Pirmadienį prasidėjo 2022 m. Nobelio premijų sezonas. Pirmasis apdovanojimas medicinos srityje skirtas genetikui prof. Svante’i Pääbo. Nobelis 67 metų švedui suteiktas už atradimus, susijusius su išnykusių homininų genomais. Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto mokslininkė dr. Alina Urnikytė teigia, kad vieno žinomiausių šioje srityje mokslininkų prof. S. Pääbo atradimai yra reikšmingi kaip fundamentas tolesniems genetiniams tyrimams apie tai, kas mus daro žmonėmis.

„Prof. S. Pääbo sukūrė visiškai naują mokslinę discipliną – paleogenomiką. Be to, padarė sensacingą išnykusio hominino – Denisovo žmogaus – atradimą, taip pat pirmasis nusekvenavo neandartaliečio genomą“, – vardija dr. A. Urnikytė.

Nauja paleogenomikos disciplina ir iki šiol nežinomas Denisovo žmogus

Pasak pašnekovės, prof. S. Pääbo sukurta paleogenomika – tai tarpdalykinė mokslo sritis, atsiradusi antropologijos ir molekulinės biologijos sankirtoje, nes šie tyrimai remiasi senomis fosilijomis, daugiausia homininų palaikais, ir iš jų šiuolaikinėmis technologijomis išgryninta DNR. Ši vadinamoji senovės DNR yra analizuojama, lyginama su šiuolaikinio žmogaus ir taip aiškinama žmonijos evoliucinė istorija.

„Visai neseniai prof. S. Pääbo atrastas Denisovo žmogus buvo visiškai naujovė moksle, susijusiame su žmogaus evoliucija. Iš nedidelio Sibiro urve rasto piršto kaulo fragmento profesorius sugebėjo išskirti DNR ir identifikuoti kaip naują homininą mūsų rūšyje“, – aiškina dr. A. Urnikytė.

Mokslininkas pirmasis nusekvenavo neandartaliečio DNR

Pasak jos, verta paminėti, kad estiškų šaknų turintis šių metų medicinos Nobelio premijos laureatas daugiausia dėmesio skyrė neandartaliečio tyrimams ir yra labiausiai žinomas dėl jų.

„Pirmąją savo publikaciją apie neandartalietį prof. S. Pääbo išspausdino 1997 m. Be to, jis pirmasis sugebėjo išgryninti ir nusekvenuoti ir neandartaliečio branduolio DNR, kurį ir šiandien naudojame savo analizėse“, – pasakoja VU tyrėja.

Atradimai, galintys patarnauti medicinoje

„Šių atradimų reikšmė milžiniška. Jie leidžia įsigilinti į mūsų pačių kilmę evoliucijos požiūriu ir atskleisti ankstesnę žmonijos istoriją. Nors galvojome esą tiesioginiai bendro protėvio palikuonys, paaiškėjo, kad neandartalietis nėra tiesioginis protėvis. Prof. S. Pääbo taip pat įrodė, kad šiuolaikiniai žmonės kryžminosi su neandartaliečiu: atlikus palyginimą pastebėta, kad šiuolaikinio žmogaus genome gali būti atrandama nuo 1 iki 4 proc. neandartaliečio DNR“, – pasakoja dr. A. Urnikytė.

Mokslininkės manymu, fundamentalūs prof. S. Pääbo tyrimai ateityje gali tapti pagrindu naujoms hipotezėms, be to, paskatinti naujų vaistų atsiradimą ar asmeninės medicinos koncepcijos plėtrą. Grįžtant prie infekcinių ligų klausimo, toks žinojimas leidžia modeliuoti situacijas, pokyčius, vertinti atsparumą ir apsaugą nuo infekcinių ligų.

Medicininiu požiūriu buvo išaiškina, kad neandartaliečio DNR, išsilaikiusioje mūsų genome, yra genų variantų, siejamų su imuniniu atsaku į tam tikras infekcijas. Pasak 2020 m. publikacijos, iš neandartaliečio paveldėta DNR seka buvo siejama su ligos SARS-CoV-2 sunkumu.