Kelerių metų darbą koordinuojant Europos Komisijai ir Europos universitetų asociacijai ir talkinant 40 Europos šalių 350 institucijų, vykdančių, vertinančių bei finansuojančių mokslinius tyrimus, šių metų liepos 20 d. buvo paskelbtas Susitarimas dėl mokslinių tyrimų vertinimo reformos, labai svarbus tolesnei Europos mokslinių tyrimų raidai.

Susitarimas numato įgyvendinti esminius mokslinių tyrimų organizavimo, vertinimo ir finansavimo pokyčius. Susitarimo nuostatoms pritariančios Europos mokslo ir studijų bei jas finansuojančių organizacijų asociacijos ir universitetai buvo pakviesti prisijungti prie susitarimo ir toliau dalyvauti įgyvendinant jo nuostatas. Signatarai, pasirašę susitarimą, įsipareigoja per 5 metus įgyvendinti susitarimo nuostatas. Lietuvos universitetų rektorių konferencija susitarimą pasirašė lapkričio 25 d.

Tarp svarbiausių nuostatų – išplečiamas mokslinių tyrimų rezultatų spektras: be dabar įprastų mokslinių publikacijų, numatoma vertinti ir duomenis, programinę įrangą, modelius, metodus, teorijas, algoritmus, strategijas, parodas, indėlį į politiką ir kt.

Numatoma peržiūrėti ir plėtoti mokslinių tyrimų vertinimo kriterijus, priemones ir procesus. Mokslinių tyrimų rezultatų vertinimas pirmiausia grindžiamas pačios mokslininkų bendruomenės atliekamu kokybiniu vertinimu, atsakingai naudojant kiekybinius rodiklius. Atsisakoma mokslinių tyrimų rezultatų vertinimo, pagrįsto vien tik mokslinių publikacijų skaičiumi ir citavimų indeksais. Atsižvelgiama į tokias veiklas kaip mokymas, mentorystė ir doktorantų priežiūra, vadovaujantys vaidmenys moksle ir studijose, mokslo komunikacija ir sąveika su visuomene, verslumas, pramonės ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimas.

Numatoma taikyti vertinimo kriterijus ir procesus, atsižvelgiant į mokslo disciplinų, mokslinių tyrimų tipų įvairovę, skatinant daugiadisciplininius, tarpdisciplininius ir tarpsektorinius tyrimus, taip pat pripažįstant mokslinių tyrimų karjeros etapus (pvz., pradedantieji mokslininkai ir vyresnieji mokslininkai).