Gruodžio viduryje Vilniaus universiteto tarptautinių reikalų prorektorius doc. dr. Rimantas Vaitkus su VU delegacija dalyvavo Konfucijaus institutų metinėje konferencijoje Pekine. Kaip papasakojo prorektorius, konferencijoje buvo priimtas sprendimas plėsti šių institutų, reprezentuojančių Kinijos kalbą ir kultūrą, tinklą (šiuo metu pasaulyje veikia 358 Konfucijaus institutai, iki 2015 m. Kinijos vadovybė nori padidinti šį skaičių iki pusės tūkstančio). Vilniaus universiteto delegacija buvo pakviesta į konferenciją, nes vienintelis Konfucijaus institutas Lietuvoje veikia būtent VU. Su R. Vaitkumi mes kalbėjome apie jo darbinės kelionės įspūdžius ir kinų kalbos perspektyvas Lietuvoje.

Ar tokio pobūdžio konferencijos yra tradicinės?

Taip, tai buvo jau šeštoji metinė Konfucijaus institutų konferencija, į kurią kviečiami visų universitetų, kur yra Konfucijaus institutai, vadovai bei tų institutų direktoriai. Tokios konferencijos trunka kelias dienas. Jose vyksta dalykinės diskusijos apie Konfucijaus institutų veiklą – jos gerinimo būdus ir perspektyvas.

Konfucijaus institutas yra Kinijos vyriausybės projektas, tačiau jį iš dalies finansuoja tiek Kinijos vyriausybė, tiek ir nacionalinės vyriausybės arba universitetai. Taip ir mūsų Konfucijaus institutas – jis iš dalies yra išlaikomas Kinijos vyriausybės lėšomis, iš dalies  – ir Vilniaus universiteto lėšomis. Lietuvoje yra dvejopas požiūris į Kiniją. Bijoma tam tikros jos ekspansijos, invazijos. Žinoma, Kinija labai didelė šalis. Mes, palyginus su ja, esame nykštukai. Tam tikra baimė yra susijusi ir su Konfucijaus institutu, tačiau tokių institutų steigimas yra visiškai normalus Kinijos vyriausybės žingsnis – toks pat, kaip vokiško Goethe instituto ar ispaniško Cervanteso instituto projektai. 

Vilniaus universitetui Konfucijaus institutas yra itin svarbus, ypač atsižvelgiant į tai, kad mes turime kinų kalbos studijas. Institutas – tai ir labai rimta finansinė parama. Šiuo metu pas mus Orientalistikos centro studentams dėsto kelį atvykę iš Kinijos dėstytojai – jų darbą apmokame ne mes, o Kinijos vyriausybė. 

Koks yra pagrindinis Konfucijaus instituto uždavinys?

Pagrindinė Konfucijaus instituto funkcija yra kinų kalbos mokymas. Bet, iš kitos pusės, kalbos studijos yra neįmanomos be krašto ir jo kultūros pažinimo. Todėl labai svarbūs yra ir kultūriniai renginiai bei pristatymai, kurie periodiškai vyksta Konfucijaus institute. Ir Lietuvoje, ir kitose šalyse organizuojamos arbatos virimo meno mokyklėlės, Kinų Naujųjų metų šventimo ceremonijos ir pan. T.y. tie renginiai, kurie suteikia galimybę susipažinti su šalies kultūra ir papročiais. Metinėje konferencijoje buvo kalbama apie tokius renginius, buvo aptarinėjama, ką galima padaryti, organizuoti. Tokiuose aptarimuose nuskambėjo tikrai neblogų minčių ir idėjų. 

Beje, metinėje Konfucijaus institutų konferencijoje buvo priimtas svarbus sprendimas dėl Kinų kalbos mokėjimo testo (Chinese language profficiency test ) projekto. Tai bus angliško TOEFL analogas kinų kalbai. Teisė rengti tokį egzaminą bus patikėta ir VU Konfucijaus institutui.

Tai buvo jau nebe pirmas jūsų vizitas į Kiniją. Kokie yra jūsų įspūdžiai iš šio ir ankstesnių vizitų?

Kiekvieną kartą, kai apsilankau Kinijoje, stebiuosi sparčia tos šalies raida. Žinoma, šalyje yra nemažai socialinių problemų, kurias ir patys šalies vadovai pripažįsta. Pavyzdžiui, 6-sios Konfucijaus institutų konferencijos atidaryme buvo paminėta, kad Kinija – vis dar yra besivystanti šalis. Tačiau milžinišką įspūdį palieka jos infrastruktūros plėtra. Kinijos miestai atrodo šiuolaikiškai – sudėtinga kelių infrastruktūra, daug mašinų, gatvės gerai apšviestos. Žinoma, aš pirmiausiai kalbu apie Pekiną. Pasak žinovų, provincijoje viskas yra kur kas sudėtingiau.

Kokios yra kinų kalbos perspektyvos Lietuvoje? Kodėl jai vertėtų skirti tiek dėmesio?

Pirmiausiai, tai, kad Vilniaus universiteto  Konfucijaus instituto dėka sinologijos studijas tapo reguliariomis. Mes manome, kad šios studijos tikrai turi labai rimtas perspektyvas, todėl džiaugiuosi, kad  atradome galimybę priiminėti studentus į kinų kalbos studijas kiekvienais metais – anksčiau priėmimas į šią studijų programą vykdavo kas antrus metus. 

Dar vienas svarbus dalykas – Konfucijaus institutas galėtų tapti ir Konfucijaus klasių steigėju. Taip kinų kalba galėtų ateiti į vidurines mokyklas. Kai kurie mūsų absolventai jau dirba mokyklose – veda kinų kalbos pamokėles, supažindina vaikus su kinų kalbos pradmenimis. Tačiau galbūt Vilniuje ar kur kitur Lietuvoje atsiras mokykla, kur kinų kalba taps antrąja užsienio kalba. Kodėl gi ir ne? 

Bet kurio atveju, specialistų išmanančių kinų kalbą ir kultūrą, ypač plečiantis Kinijos ir Europos mainams, labai ir labai reikia. Yra specialios kinų kalbos mokymo programos verslininkams. Kinijos rinka yra milžiniška. Patekti į ją būtų didžiulė paspirtis mūsų pramonei ir verslui. Visi žiūri į Kinijos prekių importą, bet aš žiūriu į eksporto dalį. Dabar, deja, importas kur kas didesnis. Manau, kad Lietuva galėtų eksportuoti į šią šalį nemažai savo produkcijos. Čia, be abejonės, ne tik mūsų, bet ir Vakarų Europos problema – kaip atverti tą rinką, kaip prieiti prie jos? Tai, kad Vilniaus universitete veikia Konfucijaus institutas, aš matau ir potencialią naudą šalies ekonomikai.