Dr. Matas Janulevičius

Chemikas, mokslų daktaras, verslininkas, „MATH Scientific“ kosmetikos kompanijos bendraįkūrėjis dr. Matas Janulevičius norą pažinti natūralųjį pasaulį pavertė sėkminga įmone, savo produkcija ne tik imančia užkariauti Europą, bet ir padedančia žmonėms labiau pasitikėti savimi. Su dr. M. Janulevičiumi kalbame apie chemijos mokslo universalumą, jo karjeros kelią ir tai, kaip prie įmonės sėkmės prisidėjo studijos Vilniaus universitete.

Kuo patraukė chemija? Ar neišgąsdino tai, kad su doktorantūra studijos gali išsitęsti ir iki 10 metų?

Mane patraukė šios specialybės universalumas. Baigęs chemiją gali eiti, kur nori: chemijos pramonė, farmacija, fizika, kosmetika ar netgi kariuomenė. Beveik neribotos galimybės. Jeigu nori, gali eiti į vadybą ir dirbti net ne su chemija susijusį darbą. O tokio klausimo apie studijų trukmę man išvis nė nebuvo iškilę. Laikui bėgant studijos ir universitetas man tapo neatsiejama gyvenimo dalimi, tad nežiūrėjau į universitetą kaip į darbą. Apskritai niekada nebuvau, nesu ir nebūsiu toks žmogus, kuriam tinka dirbti įprastu darbo grafiku nuo 8 iki 5. Universitetas man buvo tiesiog gyvenimo dalis.

Kaip prasidėjo Jūsų profesinis kelias?

Galbūt didžiausias lūžis įvyko stažuojantis Belgijoje ir dirbant vienoje mokslinėje grupėje, kurioje buvo daug mokslininkų ir doktorantų. Juos vienijo tai, kad jie dirbo su vienokiais ar kitokiais projektais, bet visi tie projektai buvo orientuoti į komercializaciją ar jau egzistuojančių komercinių produktų tobulinimą. Man tai labai imponavo, nes tas universitetas visas lėšas ir visą reikalingą infrastruktūrą prisitraukdavo per išorinius finansavimo šaltinius: įmones ar kitus pelno siekiančius juridinius asmenis. Tada supratau, kad Lietuvoje labai trūksta mokslo ir verslo bendradarbiavimo, kad įgytas žinias ar sukurtus sprendimus būtų galima monetizuoti. Kitas svarbus dalykas yra tai, kad mokslas visada sprendžia, ar bent jau turėtų padėti spręsti, kokią nors problemą. Mokslas turi vartotojui, mokslininkui, žmonėms būti naudingas. Mokslininkas savo žinias turėtų ne laboratorijoje nuleisti užmarštin, o pasiekti žmogų ir teikti kokią nors naudą.

Galbūt jau studijų laikais turėjote kokių nors su specialybe susijusių darbų?

Studijuojant chemiją labai nemaža dalis laiko turi būti praleista laboratorijoje. Kita dalis skiriama žinioms ir įgūdžiams ugdyti, t. y. savo laisvalaikį leidi mokslinėse grupėse. Laisvalaikiu pradedi daryti savo bakalauro darbą, įprastai gerokai anksčiau, nei numatyta studijų programoje. Ir man net nekilo klausimas, ką daryti: arba tu studijuoji, arba dirbi. Aišku, man pasisekė, kad esu vilnietis ir kad tėvų dėka galėjau turėti finansinę nepriklausomybę. Tikrai ne visi turi tokią prabangą.

Nors pats universitete nebedirbate, „MATH“ ir Chemijos ir geomokslų fakulteto ryšys nėra nutrūkęs. Kodėl Jums svarbu palaikyti šį ryšį?

Ryšys su universitetu tikrai nėra nutrūkęs ir visada, jei važiuoju pro fakultetą ir turiu laisvo laiko, stengiuosi užsukti, pamatyti ir aplankyti žmones, buvusius kolegas. Man labai įdomu, kaip jiems sekasi, kaip einasi jų projektai, veiklos, straipsniai. Psichologiškai negali nuo viso to atsijungti – universitetas man tiesiog kaip antri namai. Tuos žmones, kurie dirba universitete, vis dar matau kaip savo gyvenimo dalį, beveik šeimą, todėl man svarbu rūpintis fakultetu. Prisidedame prie paramos ir, jeigu yra galimybė, priimame studentus atlikti praktikas arba daryti baigiamuosius darbus, įmonėje skirdavome ir stipendijas. Man gera, kad kartu su verslo partneriais įkurtas verslas gali prisidėti užtikrinant fakulteto gerovę, užtikrinant tai, kad fakultetas turėtų gerų specialistų.

Kas yra Jūsų didžiausi įkvėpėjai?

Aplink turiu labai daug tokių žmonių, iš jų daug ko mokausi. Vienas iš žmonių, kurie mane įkvepia – mano verslo partnerė Marija. Iš jos išmokau daug dalykų, gavau daug patarimų, pamokymų, o svarbiausia – palaikymą ir pasitikėjimo savimi. Kita vertus, ir aš ją daug ko išmokiau – dabar ji turi daug žinių apie chemiją, produktus, jų ypatumus ir kūrimą, gamybą. Pats kartais stebiuosi – žmogus taip gerai išmano šį dalyką, kad net galime kartu aptarti chemines produktų formuluotes.

Apskritai mane įkvepia visi, kurie ne tik kalba, bet ir yra drąsūs ir ką nors daro. Mano aplinkoje tokių daug, gal dėl to ir sau keliu aukštus standartus, pamatau, kad aš irgi galiu. Tad mano įkvėpėjai – aplinkui esantys veiklūs žmonės.

Dr. Matas Janulevičius

Galbūt tuomet galėtumėte išskirti didžiausią Jūsų pasiekimą, kuriuo didžiuojatės?

Tada, kai pradėjome šitą verslą, daug kas žiūrėjo į jį gana skeptiškai, kai kas ir nusišypsodavo. O 2021 m. tarp visų Lietuvos kosmetikos įmonių mūsų įmonės registruotas pelnas, regis, buvo didžiausias. Ir galbūt labiausiai didžiuojuosi, kad esame pirmas kosmetikos prekės ženklas Lietuvoje, patekęs į žurnalą „Vogue“, taip pat į „Douglas International“ – vieną didžiausių Europoje kosmetikos prekybos tinklų. Didžiuojuosi įvairiais projektais: esu 32 metų, o pavyko sėkmingai vadovaujant užbaigti jau trečią projektą. Smagu, kad plėtojant verslą ir projektus pavyksta sukurti darbo vietų chemikams ir kitiems mokslo atstovams.

Nors turbūt labiausiai didžiuojuosi mūsų produktais – mes gauname labai daug laiškų, žinučių, asmeninių padėkų, nes padedame žmonėms. Įkūrę įmonę, turėjome tikslą panaudodami verslo žinias sukurti produktą, kuris atneša naudą vartotojui. Visų maloniausia yra jausti, kad tai, ką darome, yra gerai, kad žmonės dėkoja. Kai žmonės gali matyti teigiamus pokyčius savo odoje, tada pagerėja ir gyvenimo kokybė. Pavyzdžiui, žmogus kompleksavo dėl aknės ir bijodavo išeiti į viešumą, o mūsų produktai padėjo jo odai ir jis dabar ėmė labiau savimi pasitikėti. Tad mūsų kuriamo produkto nauda vartotojui turbūt atneša didžiausią pasitenkinimą.

Atrodo, kad tiek moksle, tiek įmonėje nuveikėte labai daug. Kokių dar turite ateities planų?

Turime įvairių planų, toliau kuriame ir tobuliname naujus produktus. Šiuo metu jau turime sukūrę kosmetikos ingredientą, kuris niekada nebuvo pritaikytas kosmetikos pramonėje, tad užsiimame jo legalizacijos procesais. Tam turime nueiti visą specifinį kelią, atlikti daug labai brangių tyrimų. Mano žiniomis, Baltijos šalyse būsime pirmieji, perėję visą šį komercializacijos kelią. Dairomės į naujų žaliavų kūrimo ir komercializacijos pusę, perspektyvas matome ir farmacijos srityje.

Šiuo metu daugybė moksleivių svarsto, ką gyvenime veikti toliau. Ar turėtumėte sunkiai apsisprendžiančiam jaunam žmogui patarimą?

Turbūt pačiam žmogui reikėtų užduoti sau keletą klausimų, ar jį labiau traukia menas, fotografija, kalbos, o galbūt tikslieji ar gamtos mokslai. Aš pats į chemijos specialybę žiūrėjau praktiškai: baigus chemiją atsiranda plati pasirinkimų laisvė – galima tęsti chemijos krypties darbus, pasukti į farmaciją, fiziką. Chemija yra tokia universali specialybė, kad jos žinios praverčia pradedant kosmetikos pramone ir baigiant  kariuomene. Todėl man atrodė, kad baigęs chemiją iš principo gali daryti, ką nori, ir drąsiai versti naują gyvenimo puslapį. Galų gale chemijos studijų metu išmokau daug savarankiškumo, analitinio mąstymo. O jeigu chemija vis dėlto nelips, po studijų gali dirbti vadybininku, kurti savo verslą ar išeiti dirbti į visai kitas pramonės šakas. Bet kaip asmenybė ir specialistas jau būsi susiformavęs. Gal ir nebeprireiks tų chemijos žinių, kas su kuo reaguoja, oksiduojasi, redukuojasi ir t. t., bet analitinis mąstymas ir gebėjimas identifikuoti problemą, rasti sprendimus tikrai pravers. Jeigu pats galėčiau kartoti, tai chemijos studijas tikrai kartočiau.