• Vilniaus universitetas
  • Apie
  • Privatumo taisyklės
  • Pranešk naujieną

VU naujienos

Iš čia kylama į žvaigždes
Meniu
  • Pradinis
  • Srautas
  • Mokslas
  • Studijos
  • Įvertinimai
  • Komentarai
  • Pokalbiai
  • Laisvalaikis

Kaip kuriamos 6G technologijos?

Fizikos fakultetas | 2023-06-14 09:00 | Komentarų: 0
MokslasSrautasStudijos

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakultete kuriama terahercų srities elektronika ir tobulinamos aukšto dažnio duomenų perdavimo technologijos, leidžiančios pasiekti duomenų perdavimo spartą, reikalingą 6G ryšio sistemoms.

Augantis šiandieninės visuomenės apetitas naujausiai ir aktualiausiai informacijai lemia nuolat didėjantį jos srautą, o tai reikalauja įvaldyti vis sudėtingesnes telekomunikacijų technologijas, veikiančias vis aukštesnio radijo dažnio srityse. 6G ryšys yra nauja mobiliojo ryšio karta, kuri ateityje neišvengiamai pakeis dabar įsibėgėjantį 5G. 6G duomenų perdavimo sistemos turėtų užtikrinti ne mažesnę nei 100 Gbit/s spartą, kurią leis pasiekti terahercų srities elektromagnetinės bangos (terahercas yra lygus trilijonui hercų). Šių sistemų plėtra priklauso nuo terahercinės elektronikos vystymo ir jos komercializavimo.

Kyla nemažai iššūkių kuriant terahercų srities siųstuvus ir imtuvus, kurie yra pagrindiniai bet kurios ryšio sistemos elementai. Jie turi veikti plačioje dažnių juostoje: nuo kelių šimtų megahercų iki terahercų, būti pakankamos galios ir efektyvumo. „6G technologijos sukūrimui reikia įdėti daug pastangų, daug žmonių turi įsitraukti. Viskas prasideda nuo proveržio tam tikrose mokslo srityse, pavyzdžiui, fizikoje ar telekomunikacijose. Tą proveržį kuria mokslininkai – fizikai ir inžinieriai“, – sako dr. Kęstutis Ikamas, dirbantis Terahercų elektronikos grupėje, kurioje sukurti įtaisai leidžia pasiekti žymiai didesnę spartą – iki terabito per sekundę.

Elektronikos ir telekomunikacijų technologijų magistrantas Domantas Vizbaras. Dr. Kęstučio Ikamo nuotr.

Prof. Alvydo Lisausko vadovaujami mokslininkai jau keletą metų kūrė terahercų elektronikos įtaisus Europos kosmoso agentūrai. Šiandien Terahercų elektronikos grupės projektai sudomino ir Lietuvos telekomunikacijų bendroves. „Fizikos fakultete atliekami darbai eina koja kojon su geriausių universitetų pasiekimais, kas neabejotinai leidžia tikėti naujų technologijų proveržiu, naujų atradimų diegimu mokslinėse laboratorijose, taip pat ir 6G“, – teigia ilgametis Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos Radijo ryšio reguliavimo valdybos narys dr. Mindaugas Žilinskas.

Į šiuos tyrimus įtraukiami ir Fizikos fakulteto studentai. „Ši grupė mane sudomino galimybe įsigilinti į šiuolaikinės elektronikos sritį“, – pasakoja Elektronikos ir telekomunikacijų technologijų studijų programos magistrantas Domantas Vizbaras. – „Nesitikėjau, kad elektronikos kūrimas gali būti toks įvairialypis ir įdomus.“ Jis priduria, kad grupėje yra galimybė koncentruotis į įtaisų fiziką arba sutelkti jėgas į inžinerinių sprendimų kūrimą: „Mėgsti lituoti ir kurti elektronikos plokštes? Prašom, galimybių tam daug. Labiau patinka fizikiniai eksperimentai? Jokių problemų – juos gali atlikti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio laboratorijose.“

Fizikos fakultete įgytas žinias vertina ir Lietuvos elektronikos kompanijos. „Elektronikos ir telekomunikacijų technologijų studijų programa, vykdoma VU Fizikos fakultete, suteikia tvirtus elektronikos, telekomunikacijų ir bendrosios fizikos pagrindus, ypatingą dėmesį skiriant elektronikos inžinerijai, programavimui, puslaidininkių ir telekomunikacijų technologijoms bei optoelektronikai“, – sako UAB „Elmika“ direktorius Pavel Anbinderis.

Dalinkis:
  • tweet

Žymės: 6Gduomenų perdavimo technologijosryšysTerahercų elektronikos grupėVU Fizikos fakultetas

Naujausi straipsniai

  • Tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas skubiosios medicinos specialistų nepakeistų

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • VU Filosofijos fakulteto tyrėja dr. I. Adomaitytė-Subačienė: „Socialinių paslaugų šeimoms stygius gali brangiai kainuoti“

    2025-12-05 - Komentarų: 0
  • Lietuvių ir prancūzų koncerte Sorbonoje – pagarbos ženklai M. K. Čiurlioniui

    2025-12-05 - Komentarų: 0

Susiję straipsniai

  • VU mokslininkai siekia sukurti biojutiklį efektyvesnei vėžio diagnostikai

    2025-12-04 - Komentarų: 0
  • In memoriam dr. Algirdui Juozapavičiui

    2025-12-01 - Komentarų: 0
  • VU Fizikos fakulteto mokslininkė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė tapo Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureate

    2025-11-26 - Komentarų: 1

Komentarų nėra. Būk pirmas!

Komentuoti Atšaukti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus rodomas. Užpildykite žvaigždute (*) pažymėtus laukus.


*
*

CAPTCHA
Atkurti vaizdą

*

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Tinklalaidės

  • Žurnalas Spectrum

    • Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

      Vilniaus universitetas pristato naują žurnalo „Spectrum“ numerį: ar gyvensime iki 100 metų?

    VU ekspertai padeda suprasti

    • Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

      Ekonomikos Nobelio laureatai priminė: augimas prasideda nuo kultūros ir mokslo

    Knygų lentyna

    • Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

      Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Praktinė bendrinės lietuvių kalbos gramatika“

    • Apie
    • Privatumo taisyklės
    Visos teisės saugomos. © 2025 Vilniaus universitetas. Kopijuoti, dauginti bei platinti galima tik gavus sutikimą.
    Tel. (0 5) 268 7098, el. p. naujienos@cr.vu.lt