Praėjusią savaitę Vilniaus Istorijos fakultete viešėjo Kembridžo universiteto Geopolitikos centro studentai ir mokslininkai. Jie vasaros mokyklos metu aptarinėjo britų geopolitiką Baltijos valstybėse. Vasaros mokykla baigėsi diskusija, kurioje Krašto apsaugos ministras dr. Arvydas Anušauskas, Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje Bryanas Oley‘as, Didžiosios Britanijos prekybos rūmų Lietuvoje direktorė Rasa Ščiukinaitė, buvęs Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministras prof. Charlesas Clarke’as, Vilniaus ir Kembridžo universitetų bendruomenių nariai diskutavo apie Baltijos regionui kylančius saugumo iššūkius.

Rusija pripažinta grėsme saugumui

„Kai kalbame apie iššūkius Baltijos regiono saugumui, pirmiausiai galvoje turime Rusiją, dabartines jos keliamas grėsmes ir agresiją prieš Ukrainą, kas pakeitė ir keičia geopolitinę situaciją regione. Manau, kiekviena Europos šalis dabar jaučia labai panašias grėsmes ir rizikas“, – kalbėjo Krašto apsaugos ministras dr. Arvydas Anušauskas, akcentuodamas, kad NATO taip pat Rusiją įvardijo kaip grėsmę visam aljansui ir euroatlantiniam saugumui.

Karas Ukrainoje, pakeitęs ir keičiantis geopolitinę situaciją regione, tuo pačiu metu formuoja ir naujus kultūrinius, politinius, ekonominius santykius tarp valstybių. Didžiosios Britanijos prekybos rūmų Lietuvoje direktorė sako, kad nors dėl Rusijos agresijos bei Kinijos importo iš Lietuvos suvaržymų, Lietuva patyrė nemažai nuostolių, bet kartu jai atsivėrė ir naujų galimybių.

„Kaip žinome iš istorijos vadovėlių, karas visada turi savo kainą. Jis, žinoma, stipriai paveikė ir prekybos sektorių. Bet mes esame pasiruošę priimti visas ekonomines išlaidas, nes Europa yra vieninga ir šioje srityje bei pasirengusi padėti ir Baltijos šalių prekybos sektoriui“, – teigia Didžiosios Britanijos prekybos rūmų Lietuvoje atstovė.

Jos teigimu, labai svarbu paminėti, kad Lietuva buvo pirmoji šalis, kuri priėmė labai drąsų sprendimą būti nepriklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų ir rodo pavyzdį, kokių žingsnių Europa taip pat galėtų imtis tampant mažiau priklausoma nuo Rusijos energetikos srityje.

Didžiosios Britanijos ambasadorius Bryanas Oley’us, apžvelgdamas tarptautinių santykių lauką, Lietuvą įvardijo kaip drąsią valstybę, kuri yra nepaisant nieko pasiruošusi laikytis savo įsitikinimų. Jis džiaugėsi puikiais dvišaliais diplomatiniais ir prekybiniais Lietuvos ir Didžiosios Britanijos santykiai, kurie paskutinius metus tik stiprėjo ir augo. Anot jo, dėl įtemptų ekonominių santykių su Kinija lietuviškų produktų eksportas į tą šalį 2022 m. sumažėjo daugiau kaip 75 proc., bet Lietuva priėmė sprendimą ieškoti prekybinių santykių kitose šalyse, tarp jų ir Taivane. Per paskutinius dvejus metus taip pat augo ir eksportas iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą bei importas iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją.

Rasa Ščiukinaitė pritarė ambasadoriui tvirtindama, kad prekių eksportas iš Lietuvos į Angliją iš tiesų auga ir ji ateityje įžvelgia tik pozityvias tendencijas jam augti ir toliau.

Didžioji Britanija rems Lietuvą ir toliau

Buvęs Britanijos vidaus reikalų ministras ir parlamento narys Charles Clarke’as pabrėžė istorijos svarbą, siekiant suprasti dabartinę politinę situaciją Baltijos regione. „Tik išmanydami praeities įvykius, jų raidą, galėsime perprasti dabartį, o geopolitinius iššūkius būtina analizuoti žvelgiant į juos per istorinę patirtį“. Jis tai pat užtikrino, kad nepaisant politinių pokyčių, šiuo metu vykstančių jo šalyje, Didžioji Britanija neabejotinai rems Lietuvą saugumo srityje ir toliau.

Diskusija LR Krašto apsaugos ministerijoje ne tik suteikė naujų žinių apie Baltijos regioną ir jo saugumo architektūrą Kembridžo universiteto studentams, bet ir atskleidė istorijos žinojimo, mokslo bendruomenės svarbą sprendžiant geopolitinius iššūkius, kylančius dabartyje. Akademinio ir politinio lauko sintezė atskleidžia daugiaperspektyvinį požiūrį į šiandienos įvykius, įgalina sklandų sprendimų priėmimą ir šalių bendradarbiavimą įvairiais formatais. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto surengta vasaros mokykla Kembridžo universiteto auklėtiniams, būsimiems teisininkams, politikams, valstybės tarnautojams ir diplomatams išplėtė žinių apie regioną perspektyvą ir atitinkamai sustiprino tarptautinį akademinį bendradarbiavimą.