Gruodžio 3 d. Vilniaus universitete vyko atvirų durų diena. Į centrinius rūmus suplūdo per tūkstantį jaunų žmonių, norinčių susipažinti su VU siūlomomis pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programomis, aplankyti seniausio Lietuvos universiteto centrinių rūmų ansamblį ir biblioteką. Tai buvo puiki proga pabendrauti su dėstytojais ir studentais, kurie išsamiai atsakė į rūpimus klausimus.

„Rinkdamiesi širdimi, prisiekiame tapti geriausi“

Sausakimšoje Teatro salėje Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona skaitė paskaitą „Universitetinės studijos – ko tikimės ir ko sulauksime“. Gerbiamas docentas kalbėjo apie universitetą ne tik kaip apie mokslo šaltinį, bet ir kaip apie visuomenės lyderių ugdymo vietą, kurioje, dėstytojui ir studentui bendradarbiaujant, formuojasi asmens vertybės ir požiūris. „Išsilavinimas be vertybių, kurias pasistengsime jums duoti, nieko vertas“, – sakė A. Smetona.

Žmonėms, kurie anksčiau nesidomėjo studijomis VU, tačiau atėjo norėdami gauti informacijos, kad būtų lengviau pasirinkti, įžanginėje paskaitoje buvo pristatytos humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sritys ir jų kryptys. A. Smetona nepamiršo aptarti ir galimų pasirinkimo variantų – teigė, kad vieni rinksis pagal kainą, kiti pagal tai, kokią algą uždirbs pabaigę tos programos studijas, treti vaikysis madų. Tačiau pats docentas moksleiviams patarė rinktis širdimi ir protu: „Studijų kokybę lemia jūsų elgsena, o ne studijų sritis, jūs tiesiog turite tapti geriausi.“

Baigdamas savo kalbą A. Smetona šiek tiek pašmaikštavo apie prezidento ar ministro bakalauro studijų programas, tačiau greitai pagrindė savo mintį sakydamas, kad žmogus, gavęs diplomą, turi tris pasirinkimus: išsilavinimą paversti profesija, tapti tos srities mokslininku arba pasukti visuomenės lyderio keliu. Pastarajį kelią ir puoselėja universitetas. Dekanas pabrėžė ir VU autonomijos svarbą teigdamas, kad laisvus nepriklausomus žmones gali parengti tik laisvi žmonės. „Vilniaus universitetas jums – iš čia kylama į žvaigždes“, – atsisveikino baigdamas paskaitą docentas.

Kas tas lazeris?

Paskaitą „Kas yra lazeriai ir ką su jais daryti?“ skaitė VU Lazerinių tyrimų centro docentas dr. Mikas Vengris. Būsimuosius fizikos mokslų specialistus sužavėjęs savo šmaikštumu, jis patraukė dėmesį ir prie rimtų mokslinių dalykų – pasakojo apie lazerio veikimo principus ir pritaikymą pramonėje, energetikoje, medicinoje, taip pat ir kasdieniame gyvenime. Lazerinės technologijos – greitai auganti ir tobulėjanti mokslo sritis. Galbūt daug ką nustebins, bet tai viena iš aukštųjų technologijų sričių, kuriose Lietuva pirmauja pasaulyje, taigi buvo pristatytos ir įmonės – didžiausios lazerių gamintojos Lietuvoje: „Eksma“, „Ekspla“, „Optolita“, „Šviesos konversija“ ir kt. Po paskaitos pakalbintas dvyliktokas Vytautas iš Vilniaus teigė, kad jau seniai planuoja rinktis studijas Vilniaus universitete, o atvirų durų diena ir M. Vengrio paskaita turbūt bus vienas pagrindinių veiksnių, lemsiančių jo pasirinkimą, nes fizikos mokslai būsimą studentą domina jau gana seniai.

Komunikacijos fakultetas siūlo naują studijų programą

Neseniai 20 metų atšventusį VU Komunikacijos fakultetą paskaitoje „Komunikacijos fakultetas: nuo A iki Ž“ pristatė fakulteto dekanas doc. dr. Andrius Vaišnys. Jis stengėsi įkvėpti jaunus žmones kūrybiškai veikti, atsisakyti išankstinių nuostatų, nebijoti skleisti ir įgyvendinti savo idėjas. Buvo pristatyta visiškai nauja, nuo 2012 m. rugsėjo siūloma, tačiau jau anksčiau daug diskusijų sukėlusi bakalauro studijų programa  – „Kūrybos komunikacija“. Dvejus metus kurta programa turėjo būti įtraukta jau nuo šių metų, tačiau užtruko dėl to, kad buvo ieškoma lėšų siekiant aprūpinti būsimus studentus reikiama įranga ir sudaryti visas sąlygas produktyviam darbui. Kuriant programą buvo bendradarbiaujama su kūrybinių industrijų Lietuvoje pradininke Margarita Starkevičiūte. Studentai, baigę šios programos studijas, bus aukštos kvalifikacijos komunikacijos specialistai, gebės taikyti savo žinias kūrybinėje, medijų ir organizacinėje veikloje.

Pokalbio metu buvo patikrintos klausytojų žinios, tačiau ir jie patys A. Vaišniui turėjo daug klausimų. Paklausti, ar rinktųsi studijas Komunikacijos fakultete, dauguma atsakė teigiamai.

Pasibaigus paskaitai moksleivė Vaida iš Kauno teigė, kad pasigedo susitikimų Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute ir supažindinamosios paskaitos su pačia žurnalistikos studijų programa. Pasak jos, apie žurnalistiką paskaitoje „Komunikacijos fakultetas: nuo A iki Ž“ beveik nebuvo užsiminta.

Istoriko specialybė vis dar reikalinga

Istorijos fakultete vyko paskaita „Kodėl istoriko specialybė XXI a. vis dar madinga ir perspektyvi?“. Joje gausus būrys dėstytojų pristatė savo darbo vietą ir sugriovė mitą, kad istorijos studentai – būsimi bedarbiai. Fakulteto prodekanas profesorius Alfredas Bumblauskas pasakojo apie atvirų durų dieną Vilniaus universitete, kurioje jis pats dalyvavo kaip moksleivis. Jis pripažino, kad tėvai nebuvo patenkinti tuo, jog jis nusprendė pasirinkti istorijos studijas. Vėliau kalbėtojo tribūną užėmė docentas Aurimas Švedas, kuris jaunuosius istorikus rugsėjo mėnesį sutinka studijų įvado paskaitose. Keičiantis kalbėtojams, kartu su jais keitėsi ir užduodami atvykusiųjų klausimai. Ne vienas sužinojo tai, kas jau ilgai nedavė ramybės, o štai viena jauna dirbanti moteris, nenorėjusi prisistatyti, išreiškė didžiulę meilę istorijai ir teigė, kad nors ir turi du magistro diplomus, vis tiek planuoja studijuoti istoriją. „Dabartis ir ateitis kuriama tik žinant istoriją“, – teigė ji.

Rimti lingvistai

Užsienio kalbų institute vykusioje paskaitoje „Ką reiškia bendrauti be sienų ar akcento?“ instituto direktorės pavaduotoja Rita Vickienė moksleivius supažindino su ankstesnių metų stojimo rezultatais, pristatė esamas studijų programas, patį institutą ir jo istoriją, žinoma, užsiminė ir apie ateities projektus. Instituto studentų atstovybės nariai papasakojo apie studijas. Atsakę į jiems užduotus klausimus, studentai surengė mažą viktoriną, kurioje klausinėjo apie Vilniaus universitetą, o jai pasibaigus visiems įteikė mažas dovanėles – ženkliukus su užrašu „rimtas lingvistas“.

Trumpa ekskursija

Be susitikimų ir paskaitų fakultetuose, moksleiviai turėjo galimybę dalyvauti ekskursijoje po Vilniaus universitetą ir jo architektūrinį ansamblį, kurią organizavo Studentų atstovybė. Svečiai susipažino su VU centriniais rūmais ir jo pastatais ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. Agota iš Skuodo teigė, kad susižavėjo seniausiu Lietuvos universitetu ir baigusi mokyklą tikrai norėtų čia praleisti mažiausiai ketverius metus.

Be to, visi atvykusieji galėjo bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje išvysti pirmosios lietuviškos knygos – Martyno Mažvydo „Katekizmo“ originalą. Šis eksponatas susilaukė nepaprastai didelio susirinkusių moksleivių, studentų ir dėstytojų susidomėjimo, nes pamatyti knygą, parašytą dar 1547 m., galimybę turi ne kiekvienas. „Apie M. Mažvydo „Katekizmą“ mokykloje buvome tik girdėję, todėl nepasinaudoti proga šią knygą pamatyti gyvai būtų buvę tiesiog kvaila“, – džiaugėsi dvyliktokė Karolina iš Alytaus.

Išvyka į kitus fakultetus

Atvirų durų dieną moksleiviai galėjo aplankyti Ekonomikos, Fizikos, Teisės, Gamtos mokslų, Matematikos ir informatikos fakultetus ir Tarptautinio verslo mokyklą. Ekonomikos fakultete moksleiviams administracijos atstovai pristatė bakalauro studijų ypatumus, o vėliau studentai pasidalijo įspūdžiais apie studentišką gyvenimą ir ateities perspektyvas baigus ekonomikos studijas. Panašiai viskas vyko ir Gamtos mokslų fakultete, tačiau čia moksleiviai turėjo galimybę pasikonsultuoti su katedrų atstovais dėl konkrečių studijų programų, aplankyti Zoologijos, Geologijos muziejus, herbariumą, apžiūrėti laboratorijas. „Tai, kad mums buvo leista apžiūrėti universiteto laboratorijas, mane labai nudžiugino, nes mokykloje turime keletą mikroskopų ir tai yra viskas“, – teigė Ignas iš Skuodo.

Apsilankyti verta

Manyti, kad atvirų durų diena yra nenaudinga ir dėl jos aukoti saldų šeštadienio miegą neverta, yra klaidinga. Visi iki vieno kalbinti moksleiviai sakė, kad būtent atvirų durų dienos universitetuose ir LITEXPO rengiama studijų paroda yra vienas iš esminių veiksnių, kurie padeda jaunam žmogui apsispręsti dėl ateities. Kaip teigė klaipėdietė Justina: „Atvirų durų diena yra nepaprastai naudinga moksleiviams, kurie dvejoja, kokią studijų programą ir kuriame universitete pasirinkti, nes dažnai apsisprendimą gali lemti ir universiteto aplinka.“