2023 m. spalio 9–12 d. Granados universitete vyko kontaktinis tarptautinis universitetų dvišalės partnerystės („ARQUS Twinning“) susitikimas. Jame dalyvavo dėstytojas doc. Justas Kažys ir aštuoni Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto studentai. Dėstytojas pasidalijo „ARQUS Twinning“ mainų vizito įspūdžiais.

– Kokiose dvišalės partnerystės veiklose dalyvavote? Koks buvo pagrindinis tikslas?

Dalyvavome „ARQUS Twinning“ veikloje Granadoje, kurios tikslas pirmiausia buvo universitetinis bendradarbiavimas ne tik tarp dėstytojų, bet ir tarp studentų – magistrantų ir doktorantų. Toks bendradarbiavimas ne tik apima konferencijas, renginius ar specifinius projektus, bet ir leidžia pažinti kitą studijų programą, kuri broliškai siejasi su studijuojamais dalykais. Pagrindinė šio mūsų bendradarbiavimo mintis ir buvo parodyti, kad mūsų kolegos Granados universitete užsiima panašiais tyrimais kaip ir mes Vilniaus universitete.

Aš vykau su magistrantais ir susidarė įdomi situacija, nes mes keliavome ne į paskaitas, bet mus kuravo ir dėstytojai, ir doktorantai. Dalyvavome ir seminare, kuriame mūsų studentams vietiniai doktorantai glaustai pristatė savo tyrimus. Be abejo, šių tyrimų lygmuo buvo kitas nei magistrantūroje ir tai jautėsi, bet šiuo atveju, aš manau, mes netgi įgijome daugiau įvairių patirčių, susijusių su mokslu.

– Ko išmokote dalyvaudami dvišalės partnerystės veiklose?

Pamatėme, kad galima bendradarbiauti, kartu dirbti, kad mes nesame prastesni, nors esame kitokie. Įsitikinome, kad viskas yra įmanoma. Nebuvo taip, kad išgirdę, apie ką kalbama, nustebtume ar nebūtume apie tai anksčiau girdėję.

Pats Vilniaus universitetas dažnai prisideda prie įvairių projektų ir stengiasi padėti, tik kuo mes negalėjome pasilyginti, tai instrumentine duomenų baze. Mes turime laisvos prieigos centrą, kur galima dirbti su tam tikrais prietaisais, bet Granados universitete yra ir lauko prietaisų, kurie skirti būtent oro tyrimams, tiek cheminės, tiek fizinės sudėties. Taigi šiuo atveju turbūt mes esame truputį kitokie, bet buvo labai įdomu.

Mano nuomone, studentai tikrai įgijo naujų patirčių ir galimybių išmokti. Džiugu, kad jie išplėtė savo žinias klimato kaitos, atmosferos tyrimų srityje, pamatė, ką „Arqus“ gali jiems pasiūlyti, ypač ateityje, jeigu jie toliau keliaus mokslo keliu.

Granadoje mes praleidome keturias dienas, programa buvo labai įvairi. Pirmą dieną domėjomės žiedadulkėmis Mokslų fakulteto Botanikos katedros Biologinės oro kokybės skyriuje (UCBA-UGR). Šiuo metu dėstau biometeorologijos kursą mūsų klimato kaitos studijų magistrantams ir žiedadulkės bei jų alergizuojantis poveikis žmonėms, sveikata yra viena iš temų. Taigi dieną praleidome su biologais, per mikroskopus stebėjome žiedadulkes.

Antrą dieną vykome į eksperimentinę lauko tyrimų stotį (Balsa Blanca Experimental Station, Níjar, Almería), kuri įkurta stepių augimvietėje, pusiau dykumos sąlygomis, joje matuojami labai įvairūs cheminiai ir fiziniai atmosferos rodikliai, daug dėmesio skiriama anglies dvideginio srautams. Toje lauko stotyje turėjome mokomąją ekskursiją, doktorantai pasakojo apie žiedadulkes, bendrąją ekologiją.

Trečia diena buvo skirta atmosferos fizikiniams ir netgi cheminiams tyrimams. Susitikome su Atmosferos fizikos grupės nariais, dirbančiais Andalūzijos tarpuniversitetiniame Žemės sistemos tyrimų institute (Andalusian Inter-University Institute for Earth System Research, IISTA-CEAMA), ir klausėmės doktorantų pristatymų.

Ketvirtą dieną kalbėjome apie bendradarbiavimo galimybes, turėjome labiau kultūrinę programą. Pamatėme tikrai daugiau, nei tikėjomės prieš išvykdami į Granadą. Man pačiam taip pat buvo labai įdomu pamatyti kai kuriuos prietaisus, apie kuriuos tik teoriškai žinojau ir kurių nebuvo tekę matyti.

– Kaip šias žinias panaudosite būsimose studijose ir toliau bendradarbiaudami su partneriais?

Be abejo, ši išvyka praturtino ir mano žinias tuo, ką išgirdau apie Granados mokslininkų vykdomus tyrimus ir projektus, ką paminėjo savo pristatymuose, nes dėstau apie gyvus organizmus ir atmosferą. Tai tikrai ir mane paskatins kai ką atnaujinti.

Turime aerobiologijos laboratoriją Šiauliuose, su kuria mes draugiškai bendradarbiaujame. Tikrai bandysime jei ne su šiais magistrantais, tai su būsimais keliauti gal nebūtinai į Granadą, bet į Šiaulius pasižiūrėti, kokia ne prastesnė įranga yra skirta stebėti žiedadulkėms. Profesorė dr. Ingrida Šaulienė mus priimtų, nes mes kolegiškai bendradarbiaujame, taigi turime tas mokslines sąsajas tarp Šiaulių akademijos, mūsų Geomokslų instituto ir Granados universiteto vykdomų tyrimų.

Žiedadulkės yra tik viena iš bendradarbiavimo temų. Labai daug kalbama apie miesto želdinimo atnaujinimus, žaliųjų miestų koncepciją, kaip visa tai įgyvendinti. Atmetus visus sudėtingus fizikinius, cheminius tyrimus, yra daug sričių, kuriose mes galime bendradarbiauti, ir atrodytų, kad bent jau studentai turi tokį norą.

Taip pat žinau, kad kolegos planuoja atvykti į Lietuvą, nes kitais metais Vilniuje vyks Pasaulinis aerobiologijos kongresas (World Aerobiology 2024). Taigi vėl galėsime susitikti, apsikeisti idėjomis. Tad yra įvairių perspektyvų, turime daug sąsajų per įvairias, kad ir smulkias, bendras veiklas ir interesus.

– Su kokiomis kliūtimis susidūrėte dalyvaudami dvišalės partnerystės veiklose? Kaip jas įveikėte?

Viskas vyko gan sklandžiai, labai greitai susitarėme su Granados universitetu dėl mūsų atvykimo. Mus palaikė ir kolegos universitete, geranoriškai padėjo. Dėl to buvo labai smagu. Keblumų kilo dėl to, kad ilgai užtruko pačių „Twinning“ paraiškų svarstymas ir nebuvo visiškai aišku, kada galime ir turėtume išvykti. Taigi tas administracinis aspektas šiek tiek „kišo koją“.

Dar suveikė ir žmogiškasis faktorius: mano kolegė iš Granados, kuri pirmiausia norėjo mus priimti, turėjo sveikatos problemų, taigi atsidūrėme neaiškioje situacijoje, nežinojome, ar ji galės mums dar padėti, bet viskas pavyko labai gerai.

Noriu padėkoti mūsų administracijai už pagalbą studentams dėl kelionės ir apgyvendinimo, visus šiuos reikalus sutvarkė labai greitai.

Su manimi vyko aštuoni magistrantai, nors optimalus šių mainų studentų skaičius yra penki ar šeši, taigi labai džiaugiuosi, kad visi aštuoni mūsų kurso studentai noriai sutiko vykti ir gavome galimybę dalyvauti visi.

– Ar kitiems studentams ir dėstytojams rekomenduotumėte dalyvauti dvišalės partnerystės veiklose? Kodėl?

Taip, žinoma, kadangi ir pats lankausi su vizitu įvairiuose kituose universitetuose, dalyvauju „Erasmus“ mainuose – tai ir praplečia mokslinį pažinčių ratą, ir leidžia įtraukti studentus.

Tikrai verta vykti, nes tai ir naujos patirtys. Studentai taip pat praplėtė akiratį ir sužinojo apie kitas „Arqus“ veiklas, į kurias planuoja ateityje įsitraukti, pavyzdžiui, apie doktorantams siūlomas veiklas šiame aljanse. Studentai labai gerai nusiteikę po šios kelionės, nes dalyvavo mokslinėse edukacinėse veiklose, pamatė kitą kultūrą, kai kuriems tai buvo pirmas kartas, kai vyko į tokią studijų programą užsienyje.

Pamačiau, kad keli magistrantai turi rimtų mokslinių interesų, galbūt ir ateitį planuoja sieti su moksline karjera mūsų srityje, taigi buvo labai naudinga išvykti, pabendrauti su kitais doktorantais, kurie mielai ir nuoširdžiai mus kuravo ir su kuriais kalbėjomės įvairiomis temomis – nuo labai konkrečių mokslinių sričių iki plačių pasaulinių aktualijų.