Į dažną naujametinių tikslų ir pokyčių sąrašą būna įtraukiamas sportas. Sausio pradžioje itin išauga abonementų į sporto klubus pardavimai, o sporto prekių parduotuvės neatsigina klientų. Tačiau labai dažnai toks užsidegimas trunka neilgai, nes sportuojantiems pritrūksta sistemiškumo ir motyvacijos.

Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro (VU SSC) ir Medicinos fakulteto (VU MF) komanda, bendradarbiaudama su partneriais – Higienos institutu (HI) ir Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuru (KVSB), ėmėsi fizinio aktyvumo skatinimo darbovietėse – sukūrė efektyvią ir sistemišką sveikatos stiprinimo programą sėdimą darbą dirbantiems asmenims.

Apie sukurtą sveikatos stiprinimo programą, gyvensenos įpročius ir kūno bei proto ryšį kalbamės su Jurgita Garšvinskaite, įgyvendinančia veiklas įvairiuose VU padaliniuose.

Siekiama stiprinti darbuotojų gerovę ir skatinti fizinį aktyvumą

Lietuvoje vis didėja sveikatos stiprinimo veiklų įvairovė ir kiekis darbo vietose. Vis dėlto dažnai šios veiklos būna pavienės, joms trūksta sistemiškumo, kuris užtikrintų reikšmingą poveikį darbuotojų savijautai ir ilgalaikiams sveikos gyvensenos pokyčiams.

VU SSC vykdo įvairias sveikatinimo veiklas tiek VU bendruomenei, tiek visiems vilniečiams. Centro vadovei doc. Ramunei Žilinskienei su kolegėmis Jurgita Garšvinskaite ir Egle Draugelyte kilo mintis sukurti įvairių veiklų paketą, kuriuo remiantis būtų galima patogiai, lengvai ir efektyviai organizacijose stiprinti darbuotojų gerovę ir skatinti fizinį aktyvumą.

„Diskutavome, kokiomis priemonėmis tikslingiausia formuoti darbuotojų fizinio aktyvumo įpročius darbe, siekiant sumažinti sėdėjimo trukmę, stiprinti jų psichikos sveikatą, gerovę ir bendruomeniškumą. Svarstėme, kaip lengvai įdiegti organizacijose sveikatos stiprinimo veiklas, pamatuoti jų efektyvumą“, – pasakoja projekto komandos vadovė J. Garšvinskaitė.

Gauti tyrimų rezultatai parodė, kad darbuotojus būti fiziškai aktyvius labiausiai skatina fizinių galių lavinimo ir sveikatos bei rekreacijos, emociniai ir kūno išvaizdos motyvai, o mažiausiai – konkurenciniai motyvai. Taigi, remiantis atsiliepimais, tyrimo prieš programos kūrimą ir jos efektyvumo tyrimų rezultatais, buvo sukurta galutinė programos versija, kurią sudaro keturios priemonės, įgyvendinamos per šešias savaites.

„Šios priemonės yra teorinių ir praktinių mokymų ciklas „Kūnas + Protas = Priešai ar Draugai?“, „Sveikatai svarbių kūno fizinių ypatybių lavinimo programa“, psichoedukacinės priemonės, skirtos asmeninei refleksijai, ir „The must-have“ rinkinys dirbantiems sėdimą darbą“, – vardija pašnekovė.

Sukurtos programos priemonės yra pasiekiamos nuotoliniu būdu, tad šią programą lengva pritaikyti atskirose organizacijose, o darbuotojai gali pasinaudoti priemonėmis jiems patogiu laiku ir pagal asmeninius poreikius. Be programos, projekto metu buvo sukurtos ir specialios rekomendacijos, skirtos organizacijų ir įmonių sveikatos stiprinimo atstovams ir vadovams.

„Suprasdami, kad sveikatos stiprinimo darbe sėkmė priklauso ir nuo aplinkos, kurioje žmogus dirba, siekėme sukurti lankstų įrankį, kurį organizacijos galėtų savarankiškai įgyvendinti ir modifikuoti pagal darbuotojų poreikius ir organizaciją. Esame sukūrę elektroninį leidinį, kuriame aprašomos ne tik teorinės sėdimo darbo ir sveikatos sąsajos, bet ir pristatomas praktinių metodų rinkinys darbuotojų gerovei užtikrinti remiantis holistine perspektyva ir sukurta šešių savaičių programa“, – teigia lektorė J. Garšvinskaitė.

Programos dalyviai džiaugiasi pagerėjusiu kūno funkcionalumu ir padidėjusiu sąmoningumu

Programos vykdymo pradžioje ir pabaigoje atliktos dalyvių apklausos. Pastebėta, kad prieš praktinių užsiėmimų ciklą dalyvių fizinio aktyvumo įpročių darbe beveik nebuvo.

„Apklausėme kolegas, dirbančius sėdimą darbą švietimo įstaigose. Tyrimo rezultatai prieš programos įgyvendinimą parodė, kad apie tris ketvirtadalius asmenų kasdien dirba nepertraukiamai sėdėdami ir nedaro aktyvių pertraukėlių atlikti pratimus fizinei, emocinei įtampai ar akių nuovargiui sumažinti. Apie pusę tyrimo dalyvių yra fiziškai neaktyvūs – tik ketvirtadalis atitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas. Tik apie pusę sėdimą darbą dirbančiųjų pasižymi gera savijauta“, – rezultatus pristato sveikatos psichologė Jurgita.

Programos kūrėjai džiaugiasi, kad, atlikus apklausas po programos, išryškėjo teigiami užsiėmimų aspektai. Pirmiausia pagerėjo dalyvių savijauta ir gerovė, padidėjo vidutinis laikas, praleidžiamas fizinio aktyvumo pertraukoms darbe, ir sumažėjo praleidžiamo sėdimo laiko trukmė. Reikšmingai padidėjo darbuotojų kūno ir proto ryšio aspektas –  kūno sąmoningumas.

„Dažnai žmonės fizinį aktyvumą tapatina su sportu ir kelia sau aiškius tikslus, kuriuos turi pasiekti, bei normas, kurias turi atitikti. Tačiau judėjimas yra daug platesnė sąvoka. Tai yra natūralus homo sapiens instinktas, kurį šių laikų visuomenėje galima labai lengvai išstumti iš savo gyvenimo. Tad programoje skatiname intuityvų judesį, pradžioje imant formuoti fizinio aktyvumo įpročius darbo vietoje. Šalia to sąmoningai stebėti savo kūno funkcionalumo pokyčius programos metu, pavyzdžiui, gerėjantį mobilumą, koordinaciją, ištvermę. Taip pat ir kūno pojūčius, pavyzdžiui, mažėjančią emocinę įtampą, susikaupusią tokiose kūno zonose kaip kaklas, pečiai, nugara, klubai“, – pažymi J. Garšvinskaitė.

Svarbios ir socialinės normos darbe

Žmonių sveikatai ir savijautai svarbūs gyvensenos įpročiai. Pasak J. Garšvinskaitės, planuoto elgesio teorija teigia, kad žmonių norą elgtis vienaip ar kitaip lemia trys esminiai dalykai: ketinimai, asmeninis požiūris ir socialinės normos.

Jurgita Garšvinskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

„Būtent socialinės normos labai gerai išryškėja mūsų darbo aplinkoje. Pavyzdžiui, jeigu susitikimo metu besiklausydami kolegų pradėsite sukti galvą, pečius, daryti tempimo pratimus, kaip į tai reaguos kolegos? Ar tai bus priimama kaip normalus dalykas ir kiti prisijungs, ar bus pažiūrėta keistai?“ –  klausia sveikatos stiprinimo specialistė.

Atsakymas į šį klausimą labiausiai priklauso nuo to, kaip organizacijoje kalbama apie sveikatos stiprinimą, darbo principus, kaip vadovai suburia ir skatina bendruomenes stiprinti savo sveikatą.

„Jei vadovai akcentuoja sveikatos stiprinimą darbe ir patys rodo pavyzdį kolektyvui, siekia sukurti darbo krūvį, kuriame yra laiko fizinio aktyvumo pertraukoms, ir stengiasi aplinką pritaikyti aktyvioms veikloms, pavyzdžiui, įrengti aktyvius kampelius su erdve ir įranga fiziniam aktyvumui, tuomet tempimo pratimai susitikimo metu aplinkinių tikrai nenustebins“, – teigia pašnekovė.

Kaip sportuojant nepritrūkti motyvacijos?

Automobiliai, liftai, eskalatoriai ir net televizoriaus pultelis skatina žmogų vis mažiau judėti. Sportinėmis veiklomis žmonės kiek aktyviau užsiima metų pradžioje, nusprendę keisti savo įpročius. Bėda ta, kad rezultatus žmonės nori pasiekti didelius ir tai padaryti greitai, tad prarandama motyvacija judėti.

„Savo sveiką gyvenseną svarbu matyti kaip visumą ir suprasti, kaip gyvensenos įpročiai vieni kitus veikia, išsigryninti, nuo ko asmeniškai tikslingiausia pradėti juos keisti. Kas labiausiai veikia savijautą? Ar tai fizinio aktyvumo, mitybos, miego, darbo ir poilsio pusiausvyros, streso valdymo ar dar kiti įgūdžiai? Svarbu pradėti nuo mažų, bet efektyvių žingsnių keičiant tam tikrą norimą įprotį, užtvirtinus vieną pokytį galima prijungti kitus. Svarbu per daug savęs nespausti ir nesitikėti pakeisti gyvenimo būdo per dieną. Pokyčiai pirmiausia turi įvykti galvoje, o tai užtrunka“, – patirtimi dalijasi lektorė.

Motyvacijai išlaikyti ne mažiau svarbus ir socialinių tinklų vaidmuo. Socialinių tinklų iškeltos normos neretai tampa savęs nuvertinimo priežastimi. Taip prarandamas ar net nesukuriamas kūno ir proto ryšys, nėra jokios motyvacijos pradėti judėti.

„Daug žmonių šiuo metu patiria sunkumų priimti ir mylėti save tokius, kokie jie yra, jaučiasi neatitinkantys sukurtų visuomenės standartų, jiems svarbiau, kaip juos vertina kiti, o ne kaip patys save vertina. Jei patys savęs nemėgstame, tikėtina, nebus labai svarbu, ar tinkamai pasirūpiname savimi. Todėl reikia paklausti: mūsų kūnas ir protas yra priešai ar draugai? Jei norisi palaikyti labiau draugišką santykį, dažniausiai svarbu pradėti nuo mąstymo procesų stebėjimo, kaip kalbame su savimi. Taip pat savęs keitimo kelyje svarbu save palaikyti, nenuvertinti savo galimybių, lygintis su savimi ir savo procesu, o ne su kitais. Vienoks kalbėjimo būdas ir požiūris motyvuoja, kitoks skatina nebesistengti. Tad svarbu programuoti save sėkmei, o ne nesėkmei“, – pasakoja sveikatos psichologė Jurgita.

Sportas vertinamas kaip rezultatas

Nemaža dalis darbingo amžiaus žmonių sportą suvokia kaip rezultatų siekimą. Šis požiūris susiformuoja dar mokykloje, per kūno kultūros pamokas vertinant konkrečių pratimų atlikimo kiekį per tam tikrą laiką. Didelė dalis žmonių nežino ir neišmoksta, kokios metodikos gali padėti tikslingai sustiprinti jų kūną ir psichiką.

„Fizinis aktyvumas dažnai suvokiamas ne kaip instinktyvus dalykas, o kaip rezultatas, kurį turime pasiekti. Pavyzdžiui, dažnai mokyklose vis dar vertinama, ar jaunimas sugeba atlikti tam tikrą pratimą per specifinį laiką, o ne kalbama, kaip lavinti sveikatai svarbias kūno fizines ypatybes, kad galėtų atlikti tą pratimą. Jei nesi fiziškai aktyvus, tau yra neįprasta judėti, o jei esi – neįprasta nejudėti. Pradėjus judėti motyvacija atsiranda pati savaime. Didelę naudą atsipalaiduojant darbe teikia tokios praktikos kaip kvėpavimo pratimai, įvairios meditacijos, autogeninės treniruotės, progresyvios raumenų relaksacijos. Praktikuojant įvairias metodikas galima atrasti sau tinkamiausius sveikatos stiprinimo būdus, o tai ir norėjosi suteikti programos dalyviams – prieigą prie skirtingų galimybių ir perspektyvų, kad atrastų sau tinkamiausius būdus judėti“, – sako lektorė J. Garšvinskaitė.

Mokslu grįstas praktines rekomendacijas „Sveikatos stiprinimas sėdimo darbo organizacijose remiantis holistine perspektyva“ galite rasti čia.