Pasibaigus kandidatų į Vilniaus universiteto (VU) darbo tarybos narius kėlimo laikotarpiui, 2023 m. vasario 14 d. VU Darbo tarybos rinkimų komisija patvirtino kandidatų į Universiteto Darbo tarybą sąrašą. Universitete veikiančioms profesinėms sąjungoms nepasinaudojus teise pasiūlyti mažiausiai tris kandidatus, iš kurių vienas būtų renkamas darbo tarybos nariu, visi kandidatai buvo įregistruoti į bendrą kandidatų į Universiteto darbo tarybą sąrašą, iš kurio bus renkami visi 11 Darbo tarybos narių.

Su kandidatų sąrašu galite susipažinti intraneto skiltyje „Darbo tarybos rinkimai 2023” ir čia.

Sužinoti, ar esate įtraukti į darbo tarybos rinkimų rinkėjų sąrašą, galite čia.

Primename, kad Darbo tarybos rinkimai vyks 2023 m. kovo 9 d. elektroniniu balsavimu. Elektroninio balsavimo sistemos nuorodos bus atsiųstos į kiekvieno teisę balsuoti turinčio darbuotojo VU elektroninį paštą. Rekomenduojame tiems darbuotojams, kurie pastaruoju metu nesinaudojo Vilniaus universiteto suteiktu el. paštu, yra pamiršę / neatnaujinę savo prisijungimo duomenų ar turi sunkumų dėl prieigos prie VU el. pašto, neatidėliotinai kreiptis į savo padalinio IT specialistus ar savo vadovus.

Darbo tarybos rinkimuose balsuoti gali visi bent trijų nepertraukiamų mėnesių darbo santykius su Vilniaus universitetu turintys darbuotojai (t. y., darbuotojai, kurie pradėjo dirbti Universitete ne vėliau kaip 2022 metų gruodžio 9 dieną), išskyrus darbdavį ir jam pagal įstatymus, įgaliojimus ir steigimo dokumentus atstovaujančius asmenis (Rektorių, prorektorius, kanclerį, kamieninių akademinių padalinių vadovus).

2023 m. darbo tarybos rinkimus organizuoja Rektoriaus įsakymu sudaryta Darbo tarybos rinkimų komisija. Dėl kandidatų į darbo tarybą registravimo ar kitais klausimais dėl darbo tarybos rinkimų, prašome kreiptis el. paštu dt.komisija@cr.vu.lt.

Visa su darbo tarybos rinkimais susijusi informacija skelbiama Vilniaus universiteto interneto puslapyje ir intraneto skiltyje „Darbo tarybos rinkimai 2023“.

Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)

Kas yra darbo taryba? Darbo taryba yra nepriklausomas visiems darbuotojams atstovaujantis organas darbovietėje, kuris, Darbo kodekso nustatytais atvejais įsitraukia į darbdavio sprendimų priėmimo procedūras, vykdydamas informavimo, konsultavimo ir kitas funkcijas.

Kodėl darbuotojams naudinga turėti jų išrinktą darbo tarybą? Modernūs darbo santykiai yra reguliuojami taip, kad darbuotojai turėtų galimybę žinoti, būti periodiškai informuojami apie darbdavio priimamus sprendimus, turėtų galimybę teikti savo nuomonę, pasiūlymus tais klausimais, kurie susiję su visų darbuotojų darbo, ekonominėmis, socialinėmis teisėmis ir interesais. Suprantama, kad esant dideliam darbuotojų skaičiui darbovietėje, praktiškai neįmanoma į tokius procesus įtraukti kiekvieno darbuotojo. Tam ir yra reikalinga darbo taryba, kurios nariai, gavę pasitikėjimą darbuotojų balsais, prisiimtų pareigą visų darbuotojų vardu bendradarbiauti su darbdaviu.

Ką gali darbo taryba? Darbo tarybos funkcijos, teisės ir pareigos yra nustatytos Darbo kodekse. Esminė darbo tarybos funkcija – dalyvauti informavimo ir konsultavimosi procedūrose, darbdaviui priimant darbo, socialinio, ekonominio pobūdžio sprendimus darbuotojų atžvilgiu. Informavimas reiškia, kad darbdavys teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais privalo pateikti darbo tarybai informaciją apie darbdavio esamą  ir būsimą veiklą, ekonominę padėtį, darbo santykių būklę, galimą plėtrą ar kitus veiklos pakeitimus, darbo užmokesčio situaciją ir tendencijas, taip pat apie planuojamus priimti vidaus norminius teisės aktus (pvz. darbo tvarką, darbo apmokėjimą, lygių galimybių užtikrinimą nustatančių tvarkų informaciją ir projektus). Konsultavimasis reiškia, kad darbo taryba, gavusi paminėtą informaciją, turi teisę pareikalauti bendrų konsultacijų su darbdaviu, kurių metu darbo taryba gali teikti savo pastabas, pasiūlymus darbdaviui, apsikeisti nuomonėmis, taigi įtakoti būsimus darbdavio sprendimus.

Be informavimo ir konsultavimosi, darbo taryba taip pat turi teisę:

• teikti darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo;
• esant būtinybei apsvarstyti svarbius socialinius, ekonominius, darbo klausimus, sušaukti visuotinį darbuotojų susirinkimą (ar konferenciją);
• inicijuoti kolektyvinį ginčą dėl teisės, jei darbdavys nevykdo darbo teisės normų reikalavimų (pvz. nesilaiko informavimo ir/ar konsultavimosi procedūrų reikalavimų).

Kokios yra darbo tarybos pareigos? Darbo kodeksas nustato, jog darbo taryba, kaip visų darbuotojų atstovas, atlikdama savo funkcijas privalo atsižvelgti į visų darbuotojų teises ir interesus, nediskriminuoti atskirų darbuotojų ar jų grupių, pvz. pagal priklausymą tam tikrai profesijai ar padaliniui. Taip pat darbo taryba privalo informuoti darbuotojus apie savo veiklą kiekvienais metais, viešai pateikdama visiems darbuotojams savo veiklos ataskaitą ar kitu, darbo tarybos nustatytu būdu. Darbo taryba, kaip darbuotojų atstovas, privalo abipusio pasitikėjimo pagrindais bendradarbiauti su veikiančiomis profesinėmis sąjungomis (atitinkamą pareigą turi ir profesinės sąjungos). Tuo siekiama, kad visi darbuotojų atstovai bendrai siektų kuo geresnės visų darbuotojų bendrų interesų ir teisių apsaugos.

Ko negali darbo taryba? Darbo tarybos ar atskirų jos narių kompetencija yra ribojama Darbo kodekso. Net jei ir pačių darbuotojų lūkesčiai yra didesni, darbo taryba negali viršyti savo įgaliojimų. Vienas iš tokių pavyzdžių yra konkretaus darbuotojo atstovavimo ar interesų gynimas. Darbo taryba negali (neturi teisės) atstovauti vienam konkrečiam darbuotojui (ar konkrečiai darbuotojų grupei) kilus jo ir darbdavio nesutarimui dėl darbo sąlygų. Darbo taryba negali spręsti ar tarpininkauti sprendžiant darbo ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio. Be abejo, kiekvienas darbuotojas turi teisę pateikti informaciją darbo tarybai apie galimus darbdavio daromus pažeidimus, galimai pažeistas darbuotojo teises. Tačiau darbo taryba, jai suteiktos kompetencijos ribose, gali tik rinkti, sisteminti tokią informaciją ir apibendrintai teikti savo pastebėjimus darbdaviui (jokiu būdu neatskleidžiant darbuotojo duomenų) ir kartu rekomendacijas dėl galimų darbuotojų darbo sąlygų tobulinimo.