Jau penktą kartą Lietuvos mokslų akademija (LMA) renka jaunuosius akademikus. Iš 37 kandidatų LMA mokslų skyriuose išrinkti dešimt LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) narių. Tarp naujųjų LMAJA narių, patvirtintų gruodžio 13 d. LMA prezidiumo nutarimu, yra ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje paskirta VU Teisės fakulteto dėstytoja dr. Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Ji vykdo mokslinius tyrimus Lietuvos ir lyginamosios konstitucinės teisės, konstitucinės justicijos, žmogaus teisių apsaugos srityse. Savo tyrimų rezultatus yra paskelbusi daugiau nei 20 mokslo publikacijų (monografijų ir jų skyrių, studijų, straipsnių). Tyrimų rezultatus skelbė ir tarptautiniuose prestižiniuose žurnaluose, ir tarptautiniu mastu pripažintose leidyklose. Dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslinių tyrimų ir ekspertiniuose projektuose. Taip pat skaito pranešimus tarptautinėse ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose, prisideda prie tarptautinių konferencijų organizavimo, rašo mokslo populiarinimo straipsnius, atlieka kitokią mokslo sklaidos ir ekspertinę veiklą. 2021 m. jai įteiktas VU rektoriaus diplomas kaip geriausiai 2021 m. VU Teisės fakulteto dėstytojai.

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje paskirtas dr. Vytautas Klimavičius iš VU Fizikos fakulteto. VU vyresniojo mokslo darbuotojo mokslinių tyrimų sritis – branduolių magnetinio rezonanso spektroskopija ir jos taikymas funkcinių medžiagų tyrimuose. Jis yra 37 mokslinių publikacijų, kurios cituotos 370 kartų, bendraautoris, h indeksas 13. Yra laimėjęs prestižinę Aleksanderio fon Humbolto (Alexander von Humboldt) stipendiją, aktyviai dalyvauja projektinėje ir kitoje mokslinėje veikloje, atstovauja Lietuvai AMPERE magnetinių rezonansų asociacijoje, konkursiniu būdu yra laimėjęs VU fondo finansavimą tyrimams VU Fizikos fakultete.

Taip pat išrinkta VU Chemijos ir geomokslų fakulteto instituto direktorė doc. Lina Mikoliūnaitė. Docentės mokslinių tyrimų kryptis – magnetinių plazmoninių kompozitų kūrimas ir taikymas paviršiaus sustiprintoje Ramano spektroskopijoje tiriant įvairias biologines sistemas. Paskelbė 49 mokslines publikacijas, gautus mokslinius rezultatus pristatė daugiau kaip 40 mokslinių konferencijų, turi patvirtintą vieną patentą. Darbai cituoti 998 kartus, h indeksas 21. Yra organizavusi daugiau kaip 10 įvairaus pobūdžio mokslinių konferencijų.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje paskirtas VU Medicinos fakulteto Mokslo ir inovacijų prodekanas, gydytojas vaikų nefrologas dr. Karolis Ažukaitis. Jo VU ir VU ligoninės Santaros klinikoje vykdoma mokslinė veikla apima ankstyvus širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimus vaikystėje sergant arterine hipertenzija ir lėtine inkstų liga; lėtinės inkstų ligos progresavimo vaikystėje rizikos veiksnius; pacientų įtrauktis į sveikatos priežiūros procesą; hemolizinį ureminį sindromą. Kartu su Toronto ligoninės „SickKids“ (Kanada) ir Heidelbergo universiteto (Vokietija) mokslininkais parengė išsamią 2013 m. atrastos ligos – DGKE nefropatijos – klinikinių fenotipų ir atsako į gydymą apžvalgą. Analizavo retas hemolizinio ureminio sindromo išraiškas: stambiųjų kraujagyslių pažeidimą ir COVID-19 sukeliamą klinikinės išraiškos agravaciją bei atsaką į gydymą. Didžiausią įtaką mokslinei karjerai turėjo darbas Heidelbergo universiteto kohortiniame tyrime „Cardiovascular Comorbidity in Children with Chronic Kidney Disease (4C)“ („Lėtine inkstų liga (4C) sergančių vaikų širdies ir kraujagyslių gretutinės ligos“), kuriame pradėjo dirbti 2014 m. regioniniu tyrimo koordinatoriumi (atsakingu už tyrimo vykdymą penkiose Europos šalyse). Stažavosi Inkstų mokslinių tyrimų centre (Sidnėjaus universitetas, Australija). Sidnėjuje įsitraukė į iniciatyvos „Standartizuoti nefrologijos rezultatai“ (Standardised Outcomes in Nephrology, SONG) veiklą.

Taip pat išrinktas VU Gyvybės mokslų centro tyrėjas dr. Darius Kazlauskas. Mokslinių interesų sritys – lyginamoji genomika, virusų kilmė ir evoliucija, baltymų sekų ir struktūrų analizė, filogenetinė analizė, CRISRP-Cas sistemos, Anti-CRISPR baltymai, DNR replikacijos baltymai. Savo tyrimais yra reikšmingai prisidėjęs prie DNR replikacijos bei virusologijos sričių, šiuo metu dirba su CRISPR-Cas sistemomis. Kartu su kolegomis yra parašęs 21 straipsnį, paskelbtą geriausiuose tarptautiniuose žurnaluose. Bendradarbiauja su Prancūzijos, Ispanijos ir JAV mokslininkais. Kartu su žymiais pasaulio virusologais parengė gausiai cituojamą straipsnį apie RNR virusų kilmę ir evoliuciją (Wolf ir kt., 2018). Šiuo metu atlieka Cas12f ir AcrIF šeimos baltymų analizes. Dalyvavo aštuoniuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose (trijuose iš jų kaip projektų vadovas), apdovanotas EMBO ir FEBS stipendijomis, kad galėtų atlikti tyrimus Pastero institute Paryžiuje.

Technikos mokslų skyriuje darbuosis VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkė dr. Gražina Korvel. Jos mokslinių tyrimų sritis – lietuvių kalbos matematinių modelių kūrimas. Tikslas yra sukurti lietuviškos šnekos balsių ir pusbalsių fonemų dinaminius modelius ir nustatyti perėjimus tarp fonemų tam, kad būtų galima sujungti šiuos modelius. Yra trijų monografijos dalių bendraautorė, iš 17 Web of Science duomenų bazėje paskelbtų publikacijų 13 yra pirmoji autorė, h indeksas 6. Dalyvavo šešiuose mokslo projektuose, iš kurių du tarptautiniai. Skaitė 46 pranešimus tarptautinėse ir šalies mokslinėse konferencijose. Yra 15 mokslo žurnalų recenzentė. 2019 m. „Infobalt“ 3-iosios vardinės stipendijos jauniesiems mokslininkams laureatė; 2018 m. įteiktas diplomas už geriausią pranešimą (10-oji tarptautinė konferencija „Duomenų analizės metodai programų sistemoms“); 2016 m. skirtas Societas Humboldtiana Polonorum diplomas už geriausią jaunųjų mokslininkų pranešimą ir LMA diplomas už geriausią pranešimą dviejose konferencijose.

2022 m. gruodžio 20 d. LMA narių visuotiniame susirinkime bus pristatyti naujieji LMAJA nariai ir įteiktos padėkos LMAJA alumnams.