Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse yra pagrindinė mirties priežastis. Tikimybė, kad asmuo serga širdies ir kraujagyslių liga ar ligomis, auga didėjant amžiui. Kitaip tariant, kuo asmuo yra vyresnis, tuo didesnė tikimybė, kad sirgs širdies ir kraujagyslių liga ar ligomis.

Remiantis „Eurostat“ duomenimis, tikėtina vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje yra 69,5 metų ir tai yra ketvirtas nuo galo rezultatas ES. Moterų tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje yra ilgesnė – 78,8 metų, tačiau ES kontekste tai tėra šešta pozicija ir vėlgi nuo galo.

Asmens sveikatą lemia įvairūs veiksniai. Dažniausiai jie yra sujungiami į tris grupes: genetiką, aplinką ir gyvenimo būdą.

Kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją ir kontrolę, ypač svarbūs yra gyvenimo būdo veiksniai. Į šią grupę patenka fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai ir mityba. Genetika ir aplinka nepasiduoda poveikiui, o gyvenimo būdas daugiausia priklauso nuo paties asmens.

Sveikos mitybos pagrindas – tai suvartojamų maisto medžiagų įvairovė (kas aprūpina mūsų organizmą tinkamomis medžiagomis) ir tinkamas kiekis (gauname reikiamą kalorijų (energijos) kiekį). Augalinis maistas (daržovės, vaisiai ir pan.) yra viena svarbiausių sveikos mitybos sudedamųjų dalių. Tyrimai rodo, kad kuo daugiau asmuo vartoja augalinio maisto, tuo didesnė nauda asmens sveikatai.

Vilniaus universiteto mokslininkai, pasitelkę didžiausio Europos sveikatos, senėjimo ir išėjimo į pensiją (SHARE) tyrimo duomenis, siekė pažvelgti ir palyginti, kaip Lietuvos senjorų mityba ir konkrečiai augalinio maisto vartojimas atrodo kitų ES šalių kontekste.

Augalinio maisto vartojimas Lietuvoje ir ES šalyse

Daugiausia daržovių, vaisių ir pan. į savo mitybą įtraukia Nyderlandų, Prancūzijos, Ispanijos ir Liuksemburgo senjorai. Mažiausiai augalinio maisto suvartoja Bulgarijos, Slovakijos, Vengrijos ir Rumunijos senjorai. Lietuvos senjorai pagal daržovių ir vaisių vartojimo kiekį artimesni mažai augalinio maisto suvartojančių šalių senjorams.

Svarbu pažymėti, kad augalinio maisto vartojimas nepriklauso nuo senjorų amžiaus nei Lietuvoje, nei kitose ES šalyse. Kitaip tariant, atskiroje ES šalyje įvairaus amžiaus senjorai vartoja panašų daržovių ir vaisių kiekį.

Žvelgiant į tai, kokią dalį Lietuvos senjorų mityboje sudaro daržovės, vaisiai ir pan., galime matyti skirtumus tarp vyrų ir moterų – moterys į savo mitybą įtraukia daugiau augalinio maisto nei vyrai. Svarbu pažymėti, kad ta pati tendencija fiksuojama visose ES šalyse.

Turbūt svarbiausias veiksnys, lemiantis mūsų mitybos galimybes, yra pajamos. Analizuojant pajamų poveikį augalinio maisto vartojimui, pastebėta, kad tarp ES šalių egzistuoja reikšmingi skirtumai ir jie tiesiogiai koreliuoja su šalių ekonominiais skirtumais. Turtingose šalyse (pvz., Nyderlanduose, Liuksemburge, Vokietijoje ir pan.) daržovių ir vaisių vartojimui asmens pajamos nedaro reikšmingos įtakos, o neturtingose šalyse (Vengrija, Bulgarija, Lietuva ir pan.) – daro. Analizuojant pajamų veiksnį, ypač išsiskiria Lietuva – iš visų ES šalių Lietuvos vyrų suvartojamas augalinio maisto kiekis labiausiai priklauso nuo jų pajamų, Lietuvos moterys šiuo atžvilgiu nusileidžia tik bulgarėms.

Duomenų analizė parodė, kad daržovių, vaisių ir pan. vartojimas tiesiogiai priklauso ir nuo turimų socialinių ryšių. Tokiose šalyse kaip Bulgarija, Vengrija, Rumunija suvartojamo augalinio maisto kiekis tiesiogiai priklauso nuo turimų socialinių ryšių – kuo daugiau asmuo turi socialinių ryšių, tuo daugiau vartoja augalinio maisto. Lietuvos senjorai, kaip ir vokiečiai, danai, austrai ar suomiai, augalinį maistą vartoja nepriklausomai nuo turimų socialinių ryšių.

Tik esant galimybėms mes galime įgyvendinti savo norus. O kokie veiksniai lemia Lietuvos ir ES senjorų norą sveikai maitintis? Pirmiausia – bendra asmens nuotaika. Analizės rezultatai rodo, kad kuo labiau asmuo džiaugiasi gyvenimu, mažiau pasižymi depresyvia nuotaika, tuo labiau jis yra linkęs vartoti augalinį maistą. Tačiau taip yra ne visur. Augalinio maisto vartojimo ir psichologinės būsenos sąsajos ryškiausios Bulgarijoje, Slovakijoje ir Kroatijoje, o Vokietijoje, Švedijoje, Suomijoje sąsajų nėra.

Kalbant apie Lietuvą, matomi dideli skirtumai tarp vyrų ir moterų. Moterų atveju egzistuoja reikšmingos sąsajos tarp jų psichologinės būsenos ir augalinės mitybos, o vyrų atveju tokių sąsajų nėra.

Asmens norai vartoti augalinį maistą priklauso ir nuo savo sveikatos vertinimo. Tokiose šalyse kaip Bulgarija, Slovakija, Kroatija, Malta – kuo pozityviau asmuo vertina savo sveikatą, tuo labiau jis linkęs sveikai maitintis. Lietuvoje šiuo atžvilgiu egzistuoja reikšmingi skirtumai tarp lyčių – vyrų vartojamas daržovių ir vaisių kiekis nepriklauso nuo savo sveikatos vertinimo, o moterys elgiasi atvirkščiai. Tačiau jeigu visuomenės nariai augalinį maistą suvoktų ir suprastų kaip sveikatos šaltinį, tai turėtume matyti atvirkštinę tendenciją. Iš dalies šią tendenciją ES atliepia tik vokiečiai.

Straipsnis parengtas pagal projektą „Aktyvaus senėjimo politika Lietuvoje: iššūkiai ir galimybės“ (Nr. FSF-2022-1). Projektas finansuojamas Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto mokslinės veiklos skatinimo fondo lėšomis.