Praėjusią savaitę ant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sienos atidengta paminklinė atminimo lenta chemijos mokslo Lietuvoje pradininkui, gydytojui ir dėstytojui profesoriui Andriui Sniadeckiui. Čia esančiame pastate jis įkūrė pirmąją Chemijos katedrą Vilniaus universitete (VU), nuo kurios prasidėjo chemijos kaip atskiros disciplinos dėstymas, ir jai vadovavo.
Profesorius Andrius Sniadeckis (Jędrzej Śniadecki) – XVIII a. pabaigos ir XIX a. pradžios VU mokslininkas, į Vilnių atvykęs dėstyti iš Krokuvos. Lietuvių ir lenkų laikomas cheminio elemento rutenio atradėju, jis taip pat buvo gydytojas, dėstytojas ir oratorius – dėstė chemiją farmacininkams ir rašė knygas, sulaukusias tiek amžininkų, tiek vėlesnių laikų tyrėjų dėmesio.
Apie gegužės 24–25 d. A. Sniadeckiui atminti surengtą tarptautinę konferenciją, kurią organizavo VU Gyvybės mokslų centras, Lietuvos ir Lenkijos biochemikų draugijos, ir apie jo mokslinį palikimą kalbamės su VU Gyvybės mokslų centro imunologe, konferencijos organizacinio komiteto nare prof. Aurelija Žvirbliene.
Tai jau antroji A. Sniadeckio atminimui skirta mokslinė konferencija. Kuo ji ypatinga?
Pirmoji konferencija vyko Gardine (Baltarusija) 2018 m., minint A. Sniadeckio gimimo 250-ąsias metines. Joje dalyvavo Baltarusijos, Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai. Buvo tikimasi, kad tokios trišalės koferencijos taps tradicinės, ir planuota po 2–3 metų organizuoti antrąją konferenciją Vilniuje, tačiau dėl COVID-19 pandemijos ir pasikeitusios politinės situacijos teko ją atidėti. Labai džiaugiamės, kad pagaliau pavyko planus įgyvendinti, nors ir pavėluotai. Šį kartą konferencija iš trišalės tapo dvišale, nes Baltarusijos mokslininkai dėl savo šalies agresyvios politikos nėra laukiami tarptautiniuose reginiuose. Be to, Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių mokslininkų iniciatyva Rusijos ir Baltarusijos biochemikų draugijos yra pašalintos iš Europos biochemikų draugijų federacijos (FEBS). Taigi, nors A. Sniadeckio atminimas Baltarusijoje labai gerbiamas, šios šalies mokslininkai nebuvo pakviesti į konferenciją.
Kodėl šiose trijose šalyse gyvas A. Sniadeckio atminimas ir ar pavyks išlaikyti tradiciją, tęsiantis Baltarusijos tarptautinei izoliacijai?
A. Sniadeckio biografija atspindi bendrą mūsų šalių istoriją – gimęs Lenkijos miestelyje Žnine, studijavęs Krokuvoje, kūrybiškiausius savo metus jis praleido Vilniuje, turėjo sodybą Ašmenos rajone Baltarusijoje, ten kaimo kapinaitėse ir palaidotas. Tęsiant tradiciją, trečioji A. Sniadeckiui atminti skirta konferencija bus organizuojama Lenkijoje 2025 m. Kol kas ji planuojama be Baltarusijos mokslininkų, nebent iki to laiko kardinaliai pasikeistų politinė situacija. Kaip alternatyva Baltarusijos mokslininkams, svarstoma galimybė pasikviesti Ukrainos mokslininkus, taip išlaikant trišalės konferencijos formatą.
Prof. A. Sniadeckis įkūrė VU Chemijos katedrą. Plačiajai visuomenei gal ne iškart pastebima sąsaja tarp chemijos ir gyvybės mokslų. Kuo šiuolaikiniams gyvybės mokslams svarbus A. Sniadeckio palikimas?
Nuo A. Sniadeckio laikų mus skiria du šimtmečiai. Per tą laikotarpį įvyko didžiulis proveržis gyvybės mokslų srityje. A. Sniadeckio laikais nebuvo žinoma apie genus, DNR, RNR, baltymus ir amino rūgštis, netgi Darwino evoliucijos teorija dar nebuvo sukurta. Todėl garsusis A. Sniadeckio veikalas „Organinių būtybių teorija“ laikomas pirmuoju biochemijos vadovėliu, kuriame buvo bandyta paaiškinti gyvojo pasaulio sandarą. A. Sniadeckis buvo eruditas, mokslininkas, filosofas, turėjęs platų požiūrį į mus supantį pasaulį, įžvelgęs tam tikrus universalius gamtos dėsningumus – nuo ugnikalnių formavimosi iki žmogaus fiziologijos. Studijavęs chemiją ir mediciną, padaręs svarbių atradimų chemijos srityje ir parašęs chemijos vadovėlį, jis domėjosi daugeliu mokslo sričių. Tai buvo tikrasis tarpdalykinio mokslo pavyzdys. Deja, šiuolaikiniam mokslui dažnai pritrūksta platesnio požiūrio – moksliniai tyrimai tampa vis labiau specializuoti, dirbama savo siauroje srityje. Todėl A. Sniadeckio pamokos apie gamtos dėsnių universalumą, sąsajas tarp gyvojo ir negyvojo pasaulio išlieka labai aktualios.
Ar Lietuvos ir Lenkijos mokslininkai bendradarbiauja gyvybės mokslų srityje?
Nors abi šalys dabar tapo labai artimos išorinių grėsmių akivaizdoje, mokslinis bendradarbiavimas tikrai nepakankamas ir galėtų būti daug intensyvesnis. Lenkija yra mūsų kaimynė, turinti didžiulį mokslinį potencialą, vykdanti aukšto lygio mokslinius tyrimus. Lietuva taip pat gali didžiuotis reikšmingais pasiekimais gyvybės mokslų ir biotechnologijų srityje. Tačiau bendradarbiavimas daugiausia apsiriboja pavieniais moksliniais projektais, tam tikrą finansavimą tokiems bendriems projektams skiria ir Lietuvos mokslo taryba. Lietuvos mokslininkai užsienio stažuotėms dažniau renkasi Jungtinės Karalystės ar Vokietijos, o ne Lenkijos mokslo centrus. Todėl tokie renginiai kaip A. Sniadeckio atminimui skirtos konferencijos reikšmingai prisideda prie mokslinių ryšių užmezgimo ir stiprinimo.
Akimirkos iš konferencijos. J. Auškelio nuotr.
Kokie atsiliepimai iš Lenkijos kolegų, kaip jie mato Lietuvos gyvybės mokslus ir jų potencialą?
Daugumai Lenkijos delegacijos narių tai buvo pirmoji pažintis su Vilniaus universitetu, o kai kurie jų Vilniuje lankėsi pirmą kartą. Tad mums, kaip konferencijos organizatoriams, buvo labai svarbu atskleisti platų Lietuvoje vykdomų tyrimų spektrą, parodyti šiuolaikines laboratorijas, kad būtų galima įvertinti mokslinio bendradarbiavimo potencialą. Todėl svečiams buvo organizuota ekskursija į VU GMC laboratorijas, buvo pristatytas neseniai įkurtas Europos molekulinės biologijos laboratorijos (Europe’s Life Sciences Laboratory, EMBL) Partnerystės institutas kaip sėkmingo tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys. Malonu, kad sulaukėme puikių atsiliepimų iš Lenkijos kolegų ir konkrečių pasiūlymų dėl mokslinių ryšių stiprinimo. Taip pat buvome maloniai nustebinti, kad svečiai domėjosi ne tik mokslu, bet ir Vilniaus kultūriniu gyvenimu, pavyzdžiui, apsilankė MO muziejuje, apie kurį buvo daug girdėję.
Ko reikėtų, kad būtų stiprinamas bendradarbiavimas su Lenkijos mokslininkais?
Lenkijos delegacijos vadovas, Lenkijos biochemikų draugijos pirmininkas Adamas Szewczykas pateikė konkrečių veiksmų planą, kaip stiprinti Lietuvos ir Lenkijos mokslininkų bendradarbiavimą. Siūloma pradėti nuo reguliarių tarpusavio vizitų, bendrų paskaitų, seminarų, glaudesnių ryšių tarp Lenkijos ir Lietuvos biochemikų draugijų, dalyvavimo šių draugijų organizuojamuose renginiuose. Turėtų būti įvertintas dabartinis mokslinio bendradarbiavimo lygis ir sudarytas „žemėlapis“, apibūdinantis situaciją gyvybės mokslų srityje. Tikėtina, kad artimiausiais metais ryšiai su Lenkijos mokslininkais sustiprės.
Kalbamės tuo metu, kai studentai stoja į magistrantūros studijas. Netrukus prasidės ir priėmimas į bakalauro studijas. Ko palinkėtumėte studentams ir jauniesiems mokslininkams?
Gyvybės mokslai yra labai dinamiški, tad norėtųsi palinkėti entuziazmo, smalsumo, žinių troškimo, plataus požiūrio į mokslą – viso to, kuo remiasi mokslas nuo seniausių laikų. A. Sniadeckio pavyzdys yra iš tiesų įkvepiantis įvairioms mokslininkų kartoms. Visiems būtų naudinga prisiminti jo pamokas.
Komentarų nėra. Būk pirmas!