, BAULAND direktorius Donatas Baltrušaitis.
Birželio 13 d., pirmadienį, 13 val. Klaipėdos universiteto „Studlendo“ konferencijų salėje vyks penktoji teminė diskusija „Klimato kaita ir mūsų santykis su aplinka ateityje“. Renginys bus tiesiogiai transliuojamas VU Facebook’o paskyroje. Diskusiją taip pat transliuos LRT.lt portalas.
Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant inovatyvų ateities įžvalgų (ang. Foresight) metodą. Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.
Komentarų nėra. Būk pirmas!