Nors dabar visų mūsų žvilgsniai nukreipti į sparčiai kylantį naująjį universiteto bibliotekos pastatą – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą Saulėtekyje, senoji Vilniaus universiteto biblioteka taip pat kasdien keičiasi ir gražėja.
Kurį laiką stebėjome išmargintas ir restauratorių zonduojant iškalinėtas pagrindinių bibliotekos koridorių sienas, smalsavome, ką įdomaus rado. Sužinojusi, kad remontas direkcijos koridoriuje užbaigtas, nutariau pakalbinti bibliotekos generalinę direktorę Ireną Krivienę ir pasidomėti šios bibliotekos dalies ateitimi bei remonto metu atliktais darbais.
Direktorė džiaugėsi suremontuotomis erdvėmis, sutvarkytais, restauruotais baldais ir atrastais bei rūpestingai restauruotais sienų dekoro fragmentais. Ji patikino, kad po remonto šis direkcijos koridorius su šalia esančiais kitų skyrių kabinetais savo paskirties nekeis. Čia sutvarkytos ir paruoštos patalpos konkretiems bibliotekos skyriams. „Toje pusėje, kur yra direkcijos kabinetai, išsaugota istorinė aplinka, rekonstrukcijos metu čia niekas nepakeista. Patalpų sienų tapyba restauruota dar 1998–1999 m., o šios rekonstrukcijos metu buvo rūpestingai restauruoti XIX–XX a. pradžios istoriniai baldai. Kai kurie baldai paveldo požiūriu gal ir nėra tokie vertingi, pvz., VU 400 metų jubiliejaus proga pagamintos kėdės. Kita vertus, tai irgi universiteto istorijos dalis, todėl buvo nutarta jas sutvirtinti ir sutvarkyti“, – pasakojo direktorė.
Kitoje koridoriaus pusėje atliekant polichrominius tyrimus viename kambaryje restauratoriai rado senojo sienų dekoro fragmentų. Šiame kabinete buvo įsikūręs ir po remonto vėl sugrįžta Komunikacijos ir informacijos skyrius. Pasak direktorės, ateityje skyriaus dalis turėtų keltis į Mokslinės informacijos ir komunikacijos centrą, o kita dalis liks istoriniame pastate, nes kultūros paveldo aktualinimas, viešinimas neabejotinai yra viena iš prioritetinių viešinimo veiklų. Šiame kabinete atidengta nemažai sienų dekoro. Restauratorius Šarūnas Juršėnas, kurio vadovaujama įmonė „Senoji freska“ čia darbavosi, teigė, kad seniausi langų angokraščių dekoro fragmentai – XIX a. antrosios pusės, sienų dekoras greičiausiai vėlyvesnis – XIX a. pabaigos ar XX a. pradžios. Išlikusiuose senuosiuose rūmų planuose matyti, kad XIX a. pradžioje čia buvo butai. Bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotojai ieško apie tai informacijos, tikimasi ką nors rasti inventoriaus apyrašuose ar kituose dokumentuose.
Turėtų sudominti ir atidengta įdomi numeracija koridoriuje virš direktorės kabineto ir prieškambario durų – dideli lotyniški skaičiai XXI ir XXII. Ką reiškia ši numeracija? „Teiravausi rekonstrukcijos architekto G. Pamerneckio. Restauratorių nuomone, tie du numeriai – kažkokios patalpos žymenys. Galbūt čia kažkas gyveno, gal buvo kabinetai ar vienuolyno celės, bet tai tik spėlionės, kurias reiktų patikrinti“, – sako I. Krivienė. Kitoje koridoriaus pusėje įsikūrė Bibliografinių išteklių rengimo skyriaus darbuotojos, rengiančios nacionalinę bibliografiją ir personalines bibliografijas, skirtas Vilniaus universiteto profesoriams, jų sukaktims. Yra ir kelios Informacijos išteklių formavimo skyriaus darbo vietos.
Direkcijos koridoriaus erdvės atspindi istorinę bibliotekos aplinką. Po Antrojo pasaulinio karo koridoriuje buvo pastatyta daug knygų spintų – taip bandyta išspręsti vietos trūkumo problemą. Dabar esančių dviejų saugyklų pastatų tada dar nebuvo, o knygų fondas XX a. antrojoje pusėje pradėjo sparčiai augti. Taip dalis istorinių Stepono Batoro universiteto laikų spintų ir dalis savadarbių spintų, prikimštų knygų, atsidūrė koridoriuje. Po remonto nutarta atkurti istorinį koridoriaus vaizdą, todėl spintos čia nebesugrįžo. Direktorė džiaugiasi, kad pasikeitė šio koridoriaus vieta bibliotekos funkcinėje sistemoje. Dabar tai ne tik bibliotekos direkcijos koridorius, juo visi skaitytojai patenka į Orientalistikos skaityklą. Iki remonto jis buvo uždaresnis, o dabar suartina direkciją, darbuotojus ir skaitytojus. Čia generalinė direktorė ir darbuotojai dabar nuolat susitinka skaitytojus, gali pasikalbėti, atsakyti į klausimus, pagelbėti.
Kadangi bibliotekoje lankosi daug svečių, interesantų, o iškrausčius lentynas atsirado daugiau erdvės, nutarta koridoriuje rengti parodas, eksponuoti tai, kas susiję su VU biblioteka, jos kultūros paveldu.
Generalinė direktorė mielai pasakoja apie planus rengti čia parodas: „Koridoriuje pastatyti stendai yra sovietinių laikų ir pradžioje abejojome, ar jų reikia. Bet architektas pasiūlė dalį jų sutvarkyti, sutvirtinti ir pritaikyti ekspozicijai kaip tam tikro laikotarpio baldus. Lankytojai pamėgo trečiame aukšte prie Profesorių skaityklos prieš metus įrengtą bibliotekos galeriją, kurioje eksponuojame įvairius meno kūrinius, nuotraukas ne tik iš mūsų bibliotekos fondų. Joje mėgsta savo darbus rodyti jaunieji menininkai, tikimės pritraukti Dailės akademijos studentus. O šiame koridoriuje pirma paroda skirta senosios mūsų bibliotekos istorinėms nuotraukoms. Kitoje koridoriaus pusėje planuojame įrengti paveikslų kabinimo sistemą ir eksponuoti paveikslus ar nuotraukas.“
Visus Jus biblioteka kviečia pasižiūrėti puikių J. Bulhako ir jo mokinių nuotraukų, kuriose tikrai rasite įdomių detalių, laiko ženklų, pasikeitusių erdvių.
Komentarų nėra. Būk pirmas!