Jaučiu visatos, besisukančios su manimi, galią.
Nikos Kazantzakis
Studentų rotacija valstybės finansuojamų ir valstybės nefinansuojamų studijų vietų karuselėje buvo sumanyta pirmiausia siekiant pagerinti studijų kokybę. Viena vertus, ji turėjo užtikrinti konkurenciją, kuri yra svarbus kokybės gerinimo veiksnys. Antra vertus, jos tikslas buvo padidinti valstybės nefinansuojamų vietų patrauklumą, įžiebiant viltį gauti finansavimą, ir taip pritraukti daugiau visuomenės narių asmeninių išteklių, kurie būtų naudojami studijų sistemos gerinimui.
Praėjus kuriam laikui nuo rotacijos taikymo pradžios, pasirodė, kad ne viskas taip paprasta. Ženklaus kokybinio šuolio studijų srityje neįvyko, visuomenė susipriešino, ginčai dėl rotacijos mechanizmo, pasiekę konstitucinį lygį, ir toliau nerimsta. Pradinis studijų kokybės akstinas jau dažnai pamirštamas ir pakeičiamas primityviu gyvenimišku klausimu: „Kodėl aš moku, o jis (ji) – ne?“ Todėl vertėtų sustoti ir apžvelgti įvairius rotacijos aspektus.
Panagrinėkime, pavyzdžiui, valdymo aspektą. Įsivaizduokime įmonę, kurioje, priimant į darbą, vieniems atlyginimas paskiriamas iškart, o kitiems siūloma jį išsikovoti geru darbu. Darbuotojai, įvykdę tam tikrus reikalavimus, gauna atlyginimą, o neįvykdę – negauna, tačiau dirba toliau. Jei kuriam iš pastarųjų imtų geriau sektis, jam pradedama mokėti alga, atimta iš prasčiau dirbančio. Bet kas, net nebūdamas vadovas, pasakys, kad tokia įmonė iš esmės funkcionuoti negalėtų, joje tvyrotų sumaištis, kuri nustelbtų visus konkurencijos privalumus. Įmonėse vadovaujama kitaip – priimant į darbą visiems paskiriamas atlyginimas, o už gerus rodiklius mokamos premijos. Panašiu principu veikia dauguma aukštojo mokslo sistemų visame pasaulyje – studentai priimami į universitetus daugmaž vienodomis sąlygomis (visi moka visą studijų kainą arba visi nieko nemoka, arba visi moka šiek tiek) ir toliau konkuruoja dėl stipendijų. Stodami visi sutinka su pradinėmis finansavimo sąlygomis ir tikisi, stengdamiesi gerai studijuoti, jas pasigerinti (bet nepasibloginti!).
Toliau pažvelkime į mokesčio už studijas sąsają su kokybe. Jungtinėse Valstijose didžiausi mokesčiai už studijas yra geriausiuose universitetuose, nes mokama už aukštesnę studijų kokybę. To dar maža – pavyzdžiui, iš 10–12 pagedaujančių mokėti 40,000 $ per metus, MIT priima tik vieną gabiausią (faktas, nesuderinamas su mūsų akademinės vadybos principais). Taip užtikrinama aukščiausia studentų ir kartu studijų kokybė bei universiteto prestižas. Perkėlus tokį požiūrį į mūsų sąlygas, mokėti turėtų tie, kurie siekia aukštesnės studijų kokybės; be to, jie tam turėtų būti geriau pasirengę. O kaip yra iš tikrųjų? Jei Vilniaus universitete mažiausias konkursinis balas yra bent vienodas tiek stojant į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas vietas (10,4), tai daugelyje kitų universitetų į valstybės nefinansuojamas vietas priimami abiturientai su kone triskart žemesniu konkursiniu balu (2,5–3) nei į finansuojamas. Vadinasi, mūsų šalyje mokestis renkamas už žemiausią studijų kokybę. Maža to, „iškalęs“ aukštosios dalykus ir net rotacinėj kovoj nurungęs kokį konkurentą, į darbo rinką gali pakliūti mokyklinis beraštis, naudojantis tik 26 lotynų abėcėlės raides, kuris mojuodamas diplomu lygiom teisėm konkuruos su raštingais.
Kokybę žemina ir kai kurie kiti šalutiniai rotacijos poveikiai – vengimas rinktis sunkesnius studijų dalykus, koncentracija vien į pažymius, aukojant jiems studentišką mokslinį darbą, visuomeninę, kultūrinę, sportinę veiklą – visus ugdymo aspektus, nevertinamus pažymiais. O kur dar nesąžiningos konkurencijos apraiškos (nusirašinėjimas, darbų pirkimas, dėstytojų papirkinėjimas), kurias skatina rotacinis „viskas arba nieko“ principas?
Etiniai ir psichologiniai aspektai pasirodė besą ne mažiau svarbūs. Dėstytojas, rašydamas studentui pažymį, ne tik vertina žinias, bet ir verčiamas taikyti finansines sankcijas, o neretai – ir vykdyti nuosprendį tam, kuris praradęs finansavimą nepajėgs be jo studijuoti. Tuo tarpu studento žinios dar gali būti visiškai tinkamos toliau mokytis ir gauti diplomą. Toks akademinio gyvenimo demonizavimas yra stačiai pavojingas universitetų, kurie savo esme yra humanistinių tradicijų puoselėtojai, veiklos tęstinumui. Be to, rotacijos procesas yra apraizgytas baime (studentai bijo prarasti finansavimą, dėstytojai – suklysti vertindami, universiteto administracija – netekti už studijas mokančių studentų). Baimė yra visiškai nepageidautinas veiksnys intensyvios protinės veiklos sąlygomis, kurios yra būdingos akademiniam gyvenimui.
Pagaliau panagrinėkime skaičiukus, kuriais grindžiama rotacija. Rotacija remiasi vadinamuoju „studijų dalykų įvertinimo vidurkiu“, apie kurio prasmę ir tikslumą mažai kas susimąsto. Tarkime, studentas (t. y. rotorius) laiko 6 egzaminus per sesiją, o įvertinimai yra 7, 9, 8, 8, 7 ir 9. Taigi gaunamas išsvajotas aritmetinis vidurkis 8. Tačiau šie šeši pažymiai yra ne šiaip skaičiukai, kuriems taikomas aritmetinis vidurkis, o įverčiai. Viena, įverčiai pasižymi neapibrėžtimi, kuri dešimties sveikų balų skalėje yra lygi 0,5 (pažymys „9“ iš tikro reiškia, kad vertinimas yra tarp 8,50 ir 9,49). Antra, net jei studentas vienodai stengtųsi ruoštis kiekvienam egzaminui, dėl daugybės priežasčių įverčiai pasižymi tam tikra sklaida. Todėl įverčių vidurkis nėra tiksliai žinomas ir apibūdinamas pasikliovimo intervalu. Atlikę nedidelį paklaidų skaičiavimo pratimėlį, t. y. įvertinę neapibrėžtį, vidutinį nuokrypį, atsižvelgę į Stjudento (ne studento!) koeficientą ir ėmę 95% pasikliovimą, galiausiai gautumėm, kad šiuo atveju studento žinių įvertis yra 8,00±0,92. Kitaip sakant, su 95% tikimybe galime teigti, kad tikrasis studento (nebe Stjudento!) dalykų įvertinimo vidurkis yra intervale tarp 7,08 ir 8,92. Laikant daugiau egzaminų, įvertinimo vidurkio tikslumas auga. Jei studento pažymiai būtų panašūs per keturias sesijas (24 egzaminai), tai vidurkis būtų intervale tarp 7,63 ir 8,37. Taigi kada galima patikimai teigti, kad rotorius A tikrai „besimoko“ geriau už rotorių B, kad juodu galima būtų rotuoti vienas kito atžvilgiu? Minėtu 6 egzaminų atveju teiginys būtų reikšmingas, jei šių studentų sesijos pažymių aritmetinis vidurkis skirtųsi maždaug 2 balais, 24 egzaminų atveju – maždaug 0,75 balo. Šios vertės yra tik pavyzdys. Iš tikro reikėtų skaičiuoti pasikliovimo intervalą kiekvienam konkuruojančiam studentui atskirai, tik ar verta?
Konkurencija ne visuomet yra naudinga kokybei – net verslo praktikoje yra nuolat susiduriama su destruktyvia konkurencija, o gyvojoje gamtoje pagrindinė konkurencijos apraiška yra džiunglių įstatymas. Studijų kokybės požiūriu rotacija turi daug minėtų destrukcijos elementų, iš kurių ne visus buvo galima numatyti pradedant reformą. Deja, dauguma šių elementų pasirodė esantys neatsiejami nuo paties rotacijos principo. Todėl, nepaisydami tam tikrų rotacijos privalumų, anksčiau ar vėliau jos turėsime atsisakyti ir prisiminsime ją kaip drąsų, novatorišką, tačiau nevykusį eksperimentą. Juolab kad pasaulyje ši inovacija nesusilaukė didelio atgarsio.
Taigi teks grąžinti studentus į statoriaus būseną, leisti jiems ramiai studijuoti ir planuoti savo finansinius išteklius, pasikliovimo intervalą palikti statistiniams tyrimams ir eksperimentiniams matavimams, ataušinti įkaitusią akademinę atmosferą ir visus priiminėti vienodomis sąlygomis – nemokamai ar su vienodu nedideliu mokesčiu (jei pavyktų išspręsti konstitucinę dilemą dėl nemokamų studijų „gerai“ besimokantiems). Valstybės nefinansuojamų vietų Lietuvos piliečiams, pirmą kartą siekiantiems aukštojo išsilavinimo, valstybinėse aukštosiose mokyklose neturėtų likti.
Tuo pačiu teks pasukti galvą ir paieškoti, kuo kompensuoti konstruktyviosios konkurencijos elementų ir įmokų praradimą. Ne viskas gi rotacijoje yra blogai. Dėl studentų konkurencijos receptą jau minėjau – skatinimas, o ne baimė turėtų būti pagrindinis studijų kokybės užtikrinimo veiksnys. O ką daryti su tais, kurie mokymąsi už dyką pradeda suprasti kaip teisę dykinėti? Žinoma, baust, tik nekertant iš peties. Pakaktų priversti pakrapštyti piniginę tik už atskirų neišmoktų dalykų pakartotinį išklausymą ir egzaminų perlaikymą. Kaip pagelbėti „per plauką“ neįstojusiems, dažnai dėl mokyklų tinklo kokybės netolygumo, prastesnių socialinių sąlygų? Čia irgi galima rasti pasaulyje žinomų metodų – leisti pirmą semestrą studijuoti didesniam abiturientų skaičiui, tobulinti stojimo sąlygas, padėti talentingiems moksleiviams pasirengti studijoms perlaikant abitūros egzaminus. Tik jokiu būdu už pinigus nepriimti į universitetus nepasirengusiųjų studijuoti.
Pinigai yra didžiausia bėda – kone visi universitetai paprato gyventi ar bent užkamšyti biudžeto skyles nepatekusiųjų į valstybės finansuojamas studijų vietas sąskaita, pasitaiko ir „akademinio“ godumo apraiškų. Šioje srityje būtų reikalingi sudėtingesni sprendimai. Kad neliktų pagundos neatsakingai pelnytis, valstybė turėtų nustatyti minimalų konkursinį balą stojantiems į universitetus, taip pat ir į privačius, kurių diplomas yra oficialiai pripažįstamas (universitetas, kuriam rūpi studijų kokybė ir prestižas, turėtų pats tokį minimumą nusistatyti). Kiek? Dalijam 20 iš pi (čia ilgai aiškint), ir štai startinė vertė pamąstymui: 6,4. Kol abitūros egzaminų įvertinimai neatitiktų šio minimumo, pageidaujantys studijuoti turėtų rūpintis savo mokyklinių rodiklių, o kartu – ir būsimųjų studijų kokybe. Universitetai, kurie nepajėgtų pririnkti minimalų konkursinį balą turinčių studentų, turėtų reorganizuotis ar pavirsti kolegijomis. Tuomet beliktų klausimas, kur universitetams prasimanyti trūkstamų lėšų, kurias valstybė jau atprato teikti. Pasitelkus vaizduotę, galima būtų rasti sprendimų ir šioje srityje – papildomų (neprivalomų) mokamų studijų paslaugų ar net tam tikro studijų komforto teikimas (kaip mokamose sveikatos priežiūros įstaigose), galbūt atskirų mokamų studijų programų sukūrimas ir iškėlimas į nevalstybines aukštąsias mokyklas, kurių dalininkas būtų universitetas. Svarbu tik pagrindinio principo neužmiršti – už mokestį turi būti teikiama aukštesnė studijų kokybė; pageidautina ir kad studentų atranka į mokamas vietas būtų griežtesnė nei į valstybės finansuojamas. Tuomet viskas atsistotų nuo galvos ant kojų.
Komentarų: 109
2012-01-23 11:51
Vaidotas ZemlysHm, duotai imčiai aš kažkodėl gaunu pasikliovimo intervalą 8 plius minus 0.93. Ir sferinių karvių prielaidų padaryta sakyčiau per daug. Imtis nėra iš normalio pasiskirstymo, ir lyginant du studentus, daryti prieladą apie jų pažymių nepriklausomumą yra mažių mažiausia neatsargu, nes rotuojami bus tos pačios specialybės studentai, taigi jų pažymius lems dėstytojo individualios savybės (pvz vienas labiau linkęs rašyti aukštesnius, kitas mažesnius pažymius). Apie tai kad Bajesistui paskaičiusiam šį straipsnį pasišiauštų plaukai, aš jau net ir nešneku.
2012-01-23 13:57
IrenaKiek pamenu, Sorosas yra sakęs, kad ekonomika negali būti tiksliu mokslu, nes ekonominę veiklą vykdo žmonės, kurie yra nenuspėjami. Tokiomis mintimis Sorosas dalinosi, vertindamas dabartinę fiansinę krizę, kurios kaltininkai buvo bankuose dirbantys matematikai, sukūrę modelius, kurie turėjo veikti, bet buvo socialiai neraštingi. Šie samprotavimai irgi šaukiasi Soroso pastabos, kad rotacijojoje visgi dalyvauja žmonės, o ne skaičiai. Ar pamenate 1997-1998 metus, kai studentai per sesijas grasindavo savižudybėmis, nes vienu balu mažesnis pažimys jiems grėsė finansine našta? Kuo bloga dabartinė sistema, kompensuojanti išlaidas už mokamas studijas, jei studentas jas baigė gerai?
2012-01-23 19:59
sXXXXXXXPatiko susipažinti su Artūro nuomone.
Tiesa, nežinau kas yra Stjudentas, bet man tas 8+-0,93 intuityviai pasirodė klaidingas. Gal čia klaida įsivėlė ir turėtų būti +-0,093?
Aš daug kartų paėmiau po šešis randominius skaičius nuo 7,500 iki 8,500, ir apskaičiuodamas šių skaičių šešetų vidurkius, gaudavau nuokrypius nuo 8 į abi puses, šių nuokrypių modulių vidurkis gavosi apie 0,09.
Pačiam patinka retesnės (kas 2 m.) rotacijos idėja, – mažiau popierizmų. Tačiau ir 0,5 rotacija turi pliusų. Vnž. situacija tokia, kad galimi įvairūs keliai, ir jie nėra vienas lyginant su kitu stipriai besiskiriantys pagal gerumą, todėl (manau) svarbu, kad būtų einama bent vienu iš galimų kelių, mažiau ginčijantis ir kaitaliojant sistemas, kas gali būti blogiau negu ėjimas vienu pasirinktu keliu, kurį turi ilgesniam laikui nuspręsti tie, kas už tai atsakingi.
Žinot, aš išlaikiau VBE gerai, gal dėl to esu už retesnę rotaciją, tačiau esu už ją dar ir dėl to, kad tai tarsi mokyklos rezultatų įvertinimas. O mokykloje žmogus praleidžia daug metų! Tad geras VBE (kurie yra standartiuoti ir visiems vienodi) išlaikymas yra kaip pagrindas 2 metus nemokėti už “užsitarnautą” aukštąjį. 0,5 – mažai.
Moksleiviai privalo iš anksto žinoti sistemą, kaip bus vertinamoss jų žinios, pvz. keliems pusmečiams/metams tai garantuoja nemokamą AM. Kai sistema keičiasi kasmet – nesijaučia elementaraus stabilumo; tad kai kurie gabūs iš principo tampa negabiais, nebūtinai emigruoja.
2012-01-24 12:41
Vaidotas ZemlysTreciam komentuotujui, čia [url=http://en.wikipedia.org/wiki/Confidence_interval#Theoretical_example ]nuoroda [/url] kurioje parodyta kaip skaičiuota. Ką jūs darėte, tai visiškai nesusiję, studentą mes gi pasirenkame atsitiktinai, kodėl jo pažymiai turėtų būti tik iš intervalo (7,5;8,5)?
2012-01-24 15:23
sXXXXXXXNeturiu labai gero matematinio backgroundo, nepykit jei ką suklysiu.
“Atlikę nedidelį paklaidų skaičiavimo pratimėlį, t. y. , galiausiai gautumėm, kad šiuo atveju studento žinių įvertis yra 8,00±0,92.”
Pažymiai: 778899. Sakykim, kad kiekvienas pažymys buvo užsitarnautas “vos ne vos”, t.y. 7-etą parašė dėstytojas suapvalinęs 6,5 ir tt.
Gaunam, kad vidurkį, 8-etą, studentas gavo už šiuos pažymius: 6,5-6,5-7,5-7,5-8,5-8,5. Šių “nesėkmingiausių” pažymių vidurkis yra 7,5 (nemažiau). Vnž. blogiausiu atveju aptarinėjamo studento vidurkis yra 8+-0,5. Nežinau iš kur +-0,93.
2012-01-24 18:16
juknaMan sita krepseliu problematika kiek svetima. Bet paskaites, kur tai veda, dabar net dziaugiuosi, kad turejau laime studijuoti VU sovietineje Lietuvoje, ne dabartineje. Atvaziavau is zemaitijos miestelio, is gana skurdzios seimos. Gavau bendrabuti ir stipendija (net alaus bokalui likdavo). Tas “gavimas” priklause tik nuo stojamuju egzaminu, nes mokykloje nebuvau “penketukininkas”. Besimokydamas zinojau, kad ir stipendija ir bendrabutis gali dingti, jei rezultatai bloges. Bet buvau tikras, kad mokytis toliau ir tada galeciau (reiketu tiesa uzdarbiauti).
Skirdama nemokamas vietas dabar valstybe sako, mums reikia tik tiek ir tiek studentu. Rotacijos klausimas tik: kiek is ju turi buti gabus ir darbstus. Reiketu apsispresti is principo: ar mums reikalingi aukstaji isilavinima turintys zmones (tada moksla finansuos tevai per mokescius, kaip anskciau), ar ju nereikia. Antru atveju tik reiketu pagalvoti, o kokias dar gamtines iskasensas (be bulviu), koki kita potenciala (be intelektualinio) Lietuva turi? Bepigu didelius pinigus uz moksla lupti kokiai JAV ar Anglijai: jos jau tvirtai sedi balne. Nors, tarkim, net tokioje Vokietijoje mokestis uz moksla visgi liko daugiau simbolinis (apie 500-1000 euru per semestra, kaip drausminimo faktorius, kad isvengus “amzinu studentu”). O daugelyje Vokietijos zemiu aukstasis mokslas ir dabar nemokamas.
Isskyrus “matematines imantrybes”, visiskai sutinku su gerb. Arturo tezem. Konkuruoti reiketu del stipendiju, ne del galimybes aplamai mokytis. Klaida pacioje “krepseliu” sistemoje, ne ju skirstyme. As uz “pagrindine alga plus premijos” (ne “darbas arba esi bedarbis”) sistema.
2012-01-25 07:22
Vaidotas Zemlys5-tam komentarui. Skaičiavimai buvo daryti norint išsiaiškinti, kiek studentas vidutiniškai gauna iš egzamino, ty koks bus labiausiai tikėtinas pažymys studentui laikant kitą egzaminą. Tada ir gaunasi standartinis statistinis uždavinys apie normaliojo dydžio vidurkio pasikliautiną intervalą. Bet to uždavinio prielaidos čia yra netenkinamos, nes laikomi skirtingi egzaminai. Tai intervalą galima sudaryti, bet apie jo pasikliovimo lygmenį šnekėti nelabai išeina.
O profesoriui reikėtų prisiminti, kad “tikrasis” vidurkis yra skaičius, o ne atsitiktinis dydis, todėl jis arba paklius į intervalą, arba ne. Intervalas yra atsitiktinis, todėl ir šnekama apie jo pasikliovimo lygį, o ne apie vidurkio pakliuvimo į intervalą tikimybę. Galima aišku pereiti prie Bajeso metodų, tada su neinformatyviu prioru, intervalai sutaps, bet tada nereikia šnekėti apie pasikliovimo lygius. Ir prielaidos vis tiek bus netenkinamos.
Dar vienas linksmas pastebėjimas. Kaip skaičiuoti pasikliovimu intervalus, kai iš egzaminų gaunamas vienas ir tas pats pažymys, 8, 8, 8, 8, 8 ir 8? Tai nėra toks jau retas atvejis (aš savo laiku per 6 metus (bakalauras + magistras) iš visų egzaminų gaudavau vieną ir tą patį pažymį.)
2012-01-25 13:55
skritulio kvadraturaAr tai universalus taikomųjų mokslų “virtuvės” receptas:
“Kiek? Dalijam 20 iš pi (čia ilgai aiškint), ir štai startinė vertė pamąstymui: 6,4”
2012-01-26 21:37
Edu-ekonomika_ataušinti įkaitusią akademinę atmosferą ir visus priiminėti vienodomis sąlygomis – nemokamai ar su vienodu nedideliu mokesčiu_
Nekonomistams vertetu suvokti, kad nemokamu studiju nera , nebent jos teikiamos nemokant ne tik besimokantiems, bet taipgi nemokant algos ir juos mokantiems :-) (grieztai kalbant, net ir tokiu atveju tai nebutu nemokamos studijos, bet cia ilgai aiskinti ;-) ) . Sito, manau, nenoretume siulyti, ar ne? O jeigu ne, tai siulant, kad [i]issilavinimo gavejas [/i] nemoketu uz jas (ar moketu tik simbolini mokesti), vertetu taipgi pasiulyti, [i]kas[/i] ir [i]is ko [/i] apmoketu tas gavejo studijas.
Taip, taip – zinau, jau girdziu atsakyma: valstybe (zinoma). T.y., [i]visi[/i] mokesciu moketojai turetu apmoketi isisilavinima tu, kurie ji gauna. Ta zmogiskaji kapitala, kuri jo gavejai veliau panaudos [i]savo[/i] gerovei didinti. (zinoma, tuo prisidedami ir prie visuomenes geroves, bet negi bibliotekininkas maziau nadingas visuonenei, negu advokatas? ;-) ).
Gerai, tegul uz visus (iskaitant ir tuos, kurie gave ta “nemokama”, t.y. visuomenes apmoketa, issilavinima isvyks kelti [i]kitu [/i] saliu ir [i]kitu[/i] visuomeniu gerove) sumokes valstybe. Bet jei ji privales sumoketi bent tiek, kiek dabar uz studijas surenka lesu universitetai, tai….nuo kuriu sriciu ji turetu atitraukti tas lesas, kurias reikes papildomai perduoti (palyginus su dabar duodamomis) universitetams?
Ir t.t., ir pan. Noretusi, kad postringaudami apie “nemokamas”, aka valstybes finansuojama studija, pagalvotume ir apie valstybes isteklius tas studijas finansuoti. Nebent mes pasiryze perpus susimazinti savo algas ir “suverzti” laboratorijas – kad tik galetume suteikti galimybe studijuoti tiems, kuriu vidurkis 6.5 ir daugiau :-)
2012-01-26 21:58
Edu-ekonomika - dar@#6, rasiusiam: [i]”Bepigu didelius pinigus uz moksla lupti kokiai JAV ar Anglijai: jos jau tvirtai sedi balne. Nors, tarkim, net tokioje Vokietijoje mokestis uz moksla visgi liko daugiau simbolinis”[/i]. Gerbiamasis, jus darote alogiska isvada. Kaip tik todel, kad tokios Vakaru valstybes kaip Vokietija ar Prancuzija, jau “tvirtai sedi balne”, t.y. yra [i][b]turtingos[/b][/i], jos ir [i]gali sau leisti [/i] apmoketi[i] visu [/i] studijuojanciuju mokslus. Nepriklausomai nuo pastaruju turtines padeties, t.y. net ir milijonieriaus studijas apmoka ne jis pats, bet mokesciu moketojai (dauguma kuriu yra [i]neturtingesni[/i] uz ji).
2 autoriui ir #6: judu abudu persate visiskai nevykusia analogija “pagrindine alga plus premijos” vs. “darbas arba esi bedarbis”. [b]Alga[/b], kuria gauni uz darba], t.y. tavo [i][b]duodama nauda[/b][/i], savo ekonominiu turiniu diametrialiai priesinga[b] mokesciui [/b] (ne [i]tax[/i], bet [i]charge[/i] prasme), kuri sumoki uz paslauga, t.y. [i][b]gaunama nauda[/b][/i]. Gal nepulsite irodineti, kad studentai yra issilavinimo davejai, o ne gavejai? :-)
2012-01-27 16:45
jukna@ #10: Kazko nesupratau: pagal Jusu logika (“duodama nauda” vs. “paslauga”) reiketu kuo skubiausiai ivesti mokesti ([i]charge[/i]) ir uz [b]vidurini [/b]issilavinima(?!) Neuzmirstant ir [b]pradinio[/b]. Argumentai “vidurinis = valstybine butinybe, aukstasis = tik prabanga” sitame technologiju amziuje butu maziausiai naivus.
2012-01-28 14:26
@#11[i]Argumentai “vidurinis = valstybine butinybe, aukstasis = tik prabanga” sitame technologiju amziuje butu maziausiai naivus.[/i]
O stai man atrodo, kad sitokia [i]nemotyvuota ir neargumentuota [/i] deklaratyvi sentencija apie “sio technologiju amziaus” kazkoki isskirtinuma yra mazu maziausiai naivi ir kvepianti pigoku populizmu.Gal kartais ruosiates dalyvauti rinkimuose i Seima? :-) Gebejimu tam, regis, turite… :lol:
Be to, niekas cia nekalba apie a/m, kaip apie “prabanga”. Investicija i savo gebejimus, kurie veliau tai pades dirbti megiama darba ir gauti is to darbo pajamas – nera prabanga. Kaip ir kitos investicijos. (NB!: neneigiu, kad aukstasis issilavinimas yra ne tik “privati” investicija, veliau duosianti pajamas bei galimybes, bet turi ir [i]viesosios gerybes [/i] pozymiu – issilavine zmones sukuria kokybiskesnius visuomeninius santykius, geresne socialine aplinka. Taciau, visgi, sunku nunneigti, kad universitetines studijose dominuoja specialybinis pasirengimas, o ne “”bendrai” issilavinimas).
Gi vidurinis issilavinimas yra[i] butent[/i] bendrasis issilavinimas, kuris nera investicija i busima profesine karjera (= i busimas privacias pajamas). Todel jis ir yra, ir turi buti finansuojamas visuomenes (aka visu mokesciu moketoju) lesomis, kaip savo esme ir prasme esantis indeliu i visuomeninius santykius (anot, berods, B.Franklino “Ability to read is a root of democracy”).
Paprasciau sakant, ar esi baiges Vilniaus Liceju, ar Kretingos gimnazija, jei eini iskart dirbti (o ne studijuoti) – negali tiketis gauti skirtinga, “pagal issilavinima”, atlyginima. Taciau tikrai gali to tiketis, jei esi baiges teise, palyginus su baigusiu, pvz., bibliotekininkyste ar socialini darba. Nes tam ir yra fakultetai bei specialybes, o ne siaip “studijos universitete”
2012-01-28 16:08
Vytautas Astrauskas„Dalijam 20 iš pi (čia ilgai aiškint), ir štai startinė vertė pamąstymui: 6,4“ – gal kas nors galėtų bent nuorodą į šaltinį, kuriame galima būtų rasti paaiškinimą? Kažkaip dažnokai jau analogišką „fokusą“ sutinku, pasidarė įdomu.
„Žinot, aš išlaikiau VBE gerai, gal dėl to esu už retesnę rotaciją, tačiau esu už ją dar ir dėl to, kad tai tarsi mokyklos rezultatų įvertinimas. O mokykloje žmogus praleidžia daug metų! Tad geras VBE (kurie yra standartiuoti ir visiems vienodi) išlaikymas yra kaip pagrindas 2 metus nemokėti už “užsitarnautą” aukštąjį. 0,5 – mažai.“
Aš būčiau už dažnesnę rotaciją. Kodėl? Pagal stojamąjį balą aš buvau kažkur ties viduriu iš šiek tiek daugiau nei šimto kartu su manimi įstojusių. Dabar esu trečiame kurse ir tik vieną semestrą negavau padidintos stipendijos. Kitaip tariant, manau, kad baigiamųjų egzaminų rezultatai yra prastas mano sugebėjimo studijuoti įvertis.
2012-01-28 16:40
jukna@ #12: Jus man atleiskit mano demagogiska mastysena : man tik atrodo, kad kompiuteriui pakeitus kastuva keiciasi ir minimalaus issilavinomo reikalavimai. :-) Bet svarbiausia, as taip ir nesupratau kur tas [b]esminis[/b] skirtumas tarp tu dvieju isilavinomo pakopu: vidurinis (visai nemokamas) ir aukstasis (stipriai mokamas). Taip pat (matyt del savo riboto mastymo) negaliu sutikti, kad vidurinis issilavinimas “nera investicija i busima profesine karjera”. Is visu tu kelio i profesija etapu darzelis –> pradine –> gimnazija –> aukstoji mokykla Jus kazkaip tik pirmus tris matot kaip “esanciais indeliu i visuomeninius santykius”. Butu visgi idomu suzinoti, kur tas [b]esminis[/b] skirtumas? O jis turetu buti esminis, vien del skirtumo tarp 0 ir virs 30000 litu uz paskutini is tu etapu. .
2012-01-28 17:48
ArtūrasNeketinau kištis į įdomią diskusiją, tačiau, paskaitęs kai kuriuos komentarus apie mokamas studijas, nebeištvėriau. Matote, universitetinis išsilavinimas nėra tik asmeninis reikalas ar kokia paslauga. Universitetuose visuomenė brandina savo elitą, lyderius, kurie užtikrina visuomenės pažangą, kuria jos ateitį, pagaliau duoda darbo likusiems. Žmogaus gabumai nepriklauso nuo jo turtinės padėties, todėl visuomenei nėra naudinga, kad studijuotų tik turtingiausieji. Iliustruosiu tai štai tokiu pavyzdžiu. Tarkime Lietuvoje visą studijų kainą galėtų mokėti tik 30% gyventojų. Vadinasi, šalis neišnaudotų 70% savo intelektinio potencialo. Ar galime sau leisti tokią prabangą, ypač kai to proto trūksta visose grandyse? Manau kad ne. Bemaž vienintelė šalis, kuri iki šiol leido sau tokią prabangą yra Jungtinės Valstijos, tačiau jos kompensuoja protinių išteklių trūkumą imigracijos sąskaita. Mano galva, perspektyvoje tai nieko gero neduos. Kadaise buvusi išties novatorių šalimi, pasaulio lyderis, Amerika pamažu užleidžia pozicijas. Mokamos studijos, neprieinamos daugeliui amerikiečių, yra viena to priežasčių.
2012-01-28 18:18
Artūras: #8,13Apie dalybą iš pi. Dalinti ir dauginti iš pi reikia mokėti. Pavyzdžiui, rašau studentui 9. Jis klausia – kodėl? Sakau, Jūs apskritai atsakėte į tris klausimus, dauginu 3 iš pi, ir štai Jums 9. Kitam rašau 8 – vėl „kodėl?“ Sakau, jūs natūraliai atsakėte į tris klausimus. Todėl 3 dauginu iš e, ir štai Jums 8.
O jei rimčiau, kad suprastumėte, iš kur tas 20/pi, vertėtų išanalizuoti Lietuvos universitetų konkursinius balus. Minimalus balas, stojant į valstybės finansuojamas vietas yra 12,44 (VGTU) ir 12,42 (KTU), o į valstybės finansuojamas – 1,6 (ASU), ŠU ir KU (2,2), LEU, VGTU, KTU (2,4). Kad galima būtų šnekėti apie kažkokią studijų kokybę, studentų lygis neturėtų skirtis daugiau kaip 2 kartus (t.y. tiek, kiek pažymys 10 skiriasi nuo pažymio 5). Todėl manau, kad minimalus balas, stojant į valstybės nefinansuotas vietas pradžiai turėtų būti bent apie 6,2. 20/pi panašiai tiek ir duoda.
2012-01-29 15:01
@#14Del skirtumo: man kazkaip nepavyksta jums isaiskinti, kad vidurines mokyklos suteikia [b]bendraj[/b]i issilavinima, o ne [b]profesini[/b]. Negi neskiriate?
Del kastuvo vs. kompiuterio: ar pagal jus siandien [b]minimalaus[/b] issilavinimo reikalavimas – aukstasis universitetinis? Oho! Tai bent “minimumas”! :-)
2012-01-29 16:10
@ArturasDar karta noreciau pakartoti: taip, universitetas nera TIK asmeninis reikalas. Jis turi ir viesosios gerybes aspekta.
Taciau SALIA sito tai didziule (as sakyciau: didziaja) dalimi tai yra asmeninis reikalas ta prasme, kad tai, visgi, yra investicija i privatu zmogiskaji kapitala. Investicija, kuri veliau igalina dirbti tam tikro pobudzio darba, suteikia konkurencini pranasuma ir atnesa atitinkamas pajamas jos GAVEJUI.
Tai – pirma. Antra, del mokamo mokslo. Sutinku su jusu nuomone, kad: “gabumai nepriklauso nuo jo turtinės padėties, todėl visuomenei nėra naudinga, kad studijuotų tik turtingiausieji”. Ir ka? Juk sitai kuo puikiausiai SUDERINAMA su mokamu mokslu. Mokejima nereiketu suprimityvinti kaip mokejima “ïs kisenes”. Pasaulyje (ne tik Europoje) yra pavyzdziu, kaip ta mokejima uz studijas galima sutvarkyti: per [b]paskolas.[/b]
T.y. valstybes duodamas ar bent jos garantuojamas paskolas. Kuriu grazinima, beje, galima labai ivairiai salygoti, siejant ji su (a) tam tikro pajamu lygio pasiekimu, (b) darbu Lietuvoje, (c) darbu pagal specialybe, ir t.t. ir pan.
Gi gabus ir neturtingas, ne tik neturetu moketi uz moksla (kol studijuos ar kol nedirbs po studiju), bet dargi galetu pretenduoti i socialines paskirties stipendija. Ne “premijines” (uz desimtukus), bet butent socialines paskirties. Kurios ir grazinti nereiketu. Ir t.t.
Detaliai kalbeti apie imanomus a/m finansavimo mocdelius, kurie suderuna mokejima uz studijas su ju prieinamumu visiems visuomenes sluoksniams, butu per ilga kalba, apie tai yra rasyta ir pasaulyje, ir Lietuvoje.
2012-01-29 16:56
jukna@ #17: Del “bendrojo vs. profesinio” issilavinimo. Manau cia turime labai skirtingas nuomones apie universitetinio lavinimo esme. Jus ji tapatinate su “profesinemis mokyklomis” (“profkemis”). As ji laikau [b]bendru[/b] lavinimu, tik jau aukstesniu lygiu, nei mokykloje. Isskyrus studentus, pasirinkusius mokslo karjera, dar nemaciau zmogaus, su universiteto diplomu tiesiai isiliejusi i firmos darba. Firmos (rimtos) iesko tu “universitetiniu” del ju lankstumo, del gebejimo mastyti naujose situacijose. Ne del mokejimo realizuoti kazkokia senai ismokta procedura. O be to: ar integralai, algebra, atomo strukturos subtilybes, DNA ir pan. yra tikrai tik “bendras issilavinimas”? Visa tai juk mokoma jau gimnazijoj. Tad atsakymo i # 14 klausima (kur [b]esminis[/b] skirtumas?) taip ir negavau.
@ #18: Jus keiciat (pagrindini) klausima [i]”ar reikia moketi?” [/i]visai salutiniu klausimu [i]”kaip moketi?”[/i]. Ir tuo paciu atskleidziat viena is pagrindiniu tu “krepseliu” ivedimo iniciatoriu: bankus. Ar [i]cash[/i] ar kreditas – kur skirtumas? Tai tie patys pinigai. Kuriu jaunam zmogui truks, kai jis prades dirbti, uzdirbineti pensijas vyresniajai kartai.
P.S. Mazas priedas prie a/m misijos. Man vis neiseina is galvos vienos dideles “software” firmos vadovo atsakymas Triero universiteto studentams. Jie pasipiktine klause: jusu produkcija juk labai konkreti, tad kodel idarbinate ne informatikus, o vos ne 2/3 tu “grynu” matematikos studentu (topologu, geometru ) ir net filosofu? Jis atsake mazdaug taip: mums reikia mastanciu zmoniu, ne dirbanciu. Ne zinanciu, kas ir kaip veikia, o kodel veikia. Mums reikia “crazy” galvu, ne robotu.
2012-01-29 17:03
Leonas 2 ArturasMane sudomino šita Jūsų diagnozė: [i]”Kadaise buvusi išties novatorių šalimi, pasaulio lyderis, Amerika pamažu užleidžia pozicijas. Mokamos studijos, neprieinamos daugeliui amerikiečių, yra viena to priežasčių”.[/i]
Būdamas argumentuotų nuomonių mėgėjas (ir publicistinių klišių nekentėjas ;-) ), maža to – kiekybininkas, norėčiau Jūsų paklausti: kuo grindžiate šią diagnozę? Tiksliau – dvi diagnozes: viena – apie Amerikos lyderystės lėtejimą (kada? po 2 Pasaulinio ar vėliau?), antra – apie studijų prienamumo įtaką tam procesui (kiek reikšmingą) .
Gal žinote kažkokias studijas šiuo klausimu?
Nes…kiek zinau, toji “nemokamomis studijomis” uztvindyta Europa, nors ir priimin4jo visokias Lisabonos strategijas, skirtas “dognatj ir peregnatj Ameriku” :lol: , ne tik tų planų neįvykdė, bet ir išvis vargu ar pasistūmėjo pastebimai arčiau to tikslo….
2012-01-29 17:17
Artūras: #18Mūsų nuomonės yra labai panašios. Aš manau, kad gabiems svarbu būtų turėti galimybę studijuoti nemokamai, nepriklausomai nuo turtinės padėties. Paprasčiausia sistema – valstybinis universitetas, kaip daugumoje Europos šalių, tarkim, Skandinavijoje. Stipendijos irgi būtų gerai, jei niekas nesigvieštų iš jų pasipelnyti.
Gabus ir turtingas galėtų (bet neprivalėtų) pasirinkti ir ką geresnio. Arba gerą nevalstybinį universitetą (kokį Harvardą ar MIT), arba, gal būt, kas yra įmanoma mūsų sąlygomis – tą patį valstybinį, tačiau [i]de luxe [/i] programą už papildomą mokestį.
Na, o turtingam ir negabiam turėtų būti vienas kelias – nevalstybinis (privatus) universitetas (toks, kuris priims; ne Harvardas ir ne MIT, žinoma). Turinis daug pinigų, bet mažai proto, turėtų leisti pasipelnyti kitiems.
2012-01-29 17:29
@ Juknai[b]Bendram[/b] lavinimui universitete daugiausia skirti tie BUL dalykai. Apie juos diskusija vyksta (vyko?) kiek kitame 6ios erdves kampelyje :-).
Tai, kad universitetines studijos nera [b]tik[/b] ar net [b]daugiau[/b] bendrasisi lavinimas, liudija bent trys nepaneigiami dalykai:
1) studentas stoja ne 6iaip i “universitetinio lavinimo studijas”, o i tam tikros [b]specialybes [/b] studijas. Kuriose absoliuciai dominuoja tai [b][i]specialybei [/i] [/b] reikalingi [i][b]krypties [/b] [/i] dalykai.
2) Rimtos firmos kaip tik iesko ne siaip “zmogaus su universiteto diplomu”, bet tam tikra[b] specialybe igijusio universiteto absolvento.[/b]. Pavartykite darbo pasiulymus – juose nurodoma, koki konkretu (specialybini) issilavinima privalo tureti pretendentas i siuloma darbo vieta.
3) Pagaliau, kiekvienos krypties universiteto studiju programos aprase privaloma nurodyti kokioms [b]profesinems[/b] sriitims rengiami [b]specialistai[/b] (taja studiju programa). Ne konkreciai darbo vietai, zinoma, bet visgi konkreciai profesinei sriciai. Tad lankstumas, adaptyvumas ir gebejimas tobuleti yra, be abijo, labai svarbu, taciau nuoroda, kad “[i]rengiami visur tinkantys lankstus ir adaptyvus issilavine absolventai”[/i] jokiu budu nepareitu.
Del “vieno is pagrindiniu tu “krepseliu” ivedimo iniciatoriu: banku”: ar turite duomenu ar bent kiek rimtesniu argumentu siai savo “hipotezei” (apie “iniciatorius bankus”) paremti? Abejoju. Tada – ja sekmingai nurasome i pseudo-ekonomines mitologijos savartyna :-) .
Kai del [i]cash vs credit[/i] skirtumo nebuvimo…tai aciu, jus ka tik itikinamai parodete, kaip labai BUTINA matematikams (ir ne tik jiems…) destyti ne tik ekonomikos, bet ir finansu pagrindu kursa :-) Nes uz toki “koks skirtumas” pareiskima Ekonomikos fakulteto studentas lektu is egzamino su nepatenkinamu pazymiu :-) .
2012-01-29 17:33
jukna@ #20: Jus koncentruojates Amerika-Europa asyje. Uzmirstate Kinija ir Indija. Dauguma mano kolegu yra butent indai ir kinieciai (daugumoje kol kas dirbantys JAV). Ir be “studiju” akis bado, kad JAV dominuoja studentai is Indijos ir Kinijos. Ir be ju aisku, kad JAV mokslas laikosi butent ant tu mokslininku. Ir stai laikai pasikeite: jie pradeda sugryzineti namo. Pasimoke JAV, sugrize i tevyne, ir ten steigiantys dideli potenciala turincius mokslo bei technologiju centrus. JAV dabar tures problema. Prireiks ir tu gabiu, bet nesugebanciu moketi, paciu amerikieciu jaunu galvu.
2012-01-29 17:45
@ ArturasTaip, musu nuomones panasios del a/m [b][i]prieinamumo [/i] [/b] visiems [b]gabiems [/b] uztikrinimo, nepriklausomai nuo ju turtingumo.
Taciau kitais aspektais, atrodo, mes laikomes skirtingu nuomoniu.
Pirma, Jus pasisakote uz [i]nemokama [/i] (aka dotuojama mokesciu moketoju – negrazintinai) aukstaji issilavinima, as gi pasisakau uz aukstaji issilavinima [i]issimoketina[/i]i (aka uz grazintina mokesciu moketoju parama). Grazintina, kaip sakiau, tada, kai absolvento pajamu lygis savotiskai “paliudija” jo gauto issilavinimo verte.
Antra, siulydamas “turtingam ir [b]negabiam[/b]” gauti diploma privaciuose universitetuose, Jus is esmes siulote a/m profanacija ir devalvacija. Nesutinku! As manu, kad studiju kokybe -kur tos studijos bevyktu- yra valstybes prieziuros, o ne tik privatus “davejo”ir “gavejo” reikalas. Juk, pvz., maisto ar vaistu kokybes nepaliekame tik privaciam reikalui ir santykiams tarp pardavejo ir vartotojo. Taipgi medicininiu paslaugu kokybes, bankiniu paslaugu ir pan. Netgi jei apsieinama be valstybes, tai, pvz., advokatu negali tapti, neislaikes advokatu “gildijos” nustatytu egzaminu, t.y. nepraejes kokybes patikros.
2012-01-29 17:45
Artūras: #20Na, stačiai tenka retkarčiais viešėti už Atlanto. Matau, kad inžinierines specialybes amerikiečiai nebesirenka – studijuoja daugiausiai menkai tam pasirengę atvykėliai. Žinau, kad tragiškai trūksta gerų inžinierių, fizikų, dėl ko stringa net ginkluotės, kosmoso programos. Vietiniai turtingi tenori trijų specialybių – [i]lawer, medical doctor, business administrator.[/i] O neturtingiems telieka eiti į kariuomenę, kad užsitarnauti nemokamą koledžą.
Apie Europą kita kalba, čia atsirado daug norinčių gražiai gyventi be didelių pastangų. Tai ir atvedė į dabartinę krizę. Jei sveikos jėgos (o jų dar yra) šios krizės neįveiks, bus liūdna.
2012-01-29 17:53
jukna@ #22: Del tu “triju nepaneigiamu dalyku”. Nezinau tiksliai, kaip dabar yra Lietuvoje, bet stai mano dukra (Vokietijoje) jau 7-je klaseje turejo pasitinkti, kokia kryptimi ji eis: humanitarine ar gamtos mokslu. Po to, 10-je klaseje vel pasirinkimas: kokias sritis pasirinkti kaip “Leistungskurs” (ypac dominanciomis). Kas tai: ne ruosimasis profesijai? Pazymekim: iki siol uz moksla nereikejo moketi. Ir stai, budama Lietuvoje, ji turetu uz tolesni gilinimasi i savo senai pasirinkta profesija staiga pradeti moketi desimtis tukstancius litu. (Arba lysti i Jusu propaguojamas “paskolas”.) Is kur atsiranda tas “staigumas”? Kas is esmes pasikeite?
2012-01-29 18:16
Artūras: #24Aš irgi teoriškai pritarčiau stipendijų sistemai, kompensacijai mokesčių mokėtojams grynais ar pasiaukojamu darbu. Bėda tik tame, kad veiksmingos sistemos, kuri visa tai užtikrintų (bent jau tinkamos mūsų sąlygomis), pasaulyje nematome. JK buvo stipriai dirbama ta kryptimi, ir tai gavosi keistokas rezultatas – tie, kurie gerai mokėsi ir ėmė gerai uždirbti, turi gražinti pinigus, o tie, kurie nelabai stengėsi ir dėl to nelabai uždirba – ne. O dabar dar įvertinkite savo siūlymą, atsižvelgę į lietuvišką pasiryžimą deklaruoti pajamas. Taigi, problema yra tame, kad nepakanka geros idėjos; reikia, kad visa tai veiktų. Lietuvoj viskas veikia prastai, visose grandyse – [i]mismanagement[/i], todėl verta dairytis paprastesnių modelių. Kaip sakoma, į dalykus reikia žvelgti plačiau, tačiau su žmonėmis – elgtis paprasčiau.
O dėl turtingų ir negabių – privačios iniciatyvos nesustabdysi. Toje pačioje Amerikoje pilna kontorų, kur galima gauti diplomą be didelių pastangų. Tik tie „diplomai“ turi atitinkamą vertę ir darbdaviai jais nesižavi. Lietuvoj pamažu irgi judama ta kryptimi. Privatūs darbdaviai jau susigaudo, viešieji – dar ne visuomet. Todėl savo rašinyje aš ir siūlau įvesti minimalų konkursinį balą visiems be išimties.
2012-01-29 18:16
juknaP.S. Noretusi, kad “krepseliu” salininkai neuzmirstu vienos tos “a/m = pelnas” idejos pasekmes: Lietuva mokslo ir inovaciju srityje yra priespaskutine tarp 27 Euopos saliu. Zr. [url]http://www.proinno-europe.eu/metrics[/url]
2012-01-29 18:20
Leonas 2 #23Prisipažinsiu, aš nesu susipažinęs su Kinijos ar Indijos a/m finansavimo sistemomis. Gal Jūs apie jas žinote daugiau ir galite apšviesti: kas ir kaip ten moka už mokslą?
Be to, tai, kad daug kinų ir indų vyksta išsilavinimo siekti į JAV, o ne daro tai savoje šalyje, yra labai kontroversiškas pavyzdys :-) .
Pagaliau, kokiais faktais Jūs galite pagrįsti savo tvirtinimą, kad “JAV mokslas laikosi butent ant tu mokslininku”? Gal paskutiniojo dešimtmečio Nobelio premijų statistika? Kokia nors kita, pvz, labiausiai cituojamų amerikiečių publikacijų autorių kilmės satistika? ar pan.?
Jei tai tik “visi tai žino” tipo teiginys, tai nesivarginkite :-) Kaip jau sakiau, manęs tokie “lozungai” neįtikina :-)
2012-01-29 18:41
St.Juknai[quote name=”Stasys Jukna”]@ #22: Del tu “triju nepaneigiamu dalyku”. Nezinau tiksliai, kaip dabar yra Lietuvoje, bet stai mano dukra (Vokietijoje) jau 7-je klaseje turejo pasitinkti, kokia kryptimi ji eis: humanitarine ar gamtos mokslu. Po to, 10-je klaseje vel pasirinkimas: kokias sritis pasirinkti kaip “Leistungskurs” (ypac dominanciomis). Kas tai: ne ruosimasis profesijai? [quote]
Tai butent [i]ruosimasis[/i] profesijai , o ne specialybes (profesijos ar bent jos krypties) [i]igijimas[/i]. Ruostis profesijai galima ir isvis ne mokykloje: tai galima daryti ir namie, skaitant atitinkama literatura, sportuojant ar pan.
2012-01-29 18:48
St.Juknai[quote name=”Stasys Jukna”]P.S. Noretusi, kad “krepseliu” salininkai neuzmirstu vienos tos “a/m = pelnas” idejos pasekmes: Lietuva mokslo ir inovaciju srityje yra priespaskutine tarp 27 Euopos saliu. Zr. [url]http://www.proinno-europe.eu/metrics[/url][/quote]
Du klausimai:
1) Ar tikrai toje vietoje Lietuva atsidure [b]po[/b] “krepseliu” ivedimo?
2) Jei i 1 klausima atsakymas “taip”, tai: ar tikrai toje vietoje Lietuva atsidure [b]de[/b]l “krepseliu” ivedimo? (Juk “po to” nelygu “del to”).
Jei negalite bent i viena is siu dvieju klausimu atsakyti [b][i]argumentuotai[/i][/b] teigiamai, tai Jusu teiginys tera vertas tiek, kiek ir snekos apie tai, kad kosmose viespatauja Didysis Spaghetti Monstras :lol:
2012-01-29 19:08
Arturui[i]Aš irgi teoriškai pritarčiau stipendijų sistemai, kompensacijai mokesčių mokėtojams grynais ar pasiaukojamu darbu. Bėda tik tame, kad veiksmingos sistemos, kuri visa tai užtikrintų (bent jau tinkamos mūsų sąlygomis), pasaulyje nematome.[,,,] O dabar dar įvertinkite savo siūlymą, atsižvelgę į lietuvišką pasiryžimą deklaruoti pajamas. [/i]. [/i]
Jei akalis vadovautumes tokiu argumen tu, reiketu Lietuvoje panaikinti ir pajamu mokesti :lol: . O visgi, nors ir puikiai zinoma, kad dalis gyventoju dali savo pajamu gauna “vokeliuose”, pajamu mokescio neatsisakoma. Be to, nepamirskite, kad pasiryzima teisingai deklaruoti pajams stiprina ir ateityje dar labiau stiprins noras gauti paskola (bustui, automobiliui, ar kam kitam pirkti). Trecia, ta pasiryzima galima sustiprinti dalies sumokamu pajamu mokesciu grazinimo uz sumoketas imokas tai paskolai (mokesciui uz moksla) , panasiai kaip dabar yra su imokomis kaupiamajam gyvybes draudimui, ir pan. Yra ir kitu variantu, tai tikrai nera neissprendziamas (bent jau pakenciamai, tegul ir ne idealiai) uzdavinys.
Kai del “[i]keistokas rezultatas – tie, kurie gerai mokėsi ir ėmė gerai uždirbti, turi gražinti pinigus, o tie, kurie nelabai stengėsi ir dėl to nelabai uždirba – ne. [/i]””, tai as cia nieko keisto nematau. Tai atitinka mano anksciau destytas mintis apie aukstojo mokslo viesaja ir privacia nauda: tas, kuris is jo gauna ir pakankama privacia nauda – sumoka uz ja, o to, kuris sugebejo is tu studiju isspausti is esmes tik (ar daugiausia) viesaja nauda – uz ja susimoka visuomene, nereikalaudama grazinti paskolos.
2012-01-29 19:08
jukna@ #31: Mielas kolega: esme juk paciame fakte – mes priespaskutiniai. Gudraukit kaip norit “po ar pries”. Reikalo tai nekeicia: kazkas Lietuvos mokslo sistemoje blogai, labai blogai, jeigu mes preispaskutiniai. Ar pamates “Lietuva priespaskutine” zmogus turetu pirma klausti “ar tai krepseliu pasekme”? Ne “gal ka mes darome blogai”, bet butent “pagrysk tai argumentuotai”. Ne, o gal tikrai tai [b]sistemos [/b]klaida? Juk sudas yra sudas. Jis smirda. (Atleiskit, uzastrinu.) Tai argumentas. Tik nevisada norisi ji pateikti.
@ #29: Man nereikia Nobelio. Tiesiog mano srityje (teorine informatika) straipsniu autoriai pastaruoju metu yra daugumoje Indijos, Kinijos pilieciai. Po ju seka Izraelio, JAV ir Europos.
2012-01-29 19:09
Arturui - tesinys“[i]Todėl savo rašinyje aš ir siūlau įvesti minimalų konkursinį balą visiems be išimties[/i]”” Taip, sutinku – jei tai galiotu ne tik valstybiniams, bet ir nevalstybiniams universitetams! Taipgi, manyciau, nepakenktu nustatyti minimalius VISIEMS universitetams privalomus studiju rezultatu standartus, pvz, ivedant bent atraminems disciplinoms kokius nors “external examinations”” ar pan.
2012-01-29 19:14
S.JuknaiAha, aisku. Bet lygiai taip pat teiseta tada yra sakyti, kad š…. buvo toji ilgai veikusi “paternalistine” ([i]grandfathering[/i] tipo) studiju finansavimo sistema[b] iki [/b] “krepseliu”, nes jai esant mes ir atsidureme toje priespaskutineje vietoje.
P.S.: Smagu girdeti, kad Jums nereikia Nobelio :lol: Nes jo ir negautumete net ir is kailio lisdamas – uz Jusu srities mokslo pasiekimus Nobelio premiju neduoda :-)
2012-01-29 19:19
Leonas @ Juknai[i]Tiesiog mano srityje (teorine informatika) straipsniu autoriai pastaruoju metu yra daugumoje Indijos, Kinijos pilieciai. Po ju seka Izraelio, JAV ir Europos[/i]
Kur sitame fakte matote argumenta, kad JAV mokslas laikosi butent ant tu mokslininku? Ar prie tu Indijos ir Kinijos pilieciu pavardziu yra JAV universitetu prieskyros? (Hmmm… mano srityje prie publikuojamu straipsniu autoriu pavardziu nebuna prierasu apie ju pilietybe, buna tik ju mokslo istaigu nuoroda).
2012-01-29 19:19
Artūras: #34Rašinyje taip ir parašyta (žiūr. 10-11 eilutes iš apačios). Jūsų idėjai apie egzaminus visiškai pritariu. Pats kasmet susiduriu su „magistrais“ iš kai kurių mūsų „universitetų“, kurie atklysta į VU doktorantūron. Mūsų „5“ lygus jų „10“.
2012-01-29 19:23
jukna@ # 36: Tikiuosi indiska ar kinietiska pavarde dar atskiriat nuo europietiskos. Kisant galva i smeli – ne pati geriausia iseitis.
@#35: Nesupratau, kodel Jus normalu daikta kaip “sudas” rasot “s …”. Ar jau Lietuvoje pasidare tabu vadinti daiktus tikrais vardais?
O tos priespaskutines vietos is 27 neglaistykit: dauguma is auksciau stovinciu Europos saliu neturi jokiu “krepseliu” (tik simbolini mokesti). Ten (kazkodel) to sudo maziau.
2012-01-29 22:55
Leonas @ JuknaiKartoju klausimą, jei nesupratote (ar tik apsimetate?): ar prie tų straipsnių autorių atskiriamų indiškų ar kiniškų pavardžių būna (a) JAV universitetų prieskyros [b]ir[/b] (b) ju [b]pilietybės[/b] nuorodos?
Beje, prie ko cia išvis jūsų paminėtos [i]europietiškos [/i] pavardes, jei kalbame apie JAV? Ar jūsų nuomone neeuropietiška = neamerikietiška?
2012-01-29 23:18
Leonas @ JuknaiMatote, toje seimoje, kurioje augau, zodis “š…” buvo priskiriama vulgariu, todel nevartotinu kategorijai. Tad iki siol as beveliju sakyti “meslas” :-) Tik tiek.
Del tos priespaskutines vietos is 27: neuzsiiminekite sofistika, pritemptai ieskodamas labai abejotinu priezasties-pasekmes rysiu (tarp mokescio uz moksla buvimo/nebuvimo ir inovaciniu pasiekimu). Pirma, kartoju, Lietuva tik 2 metus turi ta krepseliu sistema, tad visiskai neprotinga JAI suversti kalte uz musu kuklius pasiekimus per visus 20 metu,; antra, UK, kurioje uz studijas ir iki siol reikejo visai nesimboliskai moketi, seka ikandin inovaciniu Europos lyderiu; trecia, pagaliau, JAV inovatyvumo poziuriu pusantro karto apsauna EU27 (ir, beje, nesimato, kad silpnetu siuo poziuriu).
2012-01-29 23:31
sXXXXXXXTaip pamąsčiau:
Jeigu AM turintieji uždirba statistiškai daugiau negu jo neturintieji, reiškia ir valstybei mokesčių daugiau atneša. (Tokiu būdu atperka įgytą išsilavinimą. Tuo tarpu, jeigu AM mokamas, o statistiškai AM turintieji daugiau atneša mokesčių, gaunasi jau kaip donavimas valstybei. Tada mokesčiai galbūt turėtų būti ne tam tikri procentai nuo uždarbio, o konstantos).
2012-01-30 08:00
2 sxxxxxxxMatote, jusu samprotavimas turi bent 5 esmines “spragas”:
1) Jis gal ir tiktu, jei visi baige a/m sau pasiliktu daugmaz vienodas pajamas, o valstybe gautu visa kita, kas ta virsija, kaip mokescius. Tada gaves nemokama, bet pelningesnme investicija, teisininkas ir duotu valstybei daugiau, nemokamai islavintas bibliotekininkas – maziau, bet abu butu gave ta pati uz savo nemokamas studijas, tim valstybe skirtingai isju laimetu, Viskas butu “teisingai” :-)
2) Rasau “gal ir tiktu”, nes ekonomine prasme…vis tiek netiktu. Nes tai prilygtu paskolai, kurios ([i]principal[/i]) grazinti nereikia: uztenka moketi tik jos palukanas[i] ad mortem[/i] . Ar sutiktumete skolinti tokiomi salygomis? Jei taip, parasykite savo telefona: siandien pat pasiskolinsiu is jusu keleta desimciu “stuku”… :-)
3) Analogiskai jusiskaiui argumentais galima butu pagristi kone kiekviena privatu subisdijos is valstybes prasyma: naujiems irengimams isigyti, naujiems darbuotojams samdyti ir t.t. Visais atvejjais galima butu motyvuoti, kad sita subsidija gavus, tavo imone prades moketi didesnius mokescius is biudzeta. Ir gal net greiciau ir daugiau butu tu mokesciu negu investavus i koki rusu kalbos filologa :-)
4) Gaves ta valdiskai subsidijuota diploma absolventas gali isvykti i Airija ar Amerika ir… ku-ku tiems Lietuvos lauktiems mokesciams is jo issilavinimo. Ar manote, kad mes esame pakankamai turtingi, kad subsidijuotume kitas valstybes ir jnu biudzetus?
5) Na, daveme nemokama moksla, mokesi mokesi – po 3 kursu iskrito ar pats nusprende tapti, pvz. vienuole. Kaip atsipirks tada toji valstybes investicija i sia jaunuole? :-)
Galima rasti ir daugiau kontr-argumentu, bet gal uzteks ir siu?
2012-01-30 11:25
juknaBezongliruodami ekonominemis kategorijomos mes atrodo ignoruojam keleta esminiu detaliu (zinau, kad busiu “sutruskintas”, bet tai tiesiog mano abejones):
1. Kiek ir kokiu specialistu Lietuvai reikia nustato [b]ne rinka[/b], ne visuomenes poreikiai, o atkiri [b]asmenys[/b] (svietimo ministras). Tiesiog is lubu. Startegiskai tai matyt pavojingiausias dalykas.
2. [b]Gavusiu[/b] krepselius studijas finansuoja (per mokescius) ir ju [b]negavusiu[/b] tevai. Aiski diskriminacija.
3. Studijos paverciamos eiliniu [b]pelno siekimu[/b], ne kulturos dalimi. Realiu ziniu [b]vertinimas[/b] darosi pavojingai priklausomas nuo pinigu kapso. (Juk kitaip gali pabegti i kita mokykla.) Formuojama “kastine kultura” studentijoje: su krepseliu, be krepselio, turtingu tevu atzala. Labai abejoju, ar tai skatina pacia studiju kokybe.
4. A/m darosi (papildoma) [b]turtinguju privilegija[/b]. Labai pavojinga tendencija.
5. Skatinama [b]jaunimo emigracija[/b]. Daugelyje saliu (pvz. Vokietijoje) salygos yra zymiai palankesnes. Jau nesnekant apie laboratorine iranga ir pan.
2012-01-30 14:13
Leonas[i]1. Kiek ir kokiu specialistu Lietuvai reikia nustato [b]ne rinka[/b], ne visuomenes poreikiai, o atkiri [b]asmenys[/b] (svietimo ministras). Tiesiog is lubu. Startegiskai tai matyt pavojingiausias dalykas[/i].
Taip, tai nera tikslu. O kokia pasiulytumete alternatyva? Kaip suzinoti [b]rinkos poreikius [/b] (ypac busincius po 4-6 metu)? arba – [b]visuomenes poreikius [/b] (ne visuomenes atstovu norus,uzgaidas ar nuomones, bet [i]visuomenes poreikius[/i]). gal turite pavyzdziu, kur tie dalykai gerai nustatomi? Kokiais metodais?
[i]2. [b]Gavusiu[/b] krepselius studijas finansuoja (per mokescius) ir ju [b]negavusiu[/b] tevai. Aiski diskriminacija.[/i]
Butent!! Todel aukstasis mokslas turetu buti [b]visiems [/b] MOKAMAS – suteikiant galimybe visiems norintiems gauti valstybes (ne banku!) paskola tam mokesciui sumoketi, o varginguju sluoksniu atstovams – dar ir galimybe gauti socialine stipendija pragyvenimui.
[i]3. Studijos paverciamos eiliniu [b]pelno siekimu[/b], ne kulturos dalimi. Realiu ziniu [b]vertinimas[/b] darosi pavojingai priklausomas nuo pinigu kapso.[/i]
O kaip sitai issprendziama JAV ir Anglijoje (Harvarde, Yale, Stanforde ar Cambridge)? Regis, nepigios studijos ten nesukliudo studiju kokybei?
[i]4. A/m darosi (papildoma) [b]turtinguju privilegija[/b]. Labai pavojinga tendencija.[/i]
Sutvarkius ta mokejima per valstybes paskolu sistema – taip nebutu.
5. Skatinama [b]jaunimo emigracija[/b]. Daugelyje saliu (pvz. Vokietijoje) salygos yra zymiai palankesnes. Jau nesnekant apie laboratorine iranga ir pan.[/quote]
Bet gal ten ir studiju kokybe tada geresne? Jei taip, tai meginti studiju “pigumu-nemokamumu” sulaikyti jaunima nuo galimybes gauti kokybiskesni issilavinima – yra nuodeme, jei ne nusikaltimas ;-)
2012-01-30 14:17
Leonas - ir darp.Juknai, kuri taip ir neatsake i si klausima:
Kartoju klausimą, jei nesupratote (ar tik apsimetate?): ar prie tų straipsnių autorių atskiriamų indiškų ar kiniškų pavardžių būna (a) JAV universitetų prieskyros ir (b) ju pilietybės nuorodos?
Is anksti dekoju uz atsakyma! (mat, labai smalsu suzinoti, kuriam cia zunale nurodomos straipsnio autoriu pilietybes… :-)
2012-01-30 15:38
jukna@ #44: Del 1: Reikalingos ilgalaikes ekspertu prognozes. Abiturientai ir ju tevai irgi (daugumoje) daro savo “namines” prognozes. Butu gerai, kad tos prognozes butu paremtos rimtomis ekspertu galimu vystimosi scenariju analize. Bet ir viskas: ekspertai tik pataria, o renkasi ir rizikuoja [b]patys [/b]zmones. Ne SMM ministras.
Del 2: Is principo, toks (valstybiniu paskolu) kelias nera matyt blogas. Bet tik is principo: mes gi zinome, i ka kitose salyse veikiantys mechanizmai pavirsta juos aklai realizavus Lietuvoje. Galiu isivaizduoti, kad pas mus zmogus turetu bent 10-15 metu atidavineti ta paskola. Neuzmirskime, jaunas zmogus dar paraleliai vykdo bent dvi “valstybines uzduotis”: turi islaikyti apie 1/3-1/2 pensininko, uzaugini vaikus. Stai kodel matyt geriau leisti tevams (per mokescius) nuimti bent dali to finansinio spaudimo jaunimui.
Del 3: Man keista, kad mes vis norim lygiuotis i universitetus ir salis, kurios kaip diena nuo nakties skiriasi nuo Lietuvos realybes. Kas tinka ereliui nebutinai tinka ir kurapkai. Dazniausia – visai netinka.
Del 4: Pridejus “sutvarkius Lietuvoje” situacija kiek keiciasi. Man atrodo, kad uzkabindama finansini balasta (kreditus, valstybes ar banko) pati valstybe stabdo jos pagrindini varikli: tu 25-45 zmoniu inasa i jos klestejima.
Del 5: Supratau Jusu sarkazma. Nors jame yra ir tiesos, manau darom didele klaida specialiai [b]blogindami [/b]studiju salygas pacioje Lietuvoje. As ne veltui minejau laboratorijas ir pan. Nesneku apie pati destymo lygi: jis Lietuvoje nera blogesnis nei, tarkim, Vokietijoje. Bent jau kol kas. Bet po bandymu paversti mokyma “normalia mokama paslauga”, keisis ir [b]studiju kokybe[/b]. Bus bandoma “optimizuoti pelna”, koncentruotis i trumpalaikius “modernius” dalykus.
2012-01-30 15:40
jukna@ #45: Neatsakiau, nes laikiau klausima smulkmenisku “kabinejimuosi”. O siaip, as ji seniau atsakiau sakydamas, kad dauguma is ju dirba JAV (kol kas). Yra tiesiog tendencija: korporacijoms besteigiant vis daugiau filialu Indijoje bei Kinijoje, mokslininkai pradeda sugryzineti namo. Cia tik mazas pavyzdys [url]http://en.wikipedia.org/wiki/Andrew_Yao [/url] (tai vienas is mano srities gigantu).
2012-01-30 21:03
2 Jukna[i]Man keista, kad mes vis norim lygiuotis i universitetus ir salis, kurios kaip diena nuo nakties skiriasi nuo Lietuvos realybes. Kas tinka ereliui nebutinai tinka ir kurapkai. Dazniausia – visai netinka[/i].
Ha-ha, kazkodel kai tokiems, kaip tamsta bei kiti cia besireiskiantys (prof.Zukauskas et al), paranku, tai izkaryt pasitelkiamas tas argumentas: “o stai ten, Europoje [Amerikoje, Japonijoje, etc, etc]….”” ir siuloma mums lygiuotis i TEN ir imiti is ten pavyzdi. Kai tai neparanku – prisimenama, kad musu situacija skiriasi nuo ten, “kaip diena nuo nakties”, ir pareiskiama, kad anu universtetu bei saliu patirtis mums “visai netinka” :)
Ar, ponas Jukna, zinote, ka reiskia zodis “demagogija”? :-)
2012-01-31 10:00
jukna@ #48: Gerbiamas kolega, kiek pamenu, Vokietijos universitetus minejau tik kaip nemokamus arba tik turincius simbolini mokesti (manau tinka sitoje diskusijoje!). Kitus E27 universitetus minejau tik pabrezdamas, kad Lietuva priespaskutineje vietoje moksle ir inovacijose (tiesiog daug kas to dar nezino). Tad gal [b]neapibendrinkim[/b] pries lipdydamas etiketes. O ir siaip, etikeciu lipdymas akademineje diskusijoje svetimas dalykas. Ten (skirtingai nei politikoje) etikeciu vietoje yra [b]argumentai[/b]. (Ne man Jus “mokyti”, tiesiog primenu.)
P.S. Del “paranku vs. neparanku”. Atleiskit, kuo man (asmeniskai) nemokamas a/m parankus? :-? Net jei ir esu “demagogas” (Jusu akyse), nesu dogmatikas: neturiu jokiu isankstiniu nusistatymu, jokiu “tabu temu”. Jei pateiksite itikinamus kontraargumentus – tik dziaugsiuosi. Juk diskutuojame ieskodami tiesos, o ne “kas yra uz ka”? Manau nei gerb. Arturas, nei as nebandom kazko “prastumti”. Tiesiog turim (bent jau as turiu) dideliu abejoniu del pacios krepseliu sistemos tikslingumo (greiciau – del jos nepavojingumo a/m Lietuvoje). As savo abejones isdesciau # 43.
2012-01-31 14:14
Leonas - S.Juknai[i]Del 1: Reikalingos ilgalaikes ekspertu prognozes. (…) Butu gerai, kad tos prognozes butu paremtos rimtomis ekspertu galimu vystimosi scenariju analize. [/i]
Ilgalaikes ekspertu prognozes, zinoma, reikalingos viskam. Ir ju per pastaruosius 20 metu buta apsciai: ir prognoziu, ir strategiju, ir viziju. Jei bent puse is ju butu issipilde ar ivykdyta, siandien jau butu pasieke bent Danijos lygi :-) . bet, matyt, vis pasukdavome ne tuo galimu vystymosi keliu :-)
Beje, jusu norimu prognoziu apie darbo rinkos poreikius irgy buta – ir yra dabar. Vienos ju, paremtos tam tikrais tyrimais, pristatyme teko dalyvauti gal pries pora metu; tarp jos rengeju buvo jusu kolega matematikas prof.R.Rudzkis. Nesiimciau, kiek toji analize buvo, jusu zodziais tariant, rimta. Taciau abiturinetai ir ju tevai vis tiek renkasi savaip, nebodami tu analiziu ir pranasaujamu scenariju.
Pagaliau, kokia nauda is tu scenariju, jeigu suplanuojamas, pvz. 100 fiziku poreikis po 4 metu, baigia fizikos studijas 100 absolevntu, o is ju… tik 30 eina dirbti bent panasiai pagal specialybe. Kiti gi tampa verslininkais, telekomunikaciju sektoriaus vadybininkais ar naftininkais. “So much” visiems planams ir prognozems! :-)
[
2012-01-31 14:15
Leonas- S.Juknai, 2i][i]Del 2: Is principo, toks (valstybiniu paskolu) kelias nera matyt blogas. Bet tik is principo: mes gi zinome, i ka kitose salyse veikiantys mechanizmai pavirsta juos aklai realizavus Lietuvoje. Galiu isivaizduoti, kad pas mus zmogus turetu bent 10-15 metu atidavineti ta paskola.[/i]
Pirma: jei is anksto nusiteikiama, kad pas mus negalima realizuoti nieko “is principo” protingo, kas jau isbandyta kitur, tai…gal isvis nekvarsinkime galvos, stengdamiesi pasiekti ta lygi “kaip kitur”? Nes ir mmusu universitetai, nors “is principo” galetu buti tarp geriausiuju Europoje, bet tokiais netaps, nes jie…Lietuvoje, o mes gi zinome, kuo baigiasi bandymai eiti “ju keliu” :-)
Antra: nieko baisaus nematau, isivazdaves, kad pas mus zmogus turetu bent 10-15 (tegul ir ilgiau!) atidavineti ta paskola. Jau DABAR n tukstanciu zmoniu -ir senu, ir jaunu- atidavineja paskolas, uz kurias pasistate busta ar isigijo automobili. Kai kuriu tu paskolu terminas: 25 metai (pvz. mano dukra tokia turi pasiemusi :-). Ir dauguma ju del to ne kiek nesigrauzia, nes jmu deka gyvena patogiai jau siandien.
Gi tos paskolos mokesciui uz studijas atidavima susiejus su [b]pajamu lygiu[/b] – pvz tik nuo menesiniu pajamu pervirsio virs 4x MMA- jos butu labai menkai skausmingos. Gal kuriam nors jaunams zmogui tai atimtu galimybe atostogauti Kanaruose ar tektu apriboti lankymasi klubuose, bet nemanau, kad tai butu didele problema visuomenei. :lol:
2012-01-31 14:35
Leonas- ir dar[i]Bet po bandymu paversti mokyma “normalia mokama paslauga”, keisis ir studiju kokybe. Bus bandoma “optimizuoti pelna”, koncentruotis i trumpalaikius “modernius” dalykus.[/i]
Kuo grindziate si savo prognoze/pranasyste? Kokias nors ekspertiniais tyrimais? Aiskiomis tendencijomis? Analogais? (nors ne – analogai netinka, juk uzsienyje viskas kitaip nei musuose, tad ju pavyzdys – mums ne rodiklis, ar ne? :-) )
Kiek uzbegdamas jums uz akiu ir/arba duodamas peno apmastymams, pasiulysiu panaudoti jau dabar turimus duomenis. T.y. palyginti, pvz. vadybininku rengimo kokybe valdiskame VU ir, sakykim, ISM. Pastarasis – yra[b] pelno siekianti [/b] institucija, tai netgi ne VŠĮ, bet UAB. Ir ką gi? Jame kokybės standartai griežti ir kieti, nepazangus ar slunkiai is jo metami lauk, nebojant to, kad jie yra mokus (o moka tikrai daug). O ISM absolventai geriausiai vertinami darbdaviu, zr “Veido” apklausas. Beje, sios istaigos vadybos krypties doktorantura LMT ekspertu buvo pripazinta [b]geriausia[/b] salyje,be islygu aplenkianti visas tas “nemokamas” (dargi primokamas) doktoranturas valstybiniuose universitetuose.
Aisku, niekas negali garantuoti, kad kokia institucija nepasigvies greitu bei dideliu pinigu (“po musu – nors ir tvanas”) ir tam nepaaukos kokybes. Tas pasakytina ne tik apie universitetus, bet ir apie, sakykim, vaistines, medicinos istaigas ir t.t. Taciau (a) tam ir turi buti valstybines kokybes prieziuros istaigos (a la SKVC) ir platesnis tos kokybes tikrinimo priemoniu arsenalas (pvz. ïsoriniai egzaminatoriai”) (b) valstybes mastu nustatyta stojanciuju pazangumo “”kartele”; (c) nuo to visiskai [b]neapsaugo[/b] nemokamos studijos (sic!), nes pastaruoju atveju atsiranda naturalus siekis “priimti kuo daugiau studentu, nes uz galva [valdzia] mazai moka”… Pastaraji reiskini jau mateme netolimoje praeityje…
2012-01-31 14:41
jukna@ #50: Prognozes, kaip “reikes 100 fiziku” yra zinoma tik burimas kavos tirsciuose. As turiu omenyje labiau strategines verslo, paslaugu vystymosi Lietuvoje prognozes. Kuria kryptimi mes einam? Labiau informaciniu technologiju, ar maisto produktu, ar paslaugu, ar imliu moksliniu tyrimu, ir pan? Nesu joks tokiu dalyku ekspertas. Tiesiog manau, jog butu gerai, kad abiturientai ir ju tevai matytu bent darbo pagal ta ar kita specialybe tikimybe. Rizika, kad numatymai skirsis nuo realybes, visada bus. Ir kad karts nuo karto bus vienu “perteklius” kitu “trukumas”. Tai normalus (deja, neisvengiamas) birzos svyravimas. Kiek suprantu, ir birzu makleriai nespelioja, kiek konkreti akcija kris ar kils. Jie tik bando prognozuoti [b]tendencija[/b]. Tad gal visgi geriau, kad tuos svyravimus sureguliuos pati “birza” (verslo poreikiai, abiturientu pasiula), ne keli asmenys kur nors SMM?
2012-01-31 14:52
jukna@ #51: As tik sakau, mums reiketu buti atsargesniems, nedaryti “revoliuciju” prisidengus “pasauline patirtimi”. Mums greiciau reiketu daugiau analizuoti [b]rytu[/b] Europos patirti (kad isvengti ju klaidu). Pirma reiketu bet tarp ju isitivirtinti, ar net pradeti pirmauti. Po to galima siekti ir daugiau. Stanfordai ir Kembdridzai (ju finansavimo kontekste) gali likti tikslo veliavomis, bet ne konkreciu veiksmu planais.
Del paskolu, cia kartojuosi: neuzmirskim, kad tas pats zmogus (paciame jegu zydejime) jau turi moketi bent [b]dvi [/b]”paskolas” (greiciau “dotacijas”) visuomenei: islaikyti pensininkus ir uzauginti vaikus. Lyginti tai su paskola automobiliui yra kiek perlenkta. :-)
2012-01-31 15:09
jukna@ #52: Kaip sakiau, nesu joks vadybos ekspertas, ir jokiu “ekspertiniu tyrimu” toje srityje nestudijuoju. Tiesiog, budamas pelno siekiancios firmos vadovu bandyciau pats pelna (jo gavima) optimizuoti. Zinoma, Jusu sumineti stabdziai (a)-(b) man kiek trukdytu ta daryti. Bet zmones isradingi …
Nors ISM pavyzdys is tikro geras, jis manau neatspindi diskutuojamos problemos esmes Tai [b]Vadybo[/b]s ir [b]Ekonomikos[/b] universitetas. Tad universitetas esantis gal arciausias prie verslo. Ir tai nera viso a/m Lietuvoje pagrindas (o gal jau yra?) As vis turiu omenyje dauguma kitu humanitariniu bei gamtos mokslo sriciu specialistu. Specialistu, kuriems dar reikia nemazo papildomo amortizacinio laiko atejus dirbti i konkrecia firma. Taip tampriai su konkreciu verslu kitos specialybes nesusietos.
2012-01-31 15:12
Nr.48 JuknaiNa, blefuoti reikia su protu, kolega. Uzteko pasklaidyti cia vykstanciu diskusiju komentarus (kuriuose daznai smekscioja jusu pavarde :-) ) ir netrukau rasti jums priklausanti, kuriame mums kelete pavyzdziu Kembridza bei piktinotes, kad jusu oponentas toje diskusijoje nepuola nuolankiai “nusilenkti” siam pavyzdziui :lol:
Ten pat, tarp kitko, radau ir kolegos A.Zukausko raginima mums darytin taip, kad priartetume “prie “pažangiausių Europos aukštojo mokslo valdymo modelių”.Matyt, sis kolega nesuvokia, kaip tai mums gali buti pavojinga, nes mes nuo tos Europos skiriames kaip naktis ir diena. Ar ne? :-)
2012-01-31 15:21
jukna@ #56: Neklaidinkit, kolega, uz Kembridzo modeli “agitavau” visai [b]kitoje [/b]diskusijoje ir visai kitame kontekste: fakultetu [b]autonomijos[/b] universitetu viduje kontekste, ne dabartiniame (krepseliu sistemos). O ir [b]tik[/b] todel, kad vienas kolega aktyviai reikalavo pateikti nors viena gero universiteto konkretu pavyzdi, kur fakultetai turi didele autonomija.
2012-01-31 16:59
Leonas@#53: As visiskai sutinku, jog skirtingu pakraipu specialistu poreiki, taipgi ir paklausa atskiriems [i]universitetams[/i] ir ju siulomoms [i]studiju programoms[/i], turi reguliuoti “birza” (verslo ir “neverslo” bei viesojo sektoriaus poreikiai, abiturientu pasiula ir ju norai), o ne keli asmenys kur nors SMM. Taciau ar ne taip ir yra dabar? Nesuprantu, kaip ŠMM gali -ir ar bando?- reguliuoti tuos dalykus. Prašyčiau paaiškinimo.
Dėl akciju birzos svyravimu ir isidarbinimo tikimybiu: esminis kokios nors imones [i]akciju[/i] ir kokios nors studiju krypties (X universitete) [i]absolventu[/i] yra tas, kad sie -skirtingai nuo akciju- [b]nera vienodi.[/b] Jie skiriasi ne tik savo žiniomis ir igudziais, bet taipgi kitais isidarbinimui svarbiais “parametrais”: veiklumu, komunikabilumu, turimais rysiais (savo ar tevu), darbo patirtimi, kalbu mokejimu, pagaliau taipgi isvaizda :-) . Visa tai TURI nemazos itakos sekmingam isidarbinimui, nes darbuotojus atrenka ne kompiuteris, o personalo skyriaus darbuotojai arba patys darbdaviai. Todel kai kurie absolventai, kurie turi siu “istekliu” daugiau, nei kiti, taipgi turi ir pakankamai [i]didele isidarbinimo tikimybe [/i] – net jei apskritai tos pakraipos specialistu yra perteklius. Pvz., is savo 25+ metu darbo universitete patirties nezinau nei vieno atvejo, ka geriausiai mano krypties studijas baige absolventai nerastu darbo – skyresi tik ju pradiniai uzdarbiai. (Beje, ne visada buvo aukstesni uz prastai studijavusiu ;-) ; kaip jau sakiau – ne vien tai lemia profesine sekme)
2012-01-31 17:20
jukna@ #58: Del “Nesuprantu, kaip ŠMM gali -ir ar bando?- reguliuoti tuos dalykus. ” O kas gi skirsto tuos krepselius? Kas nustatineja proporcijas? Negi ne SMM? Bent jau mokiniu krepselius tai tikrai skirsto SMMinisterija (maciau jos portale). Bet net jeigu juos skirstytu LMT, ar net Seimas – esmes tai labai nekeistu: grupe zmoniu gali paveikti studiju kryptis, tiesiog “buriant is lubu”. Dalykus, kur klaidoms taisyti gali prireikti desimtmeciu.
Kad gabus turi didesne tikimybe rasti gera darba – visai sutinku. (Ir aciu Dievui, kad taip yra, ne atvirksciai.) Bet savo gabumu realus ivertinimas irgi yra abiturientu, ju tevu “rizikos” dalis. Tiesa, a/m sistema neturetu is kart atmesti “vidutiniokus”: tikri gabumai daznai atsiskleidzia tik “su pagreiciu”.
P.S. Kaip sakiau pacioje diskusijos pradzioje, as mazai zinau visas to krepseliu sistemos imantrybes. Isskyrus SMM portala ir Lietuvos spauda, konkretesnes informacijos niekur neradau.
2012-01-31 17:46
LeonasKrepselius skirsto ministerija, BET:
(a) krepseliai skiriami tik sriciai, t.y. jie nera skiriami konkreciai krypciai (t.y., pvz. juos skiria socialiniu mokslu studijoms, bet ne konkreciai teises, vadybos, politikos, komunikacijos ar pan. Krypciu “apimtys”; reguliuojamos tik kvotomis – kiek max galima i konkrecia krypti konkreciame un-te priimti studentu;
(b) krepseliu neskiria konkreciam universitetui, tad is esmes geras (ar, tiksliau, patrauklus abiturientu akyse) universitetas gali susirinkti didziaja dali tu konkreciai sriciai skirtu krepseliu, o kitame – ju buti tik vienas-kitas;
(c) pagaliau, kiek zinau, tu krepseliu skirstymas yra grindziamas kazkokiomis ekspertinemis prognozemis – tai nera tik ministro uzgaida ar “random” procesas.
P.S.: nesu tu krepseliu sistemos zinovas, gal kas isamno geriau?
2012-02-02 16:03
Nr.48 @ Jukna#57Ale kaip sumanu: vienoje diskusijoje agituojama [b]imti pavzydi [/b] is Vakaru universitetu, o kitoje – tokie pavyzdziai jau [b]ex definition netinkami[/b], nes tie universitetai juk….. Vakaruose. O sie , girdi, skiriasi nuo Lietuvos kaip diena nuo nakties..
Koks nuostabu selektyvumas! :-) Zydai tokio tipo argumentacija vadina: “chutzpath” :lol:
2012-02-02 17:18
jukna@ #61: Niekaip nesuprantu, kuo Jus piktinates? Juk # 57 rodos aiskiai atsakiau: buvau [b]primygtinai[/b] prasomas duoti nors viena is “top 100” universitetu pavyzdi, kur fakultetai turi didele autonomija. Daviau Kembridza (1-as tarp tu top). Ir viskas. Kur dar radot, kad agituociau lygiuotis i tokius kaip Kemridzas? Juk ir vaikui aisku, kiek mums dar metu iki to lygio. Tai ne “vakaru vs. rytu” klausimas. Tai daugiau mentaliteto formavimo klausimas. (Tam reikia laiko.) Stai ir sitas pavyzdys ta rodos patvirtina: idomia, autoriaus iskelta problema (studiju finansavimas) bandoma “spresti” kabinant etiketes oponentams …
2012-02-03 12:33
Nr.48 @ Jukna#62Priverytete mane perskaityti ana diskusija ir patikrinti jusu cia sakoma “tiesas”. Ir ka gi? Radau, kad sakote netiesa (svelniai tariant).
Prima, anoje diskusijoje jusu buvo klausta [b]ne[/b] “duoti nors viena is “top 100″ universitetu pavyzdi, kur fakultetai turi didele autonomija”. Bet duoti pavyzdi is “top 100” universitetu, kuriame mokslinis darbas ir destymas atlyginamas ne maziau negu *grynai* administracinis (nemokslinis) darbas (nes jus teigete, kad [b]taip[/b] turetu buti VU). Kaip matau, Jums to nepavyko, tada emete kreipti ienas i kitas pievas – fakultetu atonomija.
Antra, skaitydamas ta diskusija, pamaciau, kad dabar skusdamasis jums esa kabinamomis “etiketemis”, esate nenuosirdus: tenai nesivarzete oponentu apsaukti “senosios sistemos gynejais” ir pan.
Diskutuoti su zmogumi, kuris kitiems noretu taikyti kitus standartus, negu sau, bei kuris patogiai “pamirsta”, ka jis sake/rase – sunku, jei ne neimanoma. Todel tariu jums: sudie, diskutuokite su pakanciais jusu stiliaus “diskusijoms”. Man tai – nepriimtina
2012-02-03 15:15
jukna@ #63: Nenorejau eilini karta reaguoti i kaltinimus mano asmeniui, ne mano teiginiams. Bet pagalvojau, kad tai gal kaip tik svarbu – gal butent savo oponento traktavimas “priesu”, ne kartu tiesos ieskanciu kolega ir yra viena is musu bedu. As dalyvauju VU diskusijose nesenai, ir tai yra man labai nauja patirtis (visais atzvilgiais).
Del “ienu sukimo i kitas pievas”. Ana diskusija buvo butent apie universitetu [b]autonomija[/b]. Tad butent [b]fakultetu autonomijos[/b] (ne pinigu) klausimas ten ir buvo svarbus. Kai kurie oponentai piktinosi, kad “fakultetu konfederacija” negali veikti. Kembridzas ir buvo kontrapavyzdys. O tas “kas kiek turi gauti” klausimas kilo del mano bendros tezes: tiesioginis mokslo ir studiju darbas turi universitetuose tureti pirmenybe pries administracini darba, ne pareigos ir postai turetu buti akademines karjeros tikslas. Va tada ir “pakilo vejas” (kaip ir tikejausi, nes cia matau viena is rimciausiu Lietuvos universitetu problema). Tai kas ir kiek turi gauti? Kur pavyzdziai? Lyg as buciau VU prorektorius ar vyriausias buchalteris su keletu bendradabiu aktyviai ieskanciu konkrecios informacijos apie kitu universitetu finansavima. O mano teze buvo tik pamastymui: ar gerai, kad pas mus absoliutinami postai ir pareigos? Tiesiog “kaip turetu buti?”, ne “kas ir kiek turi gauti?”Tad kazin kas “suko ienas”?
Del “apsaukti senosios sistemos gynejais”. Pirma, tai issprudo [b]intensyvios[/b] diskusijo (virs 150 komentaru) eigoje. Antra, tai issprudo tik kai (eilini karta) buvau [b]uzsipuolamas asmeniskai[/b] (isvadintas hipokritu, pripersanciu savo ismislus ir tt.). Trecia, manau pastebejote ir kokiu[b] agresyviu[/b] tonu buvo su manin diskutuojama. Ketvirta, as tik rasiau (cituoju): “gauti is senaja sistema ginanciu kolegu “Pradejote gerai – blogai baigete..” yra puikus komplimentas.” Ir tai vadinate “apsaukimu”? Ne mandagiu bandymu “nuleisti gara”, sumazinti savo oponentu ikarsti, ir gryzti prie ramesnes diskusijos?
2012-02-04 08:11
Leonas@S.JuknaiNesikisdamas i Jusu diskusija su komentatoriumi Nr.48 (kuri, man rodos, jau pavirto monologu :-) , nes Nr.48 juk jau pasake Jums: sudie!) ir palikdamas nuosalyje tai, kad taip ir neatsakete i mano klausima, ar prie Jusu skatoimu straipsniu buna nurodyto ju autoriu [b]pilietybes[/b] (is ko galetumete suzinoti, kad koks Ramesh Chandra yra indas Amerikoje, o ne Amerikos indas :-) ), noreciau grizti prie klausimo apie visuotina (nebutinai vienoda) mokejima uz studijas.
Jus rasote “[i]Neuzmirskime, jaunas zmogus dar paraleliai vykdo bent dvi “valstybines uzduotis”: turi islaikyti apie 1/3-1/2 pensininko, uzaugini vaikus[/i]””. Taciau:
1) Vaikuss augina ir pensininkus turi islaikyti taipgi niekada nesimokes universitete jaunas zmogus – dirbantis statybose, gaisrineje, policijoje, parduotveje ar kavineje, ir t..t. KODEL vieniems Lietuvos pilieciams (ir, beje nepilieciams) kiti Lietuvos pilieciai turi suteikti negrazintuna subsidija, kad sie igytu galimybe dirbti “svaresni: darba ir tureti sotesni gyvenima?
2) Gaves aukstaji issilavinima (pvz. zemes ukio mokslu), jaunuolis gali grizti i kaima ir ukininkauti, [i]nemokedamas [/i] mokesciu Sodrai, taipgi nemokedamas arba mokedamas tik labai menkus pajamu mokescius (nesiejamus su pajamu dydziu) valstybei. KODEL kiti mokesciu moketojai -ir jauni, ir seni- turetu dotuoti tokiu jaunuoliu studijavima/studentavima ir sotesni gyvenima?
3) Mokescius SODRAI ir biudzetui moka ne tik jaunimas, bet ir vyresni zmones. KODEL biudzetiniai darbuotojai -mokytojai, gaisrininkai, destytojai, mokslininkai, bibliotekininkai ir kt.- turetu susitaikyti su mazesnemis algomis vardan to, kad kazkas, gaves uz ju (= jiems galejusius atitekti) pinigus “zmogiskaji kapitala”, ji sekmingai investuoja savo gerovei gerinti, o jiems negrazina net “procentu”?
2012-02-04 08:12
Leonas@S.JuknaiTesiu:
3) KODEL Lietuvos mokesciu moketojai turetu islaikyti ir nepiliecius, atvykusius is ES saliu, kurie igyja cia issilavinima ir “issiveza” ji svetur?
4) KODEL Lietuvos mokesciu moketojai turetu finansuoti Lietuvos pilieciu issilavinima, kuris neretai irgi “isvezamas” svetur ir ten naudojamas arba ne? O tie pilieciai – neretai virsta ir nebepilieciais….
Apskritai, ekonominiu poziuriu keistai atrodo argumentas, kad kazkurie visuomenes nariai turi gauti nemokamas investicijas i [b]savo [/b] gerove, kadangi jie -tik pamanykit!- GAL mokes mokescius (pvz.Sodrai) ir dargi kai kurie GAL augins vaikus :-) . Jeigu vadovautumes tokiais sumetimais, tai, ko gero, labiau apsimoketu mokesciu moketoiju pinigai remti ne studentus, bet verslo inkubatorius ir “entrepreneurs” :-)
2012-02-04 11:42
Leonas@S.JuknaiPerskaiciau savo paties parasyta komentara ir pamaciau, kad jis nerangiai surasytas ir todel gali buti neteisingai suprastas, t.y. ji reikia patikslinti – del ukininku mokamu mokesciu. Is ano posto gali susidarytin ispudis, kad ukininkai Lietuvoje nemoka jokiu mokesciu :-) Laimei, [b]siandien [/b] taip nera.Tiesiog kai kuriu ukininku (kuriu pajamos nera apmokestinamos gyventoju pajamu mokesciu) mokami mokesciai Sodrai nepriklauso nuo ju pajamu, o siejami tik su minimalios algos dydziu. Tas pats galioja ir sveikatos draudimo mokesciui – nedideli ukininkai moka tik 24 lt per men, nepriklausomai nuo pajamu. Ir t.t.
2012-02-04 11:54
jukna@ #65-66: Solidus argumentai. Bet visgi manes galutinai neitikino (ypac pirmas). Del 1: Bet gi ju issilavinimas (vidurinis) tai juk subsiduotas? Jus kazkaip darot esmini skirtuma tarp vidurinio ir aukstojo issilavinimo: pirma “visuomenine butinybe”, antra tik “asmenine gerove”. Matyt kaip tik del to mudu ir nesusisnekame. Del 2: Mokesciu sistemos Lietuvoje subtilybiu nezinau. Bet bent jau Vokietijoje mokescius moka [b]visi[/b]. Progresyvinius pajamu mokescius. Tad vienas gerai uzdirbantis inesa tiek, kiek daugelis maziau uzdirbanciu kartu paemus. Del 3: Sakydamas “balastas jaunimui” as kaip tik ir turiu omenyje zmones paciame brandziausiam amziuje (tie 25-50 meciai). Del 3+: Nemanau, kad jiems taikomas Lietuvos pilieciu studiju finansavimos sistema. Jei taip – negerai. Turtingose salyse taip daroma (is kitu paskatu, ekonomines/politines ekspansijos paskatu). Bet Lietuva dar matyt negali sau to leisti. Del 4: Cia as geriau patylesiu. Nes tuoj pasigirs “o stai ir tu pats esi toks nenaudelis”. Reiks teisintis: visi mano darbai su VU MII prieskyra, tad dirbu ta pati, ka ir budamas VU MII, [b]tik[/b] neimdamas nei cento Lietuvos biudzetiniu pinigu (gryzes tureciau vegetuoti, nes mano srtyje Lietuvoje niekas nedirba). O jei rimciau: emigracijos problema virto kritine (smescioja 19 a. Airijos tragedija), ir as kol kas nematau cia jokios prosvaistes. Mano pirma diagnoze: lietuviams truksta [b]geranoriskumo[/b] lietuviui.
Del “neatsakyto klausimo”: zr. # 47
2012-02-06 22:02
Leonas@S.JuknaiDel vidurinis vs. aukstasis: jau kelis kartus bandziau Jums isaiskinti, kad vidurinis mokslas teikia tik [b]bendraji[/b] isslavinima, o ne aukstasis – [b]profesini[/b]. Todel vidurinis moksla baige visi gauna [i]vienoda[/i] [b]brandos [/b] atestata (= paliudijima, kad jie subrende buti pilnaverciais visuomenes nariais), o baige universitetus gauna diploma su jame nurodyta igyta [b]profesine kvalifikacija [/b] – kuri yra ne visu absolventu vienoda. Taigi – pirmuoju atveju gaunamas [i]
bendras [/i] pagrindas, kuris yra didzaja dalimi (jei ne isvis) viesoji gerybe, o antruoju – gaunama [i] speciali investicija[/i] i savo profesine karjera, kuri yra didziaja dalimi[b] privati[/b] gerybe, turinti tik viesuosius “spillovers”.
Del “Nemanau, kad jiems taikomas Lietuvos pilieciu studiju finansavimos sistema.” Galite oradeti manyti ;-) . Nes taip YRA: budama ES nare, Lietuva PRIVALO visiems ES is lpilieciams taikyti ta pacia studiju finansavimo tvarka, kaip ir saviems. Butent todel Vokietijoje sudijuojantis lietuvis moka, kaip ir vokietis, 500 EUR “registracini” mokesti per semestra (tuose “landuose”, kur tai yra), o Anglijoje studijuojantis – mokes 9000 GBP.m, kaip ir anglai, gi Danijoje – nemokes nieko (uz moksla). Taciau, pvz., koks amerikietis Danijoje MOKETU uz moksla – ir nepigiai. Todel Lietuvoje gabus uzsienietis, pvz. italas ar rumunas, nemokes uz moksla, jei gerais pazymiais studijuos valstybiniame LT universitete.
2012-02-06 22:06
Leonas@S.JuknaiDel neatsakyto klausimo: #47 jis [b]neatsakytas[/b]. Klausiau ar Jusu skaitomuose mokslo zurnaluose nurodoma [b]autoriu pilietybe [/b] (ne tik ju afiliacija su konkrecia mokslo istaiga), o jei ne – kaip jus galite pasakyt kad indiska ar kiniska pavared turintis JAV universiteto doktorantas ar daktaras yra [b]tik laikinai [/b] viesintis Amerikoje?
2012-02-07 13:42
TrigrasisIkisiu ir as savo trigrasi i sia diskusija del “visuomenines” ir “asmenines” geroves. Pasitelksiu metaforiska pavyzdi (kuris, zinoma, kaip visada – nebus tobulas analogas). Gatves apsvietimas – visuomenine (viesoji) nauda, kuri finansuotina is visu sumokamu mokesciu (net ir tuo atveju, jei as, sakykime, ta gatve nevaikstau :-) ). Gi manojo namo kiemo apsvietimas – tai didzja dalimi yra mano privati nauda, net jei nuo to sviesiau ir greta mano namu esancioje gatveje bei kaimynu kieme (kaimynai, beje, gauna is manojo kiemo apsvietimo “positive externality”, nes ir ju kiemuose del to yra saugiau :-) ). Nepaisant tos kietiems teikiamos naudos, uz savo kiemo apsvietima -zibintus, instaliacija, elektros energija – moku as, o ne valstybe ar savivaldybe. Kaimynai man irgi uz tai nieko nemoka … :-). Bet man tai neatrodo neteisinga.
2012-02-07 14:38
jukna@ #69: As suprantu Jusu teigini taip: esminis skirtumas tarp subsiduojamu ir mokamu studiju yra “bendras vs. profesinis” issilavinimas. Gerai. Bet kaip tada su tuo BUL (bendru universitetiniu lavinimu)? Pagal Jusu teigini jis turetu buti nemokamas. Tad bent jau 1-2 metai universitete turetu buti nemokami (kaip vidurineje). Moketi reiketu pradeti tik renkantis specializacija? Einant i kita puse: ar matematinis vidurinis issilavinimas nera tarkim pardavejos “profesinis paruosimas”? Kur ta [b]riba[/b], kai baigiasi “visuomenine butinybe” ir prasideda “asmenine gerove”? # 71 gatviu vs. namo apsvietimo pavyzdys geras. Man tik klausimas: kodel vidurinis lavinimas yra gatvinis, o aukstasis yra individualaus namo apsvietimas? Manau [b]abieju[/b] apsvietimo aspektu rasime ir mokyklose ir universitetuose. P.S. Del Lietuvos taisykliu taikymo [b] ES saliu studentams[/b] neturiu jokiu problemu: prisiminkim ES strukturini mokslo fonda Lietuvai iki 2013 m. galo (vos ne miljardini).
@ #70: Primygtinai kelti klausima, senai zinant atsakyma, turi matyt kitoki tiksla, negu teisybes ieskojimas? :-) As tik pasakiau savo ispudi apie moksliniu inovaciju aktyvejima Indijoj ir Kinijoj (is savo kolegu rato) ir daviau viena pavyzdi. Dabar matau, kad reikejo to is vis nedaryti: diskutuojama krepseliu problema tikrai ne Indijoj.
2012-02-09 08:50
Leonas@S.JuknaiDel BUL: butent,[b] taip[/b]! Juk ne karta cia rasiau, kad universitetinis issilavinimas [b]didziaja [/b] dalimi yra investicija i savo privacia gerove, taigi – jokiu budu neneigiau, kad jos turi ir tam tikra [i] visuomenines geroves [/i] sudedamaja. Niekur nerasiau, kad universitetai neturetu gauti jokios subsidijos is valstybes, t.y. visiskai issilaikyti is surenkamu mokesciu uz studijas ir rinkoje parduodamu MTD rezultatu/produktu :-) . Taciau tai nepaneigia manosios tezes, kad uz ta didziaja (“privaciaja””) dali savo gaunamo issilavinimo studijuojantis turetu susimoketi pats (kol nepamirsote, pakartosiu: ne tuoj pat ïs kisenes”, bet veliau, kai tas issilavinimas prades nesti [b]privacius[/b] dividendus :-) ). Beje, BULams universitetiniu studiju programoje skirta , berods, 20 kreditu – taigi tai ne 1-2 metai, bet nepilnas vienas semestras :-) .
Panasu, kad artejame prie sutarimo, ar ne? :-) Jei taip, tai gal galime eiti toliau: diskutuoti, kuo turetu remntis tas mokestis uz studijas? Pvz., nuosekliai pletojant ta studijos=investicija samprata, as pasisakau uz studiju kainos nustatyma ne [isimtinai] ju [i]kastu [/i] pagrindu, bet atsizvelgiant i lauktina ateityje tu investiciju [i]privacia[/i] graza.
P.S.: metamatikos ir pardavejos pavyzdys – silpnokas… Tos vidurines matematikos pardavejau reikia ne daugiau, negu pirkejui. Tiesa sakant, [i]maziau[/i], nes pardaveja siandien naudojasi skaitiumi, kuris automatiskai prekes kaina nuskaito i kompa ir sumuoja su kito pirkiniokaina :lol:
2012-02-09 12:04
juknaDel BUL, pardaveju ir pan. Gerai, kitas pavydys. As matematikoje pradejau “specializuotis” gal nuo kokios 8-9 klases apleisdamas kitus dalykus. Tad pagal Jusu sistema buciau turejes uzismoketi uz tuos 3-4 metus vidurineje? :-? Tas magiskas suolis nuo visuomeniu i grynai asmenius interesus man lieka paslaptimi …
As nenoriu (ir negaliu) diskutuoti apie krepseliu sistemos [b]realizavima[/b] (investiciju kastai ar ju privati graza ir pan.), tiesiog nesu ekonomistas. As tik (kaip paprastas [i]layman[/i]) lieku skeptiskas del pacios tos sistemos prasmes (a/m kaip individuali investicija) ir jos[b] tikslingumo[/b]. Arturas straipsnyje suminejo nemaza “kontra”, as su jais sutinku: [i]liguista konkurencija tarp studentu, koncentracija i pazymius, nuolatine baime prarasti finansavima[/i], ir tt. O kokie yra “pro”? Pageres studiju kokybe (universitetu kova del krepseliu)? Kazkaip nesimato. Atvirksciai: i nefinansuojamas vietas priimami su zymiai mazesniu konkursiniu balu. Cia tai jau skandalas: [i]gabumu trukuma galima kompensuoti teveliu pinigine[/i]! Todel pritariu Arturui: Valstybės nefinansuojamų vietų Lietuvos piliečiams, pirmą kartą siekiantiems aukštojo išsilavinimo, valstybinėse aukštosiose mokyklose neturėtų likti. Bet turi galioti vienas minimalus (pakankamai aukstas) konkursinis balas [b]visiems[/b] universitetams, bent jau valstybes subsiduojamiems. O dar geriau: ne abituros balai, o [b]stojamieji egzaminai[/b] turetu buti pagrindinis filtras stojant i universiteta. Moketi reiketu tik uz bloga darba (egzaminu perlaikimas) ar papildomas paslaugas (kaip Arturas minejo). Nesusieti su studento pinigine, nesijausdami studento “finansiniais budeliai” destytojai galetu buti zymiai grieztesni. Vyktu greitas “atsijojimas”. Moketu tik tie, norintys dar pabandyti issilaikyti tame retyje.
2012-02-10 15:51
Leonas@JuknaiKaip suprantu, jus ta vidurine, visgi, baigete, ar ne? Ar tiesiog “susikurete” jos atestata, a la “Plechanovo diploma”? :-)
Specializacija [b]bendrojo lavinimo[/b] dalykuose yra visiskai normalu – dauguma baigianciu vidurine turi [b]nevienodus [/b] disciplinu pazymius atestate (ergo – bent kazkiek “specializavosi”). Gi jeigu jus matematikos moketes papildomai, t.y. ne tik vidurines mokyklos programos remuose, tai cia nesukergite su [b]viduriniu issilavinimu[/b]. Kai mano pusbrolio vaikas “specializavosi” groti fleita (ko nereikalauja menu pamokos vid.m-loje), tai pusbrolis mokejo uz ta jo “specializacija” – ir tai, mano nuomone, visiskai normalu (nors, aisku, pusbrolis mielai butu sutike su pasiulymu mokyti jo vaika nemokamai :-) ).
Del “[i]Tas magiskas suolis nuo visuomeniu i grynai asmenius interesus man lieka paslaptimi …”[/i]. Matau, kad lieka. Ir netgi suprantu, kodel, nes man lieka paslaptimi, KAIP ir KODEL zmogus, kuriam [b]kelis kartus [/b] aiskinama, kad universitetinis issilavinimas [b]nera [/b] “[b][i]grynai[/i][/b]” asmeninis interesas, [i]uzsispyrusiai [/i] atsisako tai suvokti….
2012-02-10 15:52
Leonas@JuknaiKai del kitos jusu pastraipos, kurioje kartojamos kruva vis tu paciu, pagrazintu spalvingais epitetais, “fobiju” (“studentu baime…, liguista konkurencija…, finansiniai budeliai”), tai gincytis su neargumentuotomis svetimo proto pagimdytomis chimeromis sunku, jei ne neimanoma. Tad tik kandziai pastebesiu, kad apie destytoju grieztumo priklausomybes nuo studentu mokejimo/nemokejimo uz moksla dazniausiai kalba tie, kurie…patys jaucia tokias priklausomybes (jau pasireiskiancias arba latentines :-) ) . Asmeniskai as, turintis destymo praktikos ir sovietmeciu, ir dabar, ir “dykai” studijuojantiems, ir susimokantiems uz studijas, savo vertinimu kokybines “karteles” nekaitalioju “pagal pinigine”. Kiek galiu spresti is stebejimu, ta pati daro ir mano kolegos, bet cia gal man labiau, palyginti su jumis, pasiseke su kolegomis? :-) Beje, ir manoji patirtis UK bei USA universitetuose nedave jokiu faktu, kuriais remdamasis galeciau tvirtinti, kad ju destytojai elgiasi svelniai(iau) su mokanciais studentais ar kad pergyvena del savo “ziaurumo”. Zinau, zinau – jie ten [i]kitokie[/i], “vakarieciai”, mums iki ju dar kaip iki Menulio, ar ne? :lol:
2012-02-10 17:14
jukna@ #75-76. Del “fobiju” ir “chimeru”: taip, dirbdamas toje “krepseliu” sistemoje, as tikrai jausciau “priklausomybe nuo studentu mokejimo/nemokejimo”, jei nuo studento ziniu ivertinimo priklausytu ir studento finansine bukle. Daug mieliau vertinciau [b]tik[/b] jo ziniu bukle. As irgi desciau prie sovietu, destau ir Vokietijoje. Ir tokiu moraliniu dilemu nei tada, nei dabar neturejau. Jus jau man atleiskit: esu idealistas, ir manau, kad ziniu gavimas – ne eiline “paslauga” (kirpykla, bankas, ar sanatorija). Pinigu ir pelno netapatinu (ir net nesieju) su kultura ir ziniomis.
Del “vertinimu kokybines “karteles” nekaitaliojimo “pagal pinigine”. Jus asmeniskai gal ir ne. Bet ka atsakyst i [b]realybe[/b]: “i nefinansuojamas vietas priimami su zymiai mazesniu konkursiniu balu”?
Jeigu a/m nera grynai asmeninis interesas – tada [b]kiek[/b] “ne grynai”? Del mano “uzsispyrimo”: tos [b]esmines[/b] ribos tarp vidurinio vs. aukstojo (nemokamo vs. mokamo) taip ir nenurodete. Susidaro ispudis, kad Jus (kaip ir as) tos ribos irgi nezinote. Tapatinate unversitetini lavinima su [b]specializuotu[/b] siauru ziniu gavimu (bankininkystes, ar vadybos, ar medicinos). Su papildomomomis smuiko, fleitos pamokomis.
2012-02-11 08:20
Leonas@S.JuknaiDel “ne grynai”: jau [b]esu rases[/b], bet jus, kaip matau, skaitote ir suvokiate tik tai, kas jums paranku, kitka uzmirstate ar iskraipote. Viena vertus, tas “grynai /negrynai” santykis apibreziamas ivairiuose studiju programu reglamentuose, kuriuose studijuojami dalykai dalijami i [b]krypties[/b] dalykus, [b]specializacijos[/b] dalykus ir [b]BUL[/b]. Kita vertus, samprotaujant, kad ir tie “ne BUL” dalykai turi kazkokia “bendrainteligentine sudedamaja”, galima paprasciausiai sutartu – kokia? 10 %, 20%? Taciau [b]aisku[/b] tai, kad ne 100% ir ne 50%, nes studijos universitete baigiamos profesines [b]kvalifikacijos[/b], o ne [b]bendrojo issilavinimo[/b] igijimu.
Parasiau “aisku”, bet speju, kad jums vis tiek nebus aisku, kuo[b] is esmes [/b] skiriasi vidurinis ir universitetinis issilavinimas. Toks nesuvokimas, neslepsiu, stebina. Keista, kad atrodytu issilavines (? juk gal studijavote BUL-us? :-) ) zmogus nezino, kad vidurines mokyklos net oficialiai yra vadinamos [b]bendrojo lavinimo [/b] mokyklomis. r kad, pvz, bakalauro akademinis laipsnis yra ne siaip “universitetinio issilavinimo paliudijimas””, bet[b] kvalifikacinis [/b] laipsnis, liudijantia apie igytas [i]tam tikros srities ir krypties [/i] kompetencijas. Tai ir yra toji esmine riba, kurios jus nesugebate iziureti.
2012-02-11 08:33
Leonas@S.JuknaiIr dar del sito: [i]”Bet ka atsakyst i realybe: “i nefinansuojamas vietas priimami su zymiai mazesniu konkursiniu balu”?[/i]”
Atsakysiu ta pati, ka [b]jau es[/b]u atsakes (del sito, beje, sutareme ir su straipsnio autoriumi): uzkertant kelia aukstojo moksloo profanacijai, reikia valstybes mastu nustatyti visiems universitetmas (valstybiniams ar ne) [b]privaloma [/b] konkursinio balo minimuma.
Juk, pvz, ir vaistiniu darba reglamentuija valstybe, t.y. neleidzia sioms pardavineti ka nori, netgi nustato kvalifikacinius (NB!: [b]ne[/b] siaip bendrojo issilavinimo :-) ) reikalavimus vaistiniu vadovams ir vaistu pardavejams, ir kitaip reglamentuoja ju darba. O visgi vaistines veikia ne kaip “nemokamu paslaugu istaigos”, nors gal sutiksite, kad zmoniu sveikata ne maziau svarbu, negu zinios ar kultura.
2012-02-11 14:02
juknaIgnoruoju eilinius kaltinimus man ir mano diskutavimo budui. Kaip matematikas, as mat neimu iskart ir “akivaizdziu” dalyku (ypac “yra oficialiai vadinama”) uz gryna piniga. Taip pat, “skirtumo procentai” cia nei prie ko: vidurinio ir a/m finansavimas skiriasi juk visu 100%. Bet as visgi noreciau pagaliau suprasti pati krepseliu sistemos[b] tiksla[/b] (as ta jau bandziau ankstesniuose komentaruose). Matau tris galimas sistemas:
(1) [i]Vien tik krepseliai[/i]: visos vietos subsiduojamos, bet auksti minimalus reikalavimai, [b]tik gabumai[/b] nulemia studiju sekme. Pasekme: daug istoja, mazai baigia.
(2) [i]Jokiu krepseliu[/i]: visos vietos mokamos (kreditai), minimalus reikalavimai pakankamai auksti (visiems), bet [b]visi [/b]gabus maziau pasiturintys studentai gali tiketis pilnos kompensacijos.
(3) [i]Krepseliu turgus[/i]: tik daliai studentu krepselius isdalina ministerija, minimalus reikalavimai aukstesni tik tai daliai (kol kas ir to nera), diploma gali gauti ir turtingas mazarastis.
Kuo (3) yra geresnis uz (1) ar (2)? Jei krepseliais manoma pagerinti studiju kokybe (“blogi” universitetai bankrutuotu arba privaletu gereti), tai (2) atrodo geriau tam tinktu nei (3). Jei jais manoma remti gabius studentus, atsijoti tinginius ir kvailius, tai tam (1) geresnis uz (3). Vieninteli (3) “privaluma” matau nore [b]centralizuotai[/b] reguliuoti intelektualini Lietuvos potenciala. Keletas zmoniu nusprendzia, kiek ir kokiu specialistu reikia ar reikes. Plus visi Arturo ir mano mineti neigiami aspektai.
2012-02-12 19:18
Leonas@Juknai“”Ignoruoju eilinius kaltinimus man ir mano diskutavimo budui””- o nevertetu, nes galetumete patobulinti savo diskutavimo buda. Nebent jums nesvarbu – ar diskutuojate su realiu opponentu, ar su savo susikurta “kaliause” . Zinnia, pastarasis variantas lengvesnis, bet… nelabai produktyvus…
PVC., ir siuo atveju, man susidare ispudis, kad jus kazkodel (?) manote, kad as ginu krepseliu sistema, nors niekada nereiskiau jai paramos. Anaiptol, juk krepseliai numato dailies (beje, DIDESNES dalies) studentu studijavima veltui, t.y gauti investicija uz svetimus pinigus), gi as pasisakau uz privacios naudos finansavima privaciomis lesomis (is ateityje busimu pajamu).
Beje, is sios jusu frazes “vien tik krepseliai: visos vietos mokamos (kreditai)” susidariau ispudi, kad nesuprantate, kas tas krepsellis: tai valstybes teikiama negrazintina [i]subsidija[/i] studijoms!
Vienur, kur su jumis sutinku (jei teisingai jus supratau) , tai skeptiskame zvilgsnyje I dabartine sistema, kur valdzia sprendzia, kiek ir kokiu specialistu kam ir kada reikes. Suvienodinus visiems studiju mokamuma (t.y. padarius ju finansavima GRAZINTINU) ir nustacius privaloma visiems universitetams reikalavimu minimuma, kas ir kur studijuos lems pasiula (universitetu stud.programu pobudis ir kokybe) ir paklausa (stojanciuju lukesciai ir pasirinkimas), o ne kazkoks Gosplanas, kad ir kaip jis vadintusi.
2012-02-13 09:46
juknaDel # 80: Is tikro per skubejima sumaisiau, kad “krepseliai” = valstybes finansuojamos studiju vietos”. Pataisiau atitinkamai.
2012-02-13 16:55
Leonas@JuknaiPo jusu pasitaisymo manajai studiju vizijai artimiausia yr alternatyva Nr. 2:
[[i]i]2) Jokiu krepseliu: visos vietos mokamos (kreditai), minimalus reikalavimai pakankamai auksti (visiems), bet visi gabus maziau pasiturintys [/i] studentai gali tiketis pilnos kompensacijos. [/i]
Taciau su islyga – del kompensacijos: nesiulau kam nors duoti pilnos gauto studijoms [i]kredito[/i] kompensacijos [b]Kodel[/b] – jau daug kartu aiskinta anksciau, cia dar tik pridesiu, kad tokios kompensacijos suteikimas maziau pasiturintiems gabiems studentams aiskiai diskriminuotu gabius (gal net gabesnius), bet labiau pasitiruncius studentus. Juk kalba eina apie kredita, kuri visi jo paprase studentai [i]automatiskai gautu studiju laiku[/i]i ir kuri grazintui reiktu tik pabaigus studijas ir pasiekus tam tikra pajamu lygi – tam tikra % nuo pervirsio virs to lygio.
Nematau logisku priezasciu, kodel kredita gaves maziaupasiturintis studentas, baiges studijas ir emes uzdirbti dideles pajamas, turetu buti atleistas nuo jo grazinimo, o is pasiturinciu kiles studetas, kuris po studiju uzdirba palyginus mazai (tik vos virsija ta pajamu lygio kartele)- turetu ji grazinti… Dar maziau logiskai man atrodo tai, kad baiges studijas ir isvykes dirbti i kokia Norvegija studentas turetu buti atleidziamas nuo kredito grazinimo cvien todel, kad jo kilme – “nepasiturintis”. Ir t.t., apie tai jau esu rases.
Manau, kad visokios lengvatos to kredito grazinimui turetu buti siejamos ne su studento kilme, bet su kitais veiksniais: pvz, jei jis dirba LT ir moka pajamu mokesti Lietuvos valstybei, dali sumoketo pajamu mokescio butu galima susigrazinti kredito uz studijas grazinimo saskaita (panasiai kaip dabar galima susigrazinti dali imoku privaciam kaupiamajam sveikatos ir gyvybes draudimui, anksciau tai galiojo ir kompiuterio su progr.iranga isigijimo islaidoms, etc.).
2012-02-13 19:15
jukna# 83: Tad viskas stoja i vietas: jums artimesnis Variantas (2), man Variantas (1), bet ir (2) yra priimtinas. Zinoma, jei pradini kredita gauna [b]vis[/b]i, socialine kilme nebera svarbi. Svarbi gal tik socialine bukle (pajamu dydis) [b]baigus[/b] studijas. Bet tos “bukles” ivertinimas gali buti gana keblus dalykas … Stai baigiau fizika, o dirbu interneto paslaugas teikiancioje firmoje. T.y. ne pagal specialybe. T.y. privalau moketi procentus uz paslauga, kuria nesinaudoju. Ir tt., ir pan. Cia reiketu pasidairyti, kaip kiti tvarkosi.
Bet pacioje esmeje, as nematau dideliu varianto (2) privalumu pries (1). Matyciau, jeigu kreditai padengtu [b]visa[/b] (ar bent puse) universiteto biudzeto. Bet kiek suprantu (o suprantu mazai) tie kreditai tik [b]prieda[/b]s prie valstybinio (biudzetinio, mokesciu moketoju) universitetu finansavimo. Jeigu taip yra tikrai – ko mes siekiam? Studentu drausminimui uztektu ir maziau radikaliu priemoniu.
2012-02-16 13:02
Leonas[quote name=”Stasys Jukna”]# 83: Bet pacioje esmeje, as nematau dideliu varianto (2) privalumu pries (1). Matyciau, jeigu kreditai padengtu [b]visa[/b] (ar bent puse) universiteto biudzeto. Bet kiek suprantu (o suprantu mazai) tie kreditai tik [b]prieda[/b]s prie valstybinio (biudzetinio, mokesciu moketoju) universitetu finansavimo. Jeigu taip yra tikrai – ko mes siekiam? Studentu drausminimui uztektu ir maziau radikaliu priemoniu.[/quote]
Cia jus destote poziuri is[b] universiteto [/b] pozicijos. Zinoma, is jos zvelgiant, koks skirtumas, is kur gaunami pinigai – is biudzeto, is paslaugos gaveju, ar is privaciu ukio subjektu, ar is kokio labdaros fondo (pvz. ES :-) ). Svarbu pinigai ir ju kiekis, o ne saltinis, ar ne? :-) (zinoma, kol pastarasis yra legalus).
Gi as i tai zvelgiu is [b]visuomenes[/b] (t.y. mokesciu moketoju) pozicijos. Kuri is esmes susiveda i principa: viesoji gerybe (nauda) apmokama visuomenes (jei, zinoma, toji nauda yra didesne, negu jos kaina), privati nauda – jos privataus gavejo. “Kas Dievo – Dievui, o kas ciesoriaus – ciesoriui”, kaip sake vienas ismintingas zmogus ;-).
Todel universitetai, zinoma, gaus biudzetines dotacijas: fundamentaliems mokslo tyrimams (o taikomuosius – apmokes ju uzsakovai), dalies studiju kastu padengimui (pvz. BUL apmokejimui). Taciau vargu, ar tai sudarys puse universitetu pajamu, manyciau, kad maziau, bet tai, zinoma, priklausys nuo “mokslo/studiju” balanso konkreciame universitete.
2012-02-16 13:10
Leonas[i]Bet tos “bukles” ivertinimas gali buti gana keblus dalykas … Stai baigiau fizika, o dirbu interneto paslaugas teikiancioje firmoje. T.y. ne pagal specialybe. T.y. privalau moketi procentus uz paslauga, kuria nesinaudoju. Ir tt., ir pan. Cia reiketu pasidairyti, kaip kiti tvarkosi.[/i]
Nera problemos su pasidairymu, galima, pvz., pazvelgti i Anglijos ar Australijos pavyzdzius. Tos salys, beje, neturi problemos ir su tos bukles ivertinimu, netgi [i]kiekybiniu[/i]: orientuojamasi tam tikra pajamu lygi. Keblumo cia ne daugiau, negu mokesciu procentu parinkimas ar minimalios algos nustatymas.
Kai del jusu atvejo, tai as sakyciau, kad atvirksciai: is jusu reiketu (jei butu mano siuloma sistema) nulupti visus mokescius uz studijas be jokiu nuolaidu :lol: . Nes jus esate puikus pavyzdys, koks abejotinos vertes yra tas “specialistu poreikio planavimas” ir “tiksliniu studiju dotavimas” – kas is to plano, jei fizikai dirba komunikaciju imonese ar alaus daryklose? :-)
2012-02-16 16:50
jukna# 86: Jusu ziniai: baigiau ne fizika ir dirbu ne interneto paslaugas teikiancioje firmoje :-) Cia as tik daviau pavyzdi. Be to, as jokiu budu nesu “universitetu lobistas”. Man kaip tik svarbu, kur tie mokesciu moketoju pinigai nueina. Bet as nemanau, kad netgi kalbant is “visuomenes pozicijos” reiketu galvoti “kur ir kiek nulupti”. Reiketu prima giliau paziureti, kas ta “viesoji gerybe” is tikro yra? Negi tai tik salies biudzetas (kuri issvaisto biurokratai)? Negi [b]pats[/b] issilavines jaunimas nera viesoji Lietuvos gerybe? Primenu savo sena argumenta: be bulviu ir issilavinusio jaunimo Lietuva jokiu kitu “gamtiniu resursu” neturi. Pries “nulupdami” turetume visgi susimastyti, o ka gi mes “nulupame”? Ar tik ne pati visuomene save? As vis girdziu “Lietuvoje per daug a/m baigusio jaunimo”. Per daug, tai bent! Kai dauguma saliu (tame tarpe ir Vokietija) skundziasi aukstos kvalifikuotos darbo jegos trukumu.
2012-02-17 07:22
LeonasViesoji gerybe tai tokia gerybe, kuria (a) gali naudotis (=is kurios naudos gauti) gali kiekvienas nevarzomai, ir (b) kurios kiekybe ir kokybe nemazeja ja naudojantis. Todel, pvz, viesas tualetas nera viesoji gerybe, o stai “Lietuvos radijo” transliacijos – taip. :-) Valstybes biudzetas – be abejo, ne, nes nesunkiu suvokti, kad jis neatitinka nei vieno is auksciau paminetu kertiniu pozymiu. (Universiteto biudzetas, kuri issvaisto mokslininkai – irgi nera viesoji gerybe :lol: )
2012-02-17 07:33
LeonasDel issilavinusio jaunimo (beje, kodel tik jaunimo?) tai ne pats jaunimas, bet jo issilavinimas turi viesosios gerybes aspekta. Apie tai jau [b]daug kartu [/b] rasiau, tad vietoj dar karta aiskines ta pati, siulau pasiskaityti (arba tiesiog liautis vartojus metoda “uzkliuvo uz varcios – ir vel is pradzios” ;-) ). Toki aspekta sujkuria ir knygu skaitynas, ir operos, kino, teatro bei muzieju lankymas, ir netgi kuno higiena, nes visiems mums maloniau gyventi issilavinusiu, kuluringu ir nesmirdanciu zmoniu aplinkoje :-) . Taciau gal nesiulysite visai tai, kkas sukuria siu viesuju gerybiu kurimo priemones (iskaitant sampunus ir dezodorantus) padaryti “nemokamus”? :-)
Del [i]”beissilavinusio jaunimo Lietuva jokiu kitu “gamtiniu resursu” neturi” [/i] : pirma – turi, nes ne tik jaunimas yra issilavines ir dalyvauja kuriant salies dabarti bei ateiti; antra – to resurso (jaunimo ar “senimo”) nauda [b]nera vienodai ir nevarzomai[/b] prienama visiems visuomenes nariams: imoneje A dirbancio piliecio X atnesama nauda nera lygiai pasidalijama su imone B ar pilieciu Y (pastarieji dargi gali buti anu dvieju [i]konkurentai[/i]). Tai – tiesiogiai gaunamos [b]privacios [/b] naudos (imones A ir piliecio X), o visuomeniniams poreikiams atitenka tik ju “nuotrupos” (per mokescius).
Del “perdaug a/m baigusio jaunimo”. Pirma, galiu atsakingai patikinti, kad “a/m baiges jaunimas” netapatu “issilavines jaunimas” ar “aukstai kvalifikuota darbo jega”. Deja, tokia siandienine realybe…. :sad: Antra, perdaug ar per mazai – rodo rinka: jeigu paklausa diplomuotam jaunimui yra per maza, palyginus su jos pasiula, tai vadinasi – darbo rinkos poziuriu tu diplomuotuju perdaug. Pabreziu: darbo rinkos poziuriu, t.y. tu igytu [b][i]profesiniu kvalifikaciju atitikimo rinkos poreikiams[/i][/b] konkrecioje salyje poziuriu. Trecia, abejiju, kad Vokietijoje reikia [b]visu [/b] pakraipu a/m studijas baigusiuju, t.y. kad ten nera strukturinio nedarbo.
2012-02-17 20:03
juknaGerb. Leonai, mudu atrodo likom cia tik dviese, ir jau sukames rate (gal del mano kaltes). Jus uz “nulupima”, as pries. Bet kaip supratau – mes sutariame, kad [i]”krepseliu sistema” yra idinga ir niekam nenaudinga[/i]. T.y. sistema, kur kazkas kazka skirsto. Korupcija ir lobizmas tada neisvengiami. Ta jau turejom … Jei jau moketi uz moksla, tai jau visiems. As uz nedaug moketi (ar nieko nemoketi, tevu mokesciai apmoka), jus uz daug moketi (priklausomai nuo velesniu pajamu). As uz “tevai apmoka”, jus uz “tegul patys apsimoka”. Jeigu normaliai realizuoti, [b]abu[/b] variantai priimtini. Bet tik jau ne SMM “dosni ranka”. Ne SMM “orakulas” pasakantis, kiek ir ko mums reikia. Ta prasme mudu lyg sutinkam su autorium?
P.S. Jus vis kibot prie mano vartojamao “jaunimas”. As (kaip anksciau sakiau) termina “jaunimas” vartoju visiems tiems tarp 25 ir 45 metu, brandziausio ir produktyviausio amziaus zmonems.
2012-02-18 07:01
LeonasNe, su autoriumi nesutinkame (bent jau as). Autorius nori, kad studijas apmoketu valstybe, t.y. [b]visi [/b] mokesciu moketojai, nepriklausomai ar ju vaikai studijuoja, ar ju vaikai studjuoja Lietuvoje, ir ar jie isvis turi vaiku.
Pakartosiu tai, ka daug lartu sakiau: autorius (ir, rodos, jus) norite, kad investicija i privataus asmens gerove apmoketume mes visi. Siuo poziuriu jusu siulymas nesiskiria nuo siulymo, pvz, duoti kokiam nors “jaunimui” negrazintina dotacija (keliasdesimt tukst. Lt) verslui pradeti – nes, girdi, kai jis/ji isuks ta versla, tai mums visiems bus gerai (ir darbo vietas kurs, ir mokescius mokes, ir socius vaikus visuomenei augins, ir t.t). Maza to, siulytina dalinti tokias dotacija visiems, kurie is principo [b]gali [/b] sukurti versla, neribojant dotaciju skaiciaus, o jei nepavyko jo sukurti ar potencialusis verslininkas su tais pinigais isvyko svetur, o gal nusprende nebe versla, bet prasta poezija kurti :-) , tai – nieko tokio, svarbu parememe (juk jo tevai mokejo mokescius!… Ar ne?
Man [b]tokia[/b] sistema (ar a/m, ar verslo dotavimo) atrodo [b]ydinga[/b], ir labiau ydinga, negu dabartiniai krepseliai. Su sia bent jau galima riboti tu dotaciju gaveju skaiciu, suteikiant ja tik gabiausiems (1 kurse) ir geriausiai studijuojantiems (veliau). Jos beda ta, kad ji palieka galimybe priimineti i studojas ir de facto – dalinti diplomus negabiems, bet mokiems. Bet sitai liktu beda ir to “nemokamo a/m” atveju, JEIGU nebutu is virsaus, nepaliekant galimybes nuolaidziauti universitetams, ivedama visiems privaloma gabumu “kartele”. Ji, mano akimis, yra butina komponente bet kurios sistemos -mokamas (grazinami kreditai) a/m, nemokamas (negrazinamas dotacija), krepseliai- atveju.
2012-02-18 07:07
PSPatikslinimas: geresniam vaizdui to, ka noriu pasakyti, si paplidau sakini: “Autorius nori, kad [i]studijas Lietuvos valstybiniame universitete [/i] apmoketu valstybe, t.y. visi mokesciu moketojai, nepriklausomai ar ju vaikai studijuoja,[i] ar jis studijuoja valstybiniame ar nevalstybiniame (kuriame kazkodel ju a/m jau laikomas nebesvarbus valstybei), [/i] ar ju vaikai studjuoja Lietuvoje[i] (nes issilavinimas igytas uzsienyje valstybei kazkodel yra niekinis) [/i] , ir ar jie isvis turi vaiku.””
2012-02-18 17:58
jukna#91-#92: Kartojuosi: man labiausiai kliuva ne “ar moketi ar ne”. Man kliuva “nemoketi gali tik SMM issrinktieji”, “mokesciu moketojai dotuos tik dali SMM parinktu specialybiu” ir pan. Man kliuva noras DALINTI. Kreditine studiju sistema (visiems!) yra priimtina. As tik turiu kiek abejoniu del jos realizavimo. Del tikimybes padaryti studijas Lietuvoje nebepatraukliomis. Lyginant su jomis kitose salyse. Cia zaidziam su ugnimi. Mokyklos miesteliuose uzsidarineja. Daug gabiu mokiniu planuoja studijuoti uzsienyje. Net daug studentu tai planuoja (girdejau is kolegu). Savaime tai nera blogai. Mane tik baugina pacios to reiskinio (noro studijuoti kitur) [b]proporcijos[/b]. Tad jeigu jau sustoti ties sistema “moka patys studentai”, reiketu bent jau pasirupinti, kad Lietuva visgi liktu patraukliu ruosimosi karjerai krastu. T.y. negalvoti apie “kiek galima is studentu nulupti”, o kiek reikia studentu asmeniniu finansiniu isipareigijimu normaliam studiju lygiui palaikyti. Ne rektoriu, prorektoriu, katedru vedeju keliariopom algom. O butent [b]studiju lygiui[/b]. Tu “eiliniu destytoju” motivacijai paiakyti. Neturekim iliuziju: jei vietoj kruvos litu kredito uz studijas Lietuvoje studentas gali pasirinkti zymiai pigesnes (ar net nemokamas) ir tikrai neblogesnes studijas kur Vokietijoj ar Prancuzijoj – nesulaikys ir kalbos barjerai.
2012-02-19 10:27
LeonasDel “mokesciu moketojai dotuos tik dali SMM parinktu specialybiu”, kaip suprantu, jus pasisakote pries a/m “iseigos”(output) planavima ir noretumete viska palikti “akademinei rinkai”. T.y., kitas zodziais tariant(jei teisingai supratau), pasisakote pries prognozavimus ir planavimus “is virsaus” kiek ir kokiu aukstos kvalifikacijos specialistu Lietuvai gali reiketi ateityje – ir siulote (?) palikti patiems jaunuoliams bei ju tevams sitai prognozuoti bei spresti, kuri jiems geriausia studijuoti; gi jei ju prognoze bus klaidinga (= jei baige a/m neras tinkamo darbo pagal igyta specialybe) – patys kalti ir liks. Hmm…. speju, kad tokia paziura susilauktu nemazos opozicijos is daugelio kolegu Lietuvoje, BET man ji neatrodo nepriimtina – JEIGU uz ta a/m susimoka (pvz., per kreditus) gavejas.
2012-02-19 10:28
LeonasDel [i]”Neturekim iliuziju: jei vietoj kruvos litu kredito uz studijas Lietuvoje studentas gali pasirinkti zymiai pigesnes (ar net nemokamas) ir tikrai neblogesnes studijas kur Vokietijoj ar Prancuzijoj – nesulaikys ir kalbos barjerai”.[/i] Nematau cia problemos: mes gyvename globaliame, atvirame pasaulyje, kur kiekvienas turetu rinktis savo vieta (tarp ju ir a/m igijimo) pagal skoni ir isgales. Toks pasirinkimas tai GERIS, o ne blogis! Kaip anuomet kaunieciai vaziavo studijuoti i Vilniu ar Siaulius (ir atvirksciai), is Lietuvos vykdavo mokytis i Maskva ar Leningrada, taip dabar vaziuoja studijuoti i Londona, Stokholma, Paryziu, Berlyna ar Melburna. Kur studijuoti – rinkomes ir tada, bet , aciudie, mes jau nebe uz “gelezines uzdangos” ir turime pasirinkimo galimybes zymiai platesnes, negu tik SSRS ribose. O tai – universitetus vercia KONKURUOTI. Zinia, konkuruoti galima ne tik studiju programu pasiulos ivairove ir ju kokybe, bet ir kaina. Taciau vargas mums (ir Lietuvos universitetams, ir apskritai Lietuvai), jeigu konkuruot visu pirma ir svarbiausa norime tik….pigumu. T.y., tuo “a/m nemokamumu””, kuris sulaikytu salyje netgi tuos protus, kurie [b][i]geresnes[/i][/b] saves atskleidimo ir islavinimo galimybes turetu kitur, uzsienio universitetuose. Tai – protu (istekliu) svaistymas, ju nepanaudojimas (globaliu poziuriu).
Beje, siuo metu, SMM duomenimis, tik apie 4% visu LT studentu studijuoja uzsienyje, Tai nera labai daug. Matyt, isvyktu daugiau (ypac del to plevenancio mito, kad “uzsienyje VISKAS kokybiskiau”), bet ne visi isgalis. Mat, nemokamas mokslas – dar nelygu nemokamoms studijoms. Pvz., kokiame Edinburge, kur nereikia moketi uz moksla, pragyvenimui prireikia bent 15000 Lt per metus (zinau ne is nuogirdu :-)). Stokholme ar Osle – dar brangiau. Ir t.t.
2012-02-19 17:31
jukna@ #95: Del tu SMM 4% tai cia kaip ir su Lietuvos gyventoju skaiciumi … Maciau daug didesnius skaicius (apie 10% ir daugiau). Dalykas kitur: dauguma studentu [b]noretu[/b] studijuoti svetur. Cia [url]http://www.savas.lt/karsta/studijos-uzsienyje/2353-net-95-studentu-noretu-studijuoti-uzsienyje.html[/url] pavyzdziui apklausos rodo, kad net 95% noretu. Kol kas juos pagrinde sulaiko kalbos barjeras ir neaiski paties pragyvenimo kaina. Nors kai studentai issiaiskins, kad pvz. Vokietijoje ta pragyvenima galima lengvai padengti trumpais darbais, ratas gali pasisukti. Neteigiu, kad tai (gabaus jaunimo nutekejimas) yra kritinis pavojus. Teigiu tik, kad jis yra [b]realus[/b]. Lengva sakyti “tegul jaunimas atsiskleidzia uzsienyje”. Bet as nelaikau globalizacijos zmonijos gerybe: butu geriau, jei jie galetu atsiskleisti Lietuvoje.
Del studiju Maskvoje ir Londone. As ir pats studijavau (aspirantura) Maskvos universitete. Bet man (kaip ir mano kumpeliams) net i galva nebutu ateje, ten ir pasilikti. To deja dabar nebera. Pastudijaves Londone ar Bostone, matydamas realius karjeros sansus, zmogus susimastys, o kas jo Lietuvoje laukia? 2-3 kartus mazesne alga (esant lygiom kainom), darbas ne pagal specialybe. As visai nesu uz studiju Lietuvoje daryma patraukliu tik jo [b]pigumu[/b]. As tik uz jo [b]nedaryma nepatraukliu[/b] nepasvertu jo brangumu.
2012-02-20 20:57
Leonas[i]Del tu SMM 4% tai cia kaip ir su Lietuvos gyventoju skaiciumi ..[/i]. Ka cia turite omenyje? Kad nepasitikite surasymo duomenimis? Tik Lietuvoje ar ir kitose salyse? :-) Ir – kodel nepasitikite? Kad netelpa i jusu “mano manymu” skaiciu? :lol:
[i]Maciau daug didesnius skaicius (apie 10% ir daugiau). [/i] Kur? Delfi? ar kieno nors issakyta “mano manymu”? :-)
[i]Dalykas kitur: dauguma studentu noretu studijuoti svetur. [/i]
Je, je – as irgi noreciau dirbti destytoju ne VU, bet Harvarde ar Stanforde :-) . Ir kas is to? Negi manote, kad 95% tu norinciu [b]sugebetu[/b] studijuoti auksto lygio uzsienio universitete? (cia gal nekalbame apie kokio nors Lutono, Greenwicho ar Messinos universitetus – ?). Kalbu ne apie finansini “gebejima”.
Gi jeigu manote, kad pastudijaves Lietuvoje zmogus yra aklas ir kvailas, nezinatus apie keliskart didesne alga uzsienyje, tai klystate. Studijos Lietuvoje neapsaugo nuo emigracijos, tik siuo atveju emigracija yra blogiau – nes toks absolventas legaliai “isduria” Lietuvos mokesciu moketojus , kurie finansavo jo studijas )(prie dabartines krepseliu sistemos bei prie jusu siulomo “nemokamö” mokslo)[i].
“uz jo nedaryma nepatraukliu nepasvertu jo brangumu[/i]” Kodel “nepasvertu”? Kartoju: jei baiges studijas asmuo per, pvz. 15 metu nesusiranda darbo, kuris jam nesa nustatyto slenkstinio dydzio pajamas, tai jam tos studijos nieko nekainuotu – jis butu atleistas nuo kredito grazinimo. O jei toki darba susiranda, tai grazina gauta kredita nuo pervirsio virs to pajamu slenkscio. Ar tai yra “nepasvertas” brangumas? Cha! Pazvelkite i Anglijos ir Australijos pavyzdius – ar is ten bega, ar ir ten vyksta studentai uzsienieciai?
2012-02-20 21:11
LeonasDel:[i] “Bet as nelaikau globalizacijos zmonijos gerybe: butu geriau, jei jie galetu atsiskleisti Lietuvoje.””[/i] Zinote, savo laiku daugelis, kertu lazybu, nelaike regionalizacijos gerybe – nes tai suzlugde naturiniu ukiu sistema :lol: , dalis amatininku prarado darba, i nebuti nuejo dalis namudiniu verslu ir t.t. Kai gerai pagalvoji, tai ir automobilis bent daliai zmonijos tap nelaime, pvz. karietu (kebu) vezikams, ir ne tik jiems :lol:
O bet taciau stai naudojates internetu, sitaip prisidedamas prie atstumu trumpinimo, laiko taupymo, zmoniu glaudinimo – taigi globalizacijos!
Kai del “butu geriau, jei galetu atsiskleisti Lietuvoje” – kas su tuo gincysis? Zinoma, butu geriau, jei GALETU. JEI Lietuvoje butu geriausios pasaulyje laboratorijos, knibzdeti Nobelio premijos laureatu (esamu ir greit tokiais tapsianciu), kurie suskurtu geriausia intelektine aplinka, jei cia butu pirnauajncios pasaulyje mokslines mokyklos ir auksciausiai reitinguojami universitetai, ir t.t. JEI galetu…. Bet NEGALI. Kodel – nes nera viso to… Ir nebus – bent jusu ir mano gyvenimo laikotarpiu (manyciau, ir musu vaiku, bet to juk nepatikrinsime :-) ). O jei taip, tai kvaila ir egoistiska siandien strengtis sulaikyti skvarbius protus Lietuvoje, kad jie negautu galimybes atsiskleisti ir issiskleisti ten, kur jiems geresne terpe.
2012-03-02 20:30
jukna@ #97-98: As niekaip nesuprantu, [b]ko[/b] Jus siekiat. Uzspauskim tuos studentus. Kuo daugiau lietuviu studentu studijuos uzsienyje – tuo geriau. Emigracija Lietuvai “mana nebesnaja”. LT gyventoju surasymas sventai tikslus. (Kai per savaitgali atsiranda apie 300 tukst. nauju gyventoju.) Globalizacija = internetas. Pagrindinis universitetu dalykas = gera ju vadyba (ne studijos ir mokslas). Bet tegul: tai Jusu mintys, ir as jas gerbiu. Nors ir nesutinku.
2012-03-04 11:42
LeonasSiekiu? Nieko nesiekiu (aukstojo mokslo valdymo srityje) :-) ! Tik pasisakau [b]pries:[/b] konkuravima pasaulineje akademineje rinkoje tik dirbtiniu studiju pigumu. T.y. pries meginima dirbtinai, “[i]sumokejimu uz tai, kad liktu[/i]”, zut but sulaikyti studentus Lietuvoje, uzkertant galimybe gabiems protams islavinti save ten, kur jie gali islavinti save [b]geriau[/b], nei Lietuvoje, ir tuo budu [b]zenkliau [/b] prisideti prie zmonijos pazangos.
Tamstai turetu buti zinoma, kuo baigiasi dirbtine, dotuojamoji kainodara, a la “nemokami butai”, “”nemokami kelialapiai”, “pigi slapdesra”, “pigus laikrascia”(tik 2 kapeikos!) ir “pigus viesasis transportas”(tik 4 kapeikos!). Zlugimu.
2012-03-04 11:57
Leonas- darKadangi jus anskciau rasete, kad megstate “apsimesti kvailiu idant suzinotumete tiesa”, tai nekomentuosiu visu tu kvailu teiginiu, kuriuos saminingai ar nesamoningai surasete #99 laiske. Tik pastebesiu, kad kvailiu apsimesti jums labai gerai sekasi :lol: .
Leiskitre ir man pameginti si zaidima (juk jis toks patrauklus jums): interpretuoti jusu mintis. Taigi jus ksenofobiskai pasisakote uz akademini ir, apskritai, nacionalini uzdaruma: (a) kiekvienas, isvykes i uzsieni studentas – nacionaline nelaime, nes jie turetu mokytis, mokytis ir dar karta mokytis tik cia, savame kraste (o dar geriau – ir savame mieste, jei jame yra universitetas); (b) globalizacija – prazuties pranasas, turetume kiek imanydami autarkizuotis (t.y. stengtis apsieiti be to mums gresmingo pasaulio, “virti savo sultyse”), uzvis geriau butu atsitverti nuo pasaulio nauja “gelezine uzdanga””; (c) LT gyventoju surasymo organizatoriai ((LR Statistikos departamentas) yra sukciai ir samokslininkai, kuriu skelbiami sie ar kiti duomenys nera ir negali buti patikimi. Ir t.t.
Belieka kilniai prideti: tai Jusu mintys, su kuriomis nesutinku, bet gerbiu Jusu teise jas tureti ir reiksti. :-)
2012-03-04 14:04
jukna@ #101: Tik pora pastabu. Pirma, kaip zinote, “apsimesti kvailiu idant suzinotumete tiesa” metodas ne mano, o Sokrato. Antra, jokiu budu [b]nesu[/b] uz akademini (ar ne) uzdaruma (pats esu kaip tik priesingas pavyzdys). As tik uz tai, kad studentai nebutu aplinkybiu isvaromi studijuoti kitur. Gal siekiant gilesniu studiju, gal siekiant studiju srityse, kuriose Lietuvos mokslininkai nedirba ir pan. Bet ne vien materialiniu priezasciu stumiami. Ir – taip: as laikau dabartinius emigracijos mastus nacionaline nelaime! As nemaisau to su visai normalia (ir net butina) mokslininku ir studentu migracija. Dalykas ne paciame reiskinyje, o jo [b]priezastyse[/b], jo [b]mastuose[/b]. Kai esant tokiai kainu ir algu diskrepancijai, tik galvojama, kaip tuos studentus dar “nuskalpuoti”. Nereiketu lyginti vis dar materialiai vargstancios 3 mln. salies jaunimo situacijos su pasiturinciu 30++ mln saliu jaunimo situacija. Kaip ne karta sakiau, kirsdami is peties, paverte a/m eiline paslauga dalyka tik pabloginsime.
2012-03-04 21:26
Leonas[i]Kai esant tokiai kainu ir algu diskrepancijai, tik galvojama, kaip tuos studentus dar “nuskalpuoti”[/i] Gal galetumete [b]viena karta [/b] [i]argumentuotai [/i] – be emociju ir ranku dangun kilnojimo- paaiskinti, kaip mano siuloma paskolu, kuriu grazinimas butu susietas su uzdarbio [b]po studiju [/b] lygiu (neuzdirbsi – nereiks grazinti, uzdirbsi – susimokesi uz gauta [i]asmenine[/i] nauda) “nuskalpuotu” [b]studentus[/b]?
Kai del emigracijos laikymo nacionaline nelaime, tai galite ja sau laikyti kuo norite. Visi zmones turi teise i savas fobijas :-) . As, pavyzdziui, nacionaline nelaime laikau kompetencijos stoka, kuri daznai ir veda i nepazintu reiskiniu demonizacija ir saves bei kitu gasdinima :-) .
P.S.: a/m [b]nera [/b] eiline paslauga, tai investicija i individo zmogiskaji kapitala (jau daug kartu apie tai rasiau!)! Butent todel ir nevertetu jai svaistyti visu mokesciu moketoju lesas – nepriklausomai nuo to, kas gauna tos investicijos graza.
2012-03-05 17:44
jukna@ #103: Ignoruoju “fobijas” ir “ranku dangun kilnojima”. Tik vienas dalykas: sakot “neuzdirbsi – nereiks grazinti, uzdirbsi – susimokesi uz gauta asmenine nauda”. Taip, jeigu uzdarbis [b]atitinka[/b] kainas. O jeigu santykis 1:3 ar 2:3? (Kaip dabar.) Bet manau Jums argumentas “Lietuvoje uzdarbis 2-3 kartus mazesnis nei vakaruose, bet kainos vienodos” yra joks argumentas. Kaip ir tai, jog is to jau mazo uzdarbio dar reikes padengineti studiju paskola.
2012-03-07 14:09
Leonas@104Ignoruoju ekonomines ..er, kaip cia svelniau pasakius?… keistenybes [i]a la [/i] “[i][i]jeigu uzdarbis [b]atitinka kainas[/b][/i][/i]” (??!) bei “[i]jeigu santykis 1:3 ar 2:3? (Kaip dabar.)” [/i] (??!)
Tad tik pastebesiu, kad (1) mūsų ir valstybės ekonominis pajėgumas keliskart mažesnis nei Vakaruose, bet nepaisant to siūlote ją dar labiaus nustekenti, dalijant labdarą (kuri gali duoti mūsų valstybei naudos, gali ir ne); (2) nepasiant tų mūsų mažų uždarbių, iš mūsų renkami mokesčiai bei mokėjimai už įvairias kitas valstybės sektoriaus paslaugas – kodėl a/m turi būti išimtis? (3) nepasiant uždarbių mažumo, tenka grąžinti paimtas paskolas būstui, automobiliui, ir t.t. – ir tai veikia (Ą), nors pastaraisiais atvejais grąžinimas privalomas [b]visais [/b] atvejais, nepriklausomai nuo pajamų; pagaliau (4) – [b]dar kartą [/b] primenu, kad kalba eina apie uždarbio [i]kartelę,[/i] tik [b]kurią peršokus[/b], tektų pradėti grąžinti gautąją investiciją (nuo [b]virš[/b] tos kartelės gautų pajamų). Išties, negi šitai [b]jums[/b] taip sunku suprasti?…. :sad:
2012-03-07 14:49
PhD to Nr.102Or esate skaites Sokrata, kurio metoda esa naudojate? Manau, ne!
Nes Sokratas [b]pats[/b] apsimesdavo kvailiu, kad suzinotu tiesa, o jus meginate [b]kvailiais pavaizduoti kitus [/b] diskusijos dalyvius (suvulgarindamas ju issakytas mintis bei pskirdamas nesakytas), kad ipirstumete [b]savaja[/b] tiesa. Tai – didelis skirtumas!
Palinkeciau nedangstyti didziuju filosofu vardais to nevertu diskusijos metodu.
2012-03-07 16:50
jukna@ #106: Dziaugiuosi, kad Jus geriau zinot, ka as skaitau ir ko ne :-) Del “minciu suvulgarinimo”: iki siol maniau, kad ieskant problemos sprendimo reikia pirma izoliuoti jos saknis (tad “suvulgarinti” problema). Tad ir apsimeciau nematas skirtumo tarp vidurinio ir aukstojo mokslo (jis zinoma yra). Apsimeciau, nes griezto, esminio skirtumo tikrai nemaciau. Ir gavau keleta gana itikinamu paasikinimu, keleta aspektu, kuriu anksciau nemaciau. Ar tai blogai? Taip pat isejo ir su mokamom vs. nemokamom studijom: suabejojau savo “agitacija” uz nemokamas studijas. Ir tt. Tik is “prokurorisku” komentaru deja nieko naujo nesuzinau. :sad:
2012-03-07 17:08
jukna@ #105: As pamazu suprantu (deka Jusu kantraus aiskinimo), kad ir kreditinis studiju finansavimas yra reali galimybe. Bent jau geresne uz krepselius. As tik noriu pabrezti, kad (zinant musu ekonomini pajeguma ir uzdarbio lygi) mums reiketu buti atsargesniais, negu toms turtingoms salims. Jau ir dabar zmones slegia vos pakeliama mokesciu bei kainu nasta. (Uztenka tik paziureti i sildymo kainas.) As ne pries Jusu alternatyva. As tik uz jos pasverta igyvendinima. Mat lieku nuomones, kad kreditas studijoms ne tas pats, kas kreditas automobiliui.
P.S. Jus vis piktinates mano ekonominiu neisprusimu. Bet juk dauguma zmoniu nera ekonomistai. Jie tik mato ja savo algoje, mokesciuose. Neuztenka geru, teoriniu alternatyvu: reikia surasti svarius argumentus, kurie ir tuos “kvailus neekonomistus” ju gerumu itikintu.
2012-03-08 08:44
LeonasAs nesipiktinu jusu ekonominiu neisprusimu, bet tik noriu atsargiai perspeti, kad ekonomika – irgi yra mokslas, turintis savo kategorijas, suformuluotus desningumus ir t.t.. Manau, jums irgi nebutu “viendai rodo”, jei kas nors, ypac kokiomis nors akademinemis regalijomis pasipuoses (“akad.prof.habil.dr” ar pan) pasnekovas imtu zongliruoti kokiomis nors “kredito polinomo” ar “kulturos diferencialo” savokomis :D . (Matyt, butu truputi nesmagu ir gerokai juokinga :-) . Sic!)
Taip, dauguma zmoniu nera ekonomistai (ir aciu Dievui :-) ), kaip dauguma zmoniu nera fizikai ar matematikai. Taciau, esu giliai isitikines, kad daugumai zmoniu, [b]kasdien [/b] priiminejanciu ekonominius sprendimus (bet koks savo istekliu -laiko, pinigu ar kitu- paskirstymas yra ekonominis sprendimas!), juolab besidominciu visuomenes gyvenimo pulsu PRIVALU zinoti bent atramines ekonomikos mokslo savokas ir desnius! Cia gal tie BUL praverstu?….
Kai del “kreditas studijoms ne tas pats, kas kreditas automobiliui”, tai, pirma, [i]finansinio [/i] skirtumo tarp ju nera – kreditas yra kreditas, antra – kreditas studijoms ekonominiu poziuriu isties skiriasi nuo kredito automobiliui, nes studijos – tai investicija i ateities pajamas, o ne i vartojima (tad siuo poziuriu studiju kreditas prilygintinas verslo kreditui), trecia – mano siuloma (ir kitur jau taikoma) kreditu uz studijas sistema nera identiska netgi verslo kreditui: ji juk numato galimybe studiju kredito [i]negrazinti[/i], jei gautoji investicija i zmogiskaji kapitala nepasieks nustatyto lygio grazos.