Šiuo metu visiems aukštojo mokslo siekiantiems studentams yra prasidėjusi egzaminų sesija. Per šią sesiją Vilniaus universitete yra taikoma prevencinė akcija „Nenusirašinėk“.

Ši prevencinė akcija Vilniaus universitete vykdoma nebe pirmą kartą. Sesijos metu egzaminus laikančiuosius stebi studentai iš kitų fakultetų. Akcijos šūkis – „Nenusirašinėk, neleisk savo studijomis tapti bevertėmis“. Šios akcijos iniciatoriai – Vilniaus universiteto Studentų atstovybė.

Kada ir kodėl buvo sugalvota prevencinė akcija „Nenusirašinėk“?

Akcija buvo sugalvota prieš ketverius metus, 2007 m. žiemą. Lietuvoje nusirašinėjimo problema yra ypač didelė. Daugelyje valstybių nusirašinėjimas nėra aktualus. Štai kolegoms iš studentų savivaldų Vakaruose žodis „sukčiavimas“ yra nesuprantamas. Vienintelis dalykas, kuris yra susijęs su nesąžiningumu, jų manymu, yra darbų plagijavimas. Tačiau ten laikydami egzaminus studentai nenusirašinėja, nėra tokio poreikio. Jie vieni kitus skundžia, jei pamato, kad yra sukčiaujama. Sukčiavimas nėra tas dalykas, kuris gerintų studijas, ir su tuo reikia kovoti. Labai norėtųsi pažymėti, kad ne vien studentai yra kalti dėl nusirašinėjimo. Nusirašinėjimo priežasčių yra įvairių. Akademinė bendruomenė nėra motyvuota ar patenkinta savo studijomis, į universitetus ateinama tik tam, kad gautum diplomą, tačiau tai nėra pati svarbiausia priežastis nusirašinėti. Didelė problema yra ta, kad dalis mokomųjų dalykų yra visiškai nereikalingi studijomis, studento ateičiai, o dėstytojai dažnai negali paaiškinti, kodėl tai yra reikalinga. Antras dalykas, kad Lietuvoje egzaminams reikia ne mąstyti ir iš tikrųjų suprasti, o „iškalti“. Jei neparašai taip, kaip buvo parašyta dėstytojo konspekte, tai tampa problema. Taigi studentas „kala“ arba nusirašinėja. Be to, kartais žinių, kurias reikia įsisavinti, krūvis būna per didelis. Turiu omenyje tai, kad turime gana daug dalykų, tuo tarpu studentai Vakaruose turi kur kas mažiau paskaitų, daugiau seminarų, mokosi savarankiškai. Pas mus sesija yra „mirtis“ visiems, reikia daug išmokti ir atpasakoti faktus, o ne esmę, tai priverčia kai kuriuos studentus nusirašinėti. Kai kurie studentai dėl tam tikrų priežasčių yra priversti dirbti, dėl to dažnai gali nukentėti jų studijos.

Tarkime, kad studentas laiko egzaminą, o stebėtojas yra jo draugas. Kaip manai, ar tada, kai stebėtojai būna studentai, objektyvumas gali išlikti?

Be abejo, tai yra grėsmė. Dėl to stebėtojai yra siunčiami iš kitų fakultetų, kad būtų užtikrinamas objektyvumas. Kita vertus, stebėtojai eina ne po vieną. Beje, nereikia pamiršti dėstytojų. Jeigu ateina stebėtojai, tai nereiškia, kad dėstytojas gali išeiti atsigerti kavos, jis vis dar turi stebėti tvarką. Tačiau šiuo metu yra būtent tokių dėstytojų, kurie kviečia stebėtojus tam, kad patys galėtų ilsėtis. Taip toli gražu neturėtų būti. Studentai ateina padėti, o ne dirbti už juos.

Ar ir toliau šią akciją planuojama tęsti?

Mes planuojame ją tęsti. Pamatėme, kad problemų, dėl kurių yra nusirašinėjama, yra tikrai daug, todėl plečiame šią veiklą. Esame išleidę atmintinę egzaminuojantiems dėstytojams, kaip parengti egzaminą, kaip atsakingai įvykdyti visas procedūras, kurios yra susijusios su egzaminais. Nuolatos laukiame studentų pastabų apie dėstytojus, kuriems yra nė motais visa egzaminavimo procedūra, kurie rėkte rėkia: „Nusirašinėkit, kas tik norite ir kas tik galite.“ Pokyčius čia užtikrinti yra labai sunku. Tai nėra finansinis, tai nėra politinis sprendimas, tai mentaliteto kultūros klausimas, o tokie dalykai yra sunkiausiai pakeičiami.

VU studentų nuomonės apie prevencinę akciją „Nenusirašinėk“

VU SA EF – Vilniaus universiteto Studentų atstovybės padalinio Ekonomikos fakultete pirmininkas Maksimas (III k.):

Aš pats buvau stebėtojas pirmame, antrame kursuose, šiais metais nelabai turiu laiko tai daryti, bet Ekonomikos fakulteto SA nariai prisidėjo prie šios prevencinės akcijos, aktyviai dalyvauja, būna stebėtojai, yra pasirašę sutartis. Manau, kad tai yra sėkmingas ir geresnis būdas nei vien dėstytojų stebėjimas egzamino metu. Stengiamės, kad vyresnieji studentai eitų stebėti jaunesniųjų egzaminų ir atvirkščiai, kad nekiltų problemų.

VU KF, leidybos studentė Monika (II k.):

Palaikau šią idėją. Manau, kad į universitetą ateiname ne tam, kad žaistume vaikų darželį ir nusirašytume, o tam, kad iš tikrųjų įsivertintume savo žinias. Kadangi stebėtojai negali stebėti savo fakulteto studentų, manau, kad tai yra pakankamai sąžininga ir objektyvu, tiesiog reikia palikti draugystes ryšius nuošaliau. Yra labai nesmagu, jei žmogus nusirašęs gauna geresnį balą už tą, kuris sąžiningai mokėsi. Galbūt nuo to priklauso jo stipendija…

VU teisės studentė Laura (IV k.):

Labai abejoju, kad studentų stebėjimas kitiems studentams rašant egzaminą gali būti objektyvus. Universitete dauguma yra pažįstami, sukontaktuoti tikrai galima, beje, jei stebi „savi“ ir toje auditorijoje nėra dėstytojo, nusirašinėjimui yra suteikiama dar daugiau galimybių.

VU TSPMI studentas Vytautas K. (III k.):

Ši mokslo pusmetį ir sesiją praleidau Prancūzijoje, pagal mainų programą ERASMUS buvau išvykęs į universitetą Sciences Po Lille. Laikydamas egzaminus nusirašinėjimo nepastebėjau. Laikydamas paskutinį egzaminą mačiau, kad buvo keletas pasibaksnojimų, pasišnibždėjimų. Egzaminą laikėmė auditorijoje, kurioje buvo penkiasdešimt žmonių, tad norint pasinaudoti paruoštuku būtų buvę nesunku, tačiau masinio nusirašinėjimo tikrai nebuvo.