Prasidėjus naujiems studijų metams tradiciškai apžvelgiame vasarą vykusio stojimo į Vilniaus universitetą rezultatus. Nors dabar dar sunku pateikti tikslius skaičius (statistiniai duomenys vis dar keičiasi), jau šiandien galima kalbėti apie tam tikras tendencijas. Papasakoti apie jas maloniai sutiko Vilniaus universiteto Priėmimo komisijos atsakingasis sekretorius doc. dr. Aloyzas Antanas Pažėra.

VU lenkia konkurentus

Šiemet stojimas į visų Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos studijas vyko trimis etapais. Bendrą priėmimą į aukštąsias mokyklas, kuriame dalyvauja ir Vilniaus universitetas, tradiciškai organizavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Abiturientai pretendavo į studijų programas, suskirstytas į 13 švietimo ir ugdymo krypčių grupių 6 studijų ir mokslo srityse.

Pagal pirminius skaičiavimus šiemet į Vilniaus universitetą įstojo 3775 pirmakursiai, iš jų 2735 gavo studijų krepšelius. Pasak A. A. Pažėros, šis skaičius dar gali truputį mažėti, nes pasitaiko atvejų, kai pirmakursiai nutraukia studijas jų nė nepradėję (pagrindinė priežastis – įstoja į aukštąsias mokyklas užsienyje).

Pagal studijų krepšelius gavusių pirmakursių skaičių Vilniaus universitetas beveik du kartus lenkia artimiausius konkurentus – Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir Kauno technologijos universitetą.

Į antrosios pakopos studijas Vilniaus universitete buvo priimti 1667 studentai, iš jų 1113 studijuos valstybės finansuojamose vietose. Kaip pažymi A. A. Pažėra, Lietuvos aukštosios mokyklos vis dar vykdo priėmimą į antrosios pakopos studijas savo jėgomis – krepšelių sistema turėtų pasiekti magistrantūros studijas kartu su pirmais studentais, stojusiais pagal naują tvarką į bakalauro studijas, t. y. po dvejų metų.

Tačiau yra ir nerimą keliančių dalykų – ne tik Vilniaus universitete, bet ir visose kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose stebima nuolatinių sesijinių ir ištęstinių studijų krizė. VU tokių studijų grupes sugebėjo surinkti tik pačios populiariausios studijų programos – ekonomikos, teisės, politikos mokslų bei vadybos ir verslo administravimo. „Šių metų priėmimas parodė, kad Lietuvoje „miršta“ studijos, paremtos neakivaizdinių studijų principu“, – konstatuoja A. A. Pažėra.

Populiarių ir nepopuliarių studijų sąrašas beveik nesikeičia

Šiemet, kaip ir per pastaruosius kelerius metus, į Vilniaus universitetą stojantys pirmakursiai maloniai stebina savo aukštais balais. Tačiau ne visos studijų programos VU yra vienodai populiarios. Pažymėtina, kad populiarių ir nepopuliarių studijų programų sąrašas beveik nesikeičia.

Tarp populiariausių Vilniaus universitete savo pozicijas biomedicinos mokslų srityje išlaiko medicinos ir odontologijos studijų programos. Socialinių mokslų srityje labai populiarios yra ekonomikos studijos Ekonomikos fakultete, taip pat politikos mokslų, teisės, psichologijos studijų programos. Humanitariniuose moksluose tradiciškai populiarios anglų kalbos, lietuvių kalbos ir skandinavistikos studijų programos. Kaip pažymi A. A. Pažėra, pastaraisiais metais auga susidomėjimas istorijos studijomis. Įdomu ir tai, kad fizikos programos Vilniaus universitete turi paklausą, tuo tarpu kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose ši sritis nėra populiari.

Tačiau VU vis dar turi ir nepopuliarių programų. Tarp tokių yra visos studijų programos, susijusios su informatika. A. A. Pažėra mano, kad tam didelę įtaką daro perteklinis šio profilio specialistų rengimas ankstesniais metais. Beveik neatsiranda norinčiųjų stoti į lenkų filologiją, tačiau čia padėtį gelbsti kita – populiaresnė – lietuvių filologijos ir lenkų kalbos studijų programa.