Žymiausių lietuvių autorių ranka rašytos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ faksimilė, svarbiausi Lietuvos raštijos dokumentai, kurių dalis įrašyta į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą – visa tai galima pamatyti Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos parodoje „Lietuvių kalbos ir literatūros DNR“. Lietuvių kalbos dienoms paminėti skirta ekspozicija nuo šiandien iki kovo 10 d. veikia P. Smuglevičiaus salėje.

Paroda kviečia prisiminti iškiliausius lietuvių rašytojus, pamatyti jų kūrinių rankraščius, taip pat išvysti knygas, laikomas svarbiausiais Lietuvos raštijos paveldo objektais, saugomais VU bibliotekos fonduose. Vienas tokių dokumentų – M. Mažvydo „Katekizmas“ – pirmoji spausdinta lietuviška knyga, išleista 1547 m. Karaliaučiuje. Ji žymi ne tik lietuvių raštijos, bet ir lietuvių kalbos gramatikos, poezijos, muzikos istorijos pradžią. Be šios unikalios knygos faksimilės, lankytojai kviečiami pamatyti ir lietuvių raštijos pradininko Konstantino Sirvydo 1642 m. spausdintą pirmąjį lietuvių kalbos žodyną, Danieliaus Kleino pirmąją spausdintą lietuvių kalbos gramatiką lotynų kalba ir kitus lietuvių kalbos vystymuisi įtaką padariusius spaudinius.

Į mokyklos suolą mintimis nusikelti leis daugeliui visam gyvenimui įsimintos rašytojų Motiejaus Valančiaus, Antano Škėmos, Jono Biliūno, Vinco Kudirkos, Simono Daukanto, Antano Vaičiulaičio, Jono Mačiulio (Maironio) pavardės. Tarp eksponuojamų rankraštinių dokumentų galima pamatyti pastarojo rankraštį „Lietuva“ – poemą, kurią „Trakų pilies“ eilėraščio kūrėjas dedikavo ir įteikė poetui ir vyskupui Antanui Baranauskui. O šio paskutinis gyvenimo kūrinys – kaligrafiška rašysena užrašyti Šventojo Rašto vertimo į lietuvių kalbą rankraščiai – savo dydžiu ir apimtimi neabejotinai patrauks kiekvieno dėmesį. Apsilankiusieji parodoje galės pamatyti ir vienu pirmųjų lietuvių psichologinių intelektinių romanų laikomo Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ rankraštį bei Balio Sruogos istorinę dramą „Milžino paunksmė“, kurią rašytojas sukūrė Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių proga surengtam konkursui.

Reikšmingą indėlį lietuvių literatūroje paliko Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – viena žymiausių XX a. moterų rašytojų, politinė veikėja ir aktyvi judėjimo už lygias lyčių teises Lietuvoje dalyvė. Parodoje pristatomas jos ir Žemaitės (Julijos Žymantienės) bendras darbas – komedija „Kajp kas išmana, tejp savi gana“. Kūrinys parašytas Žemaitės ranka, tačiau pasirašytas jųdviejų vartotu slapyvardžiu Dvi Moteri. Visuomenei pristatyti ir Ievos Simonaitytės, Šatrijos Raganos (Marijos Pečkauskaitės) darbai.

Ekspoziciją pagyvina lietuvių autorių rašyti laiškai, asmeninio pobūdžio užrašai, nuotraukos.

Aplankyti parodą nemokamai galima šiomis darbo valandomis: pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 9 iki 17 val., penktadieniais nuo 9 iki 15.45 val. VU bibliotekoje, P. Smuglevičiaus salėje (Universiteto g. 3, I a.). Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu joje taip pat veikia paroda „Skorinos pradėta: 500 metų Vilniaus spaudai“.