Vilniaus universitetas liepos mėnesį skelbė atvirą konkursą Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato Vilniuje, Saulėtekio al. 9, projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugoms pirkti.
Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato Vilniuje konkursui yra pateikti trys darbai. Jie eksponuojami Lietuvos architektų sąjungoje (Kalvarijų g. 1, Vilniuje, antras aukštas).
Vertinimo komisijos posėdis numatytas rugsėjo 30 d. (penktadienį).
Jungtiniame gyvybės mokslų centre bus vykdomi fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai tokiose srityse kaip biotechnologija, biomolekulių struktūros tyrimai, bioinformatika, augalų ir mikroorganizmų genominiai tyrimai, biokatalizė, proteomika, molekulinė medicina ir fiziologija, žmogaus genomo tyrimai. Planuojama, kad pastate dirbs apie 450 mokslininkų ir dėstytojų. Jų darbui mokslinėse laboratorijose ir individualiose kabinetinėse darbo vietose turi būti sukurtos visos sąlygos, atitinkančios šiuolaikinius reikalavimus. Moksliniuose tyrimuose aktyviai dalyvaus ir studentai, todėl mokslinių laboratorijų plotai turi būti pakankamai dideli, kad patenkintų ir studentų mokslinio darbo poreikius.
Visus darbus galite peržiūrėti čia.
Kviečiame aktyviai išsakyti nuomonę apie konkursui pateiktus darbus VU naujienų portale arba Lietuvos architektų sąjungos internetinėje svetainėje. 
Komentarų: 9
2011-09-23 11:56
piktasTegul vertintojai atkreipia dėmesį į suprojektuotų automobilių parkavimo aikštelių skaičių ir dydį, nes jeigu nebus kur pasistatyti automobilį, tai ko ir į tą darbą važiuoti…
2011-09-25 15:07
andr1-asis. Tai, mano nuomone, geriausias darbas tarp pateiktųjų. Iš išorės jis ramus ir solidus, tačiau už sienų verda gyvenimas. Fantastiškai suprojektuotas vidus. Jame nėra jokios atskirties ir tuo pačiu metu sukuriama erdvė, jaukumas, bendrumas. Projekte matomi (aplinkiniai) pastatai atkartoja vienas priešais kitą esančio kūrinio formas – panašu į simetriją. Bendroj zonoj šviesu. Kūrinys interjeru atspindi paskirties esmę – mikro – (molekulės, genai) ir makro – (žmogus, kuris yra sudarytas iš mikropasaulio objektų) pasaulio ryšį – iš didžiulės erdvės nuo pat viršutinio aukšto iki apatinio (makro), kuriame pastebimas žmogus, tuoj pat patenkama į laboratoriją (mikro objektai).
Neužgožia svarbiausio akcentro – bibliotekos architektūros.
2011-09-26 06:50
RijikasNa nežinau ar palaikyčiau tą pirmąjį – iš išorės eilinė keturkampė dėžutė, kokių saulėtekyje pakanka. Antras variantas jau šiek tiek geresnis, nors truputis chaotiškumo yra, o palaikyčiau tai trečiąjį – tiesiog įdomus, o gal ir pati prezentacija jaunatviška, tai vat ir žavinti
2011-09-26 07:35
dvirreplikuojant pirmajam komentarui, ir šiaip, siūlau atkreipti dėmesį į sąlygas atvykti dviračiu į darbą ar mokslus.
Kas buvo ne tik Lietuvoj, o ir kitų šalių universitetuose, turbūt pastebėjo, kokia didelė dalis besinaudojančių šia transporto rūšimi yra vakarų šalyse, o ypač Skandinavijoje. Manau, teks ir Lietuvoje pradėti aktyviau ir sveikiau gyventi.
Iškart jaučiu tinginčių pajudinti savo sėdynes kylantį zirzimą dėl klimato, higienos sąlygų ir t.t. Todėl ir siūlau jau dabar, renkantis projektą, nepraleisti pro akis šių momentų:
– ar numatyti patogūs ir saugūs takai pėstiesiems ir dviratininkams. Ar patogu juos bus valyti žiemą.
– ar numatytos vietos saugiai palikti dviratį. Tam labai tiktų uždaros erdvės tarp pastatų, idealiu atveju- dengtos.
– higiena. Prieinamos visiems persirengimo patalpos ir dušai- manau ne prabanga, o būtinybė sveikai visuomenei.
2011-09-26 09:35
piktas>dvir
Ane? Atmink iš Kauno į darbą su pėdalais tada aiškink apie higieną, sveikatą ir tinginius. Moralizuot anonimiškai čia kiekvienas protingas. O tuose centruose tai ir man teko padirbėti, ir Skandinavijoje, ir kitose Europos šalyse, ir už Europos, tad nereikia čia aiškint, ne vienas protingas.
2011-09-26 10:41
dvir>piktas
to ir tikėjausi. Visuomet atsiranda piktų asmenų, kuriems vien dviračio paminėjimas sukelia tokią alerginę reakciją. Gerbiamasis, niekas nesiruošia iš tamstos atplėšti galimybės važinėtis automobiliu. Dar labiau, tie (mano vertinimu) 30-40 proc. Vilniaus gyventojų, galinčių minti į darbą dviračiu 3-15 km. ar tiesiog pasivaikščioti iki 3 km., dar ir atlaisvins gatves automobilininkams, kuriems dėl atstumo ar sveikatos būklės tas būtina.
Nesiplėsiu čia apie dviračio naudą, tik į temą pakartosiu kad vertinant projektus reikia neužmiršti ir pėsčiųjų, dviratininkų interesų,. Taip pat dar nepaminėtų neįgaliųjų,- jų poreikia taip pat dažnai “užmirštami” ir sutaupoma ne ten, kur reikėtų.
2011-09-26 12:40
piktas>dvir
Man aktualus klausimas – automobilio parkavimas, dėl to apie tai parašiau ir atkreipiau dėmesį (sėkmingai, beje). Jeigu man važinėjimas dviračiu neaktualu – negi apie tai rašysiu? Kiekvienam savo juk. Kam iškart alergijomis kitus užkrėtinėt?
2011-09-26 13:18
andr[quote name=”piktas”]>dvir
Kuo mažiau stovėjimo aikštelių, tuo geriau. Pažiurėkit į tą ęsantį purvo, dumblo, duobiu, žvyro nuostabų “kūrinį” prie fakultetų! Automobiliai jau net ir miškan lenda. Pirmiau gal šitą susitvarkykit. Nejau čia vietos nepakanka? Kuo daugiau stovėjimo aikštelių, tuo daugiau automobilių čia bus. DUOKIT ŠĮKART KELIĄ DVIRATININKAMS IR PĖSTIESIEMS!
2011-09-27 08:03
piktas>andr
Apie tai ir kalba, kad būtų suprojektuotos ne tik patalpos darbui, bet ir infrastruktūra aplinkui, kiek gi galima aiškinti?